ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-02-01 nr. 638

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITĄ GEDĄ klausinėja Sigitas Parulskis (38) • Gintarė Adomaitytė. Sausio karietojeBalys Rukša. Neprimink, kad visam (3) • Gediminas Griškevičius. Sušalusios sielos (4) • Leonas Stepanauskas. Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai (4) • Gintaras Beresnevičius. Mažas švelnus kibucas didelis Lietuvai (20) • Sigitas Geda. Šuo šunį džiovina (6) • Austėja Ikamaitė. Marijos Gimbutienės laiškų refleksijos (8) • Meilė – tai nuosprendis (1) • Jurgis Janavičius. Kanbera degaSolveiga Daugirdaitė. "...laiminga iki mirties" (2) • Emilija Liegutė. "Jei gali pasikarti rytoj, nesikark šiandien..." (2) • Andrius Navickas. Kelios pastabos apie Lietuvos politinių partijų krizę (15) • Daiva Tamošaitytė. Apie dvasingumą, meną ir davatkas (7) • Regimantas Tamošaitis. Dantistas (7) • Vasario 7 d. "Šiaurės Atėnams" sukanka trylika metų (14) • Atitaisymas (3) •

"Jei gali pasikarti rytoj, nesikark šiandien..."

Emilija Liegutė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kvy kvy kvy... Iš kur toks mielas garsas? Ak, taip, iš vaikystės! Jis sklinda pro langą iš didžiulio, tvarkingo, aptverto tvora kiemo. Tai ženklas, kad reikia keltis. Ne, nesikelsiu! Taip gera, šilta ir minkšta gulėti. Visai kaip tam paršiukui. Jis knisa ir knisa šiaudus, kol pasislepia visas. Lieka tik apvali, ryškiai mėlyna akis baltomis blakstienomis. Man nepatinka vyrai baltomis blakstienomis. Paršiukas irgi vyriškos giminės. Jo baltos blakstienos virpa, mėlyna akis – klapt, užsimerkia… Paršiukas giliai atsidūsta ir užmiega… Tai – Cezaris. Iš Janinos Lapinskaitės neseniai per LTV rodyto filmo "Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis". Puikus filmas, puikus Venecijus, puikus Cezaris. Ir gyvenimas puikus, ir vienatvė, ir tas eilėraštis – "… nes rytoj gal visai nereikės kartis…" Puiku, Venecijau, puiku! Pavydžiu tamstai tos vienatvės. Ir draugo Cezario pavydžiu… Ir nereikia galvot, kad gal atsiras kur šokiuose Kleopatra – jos ilgai neužsibūna. Kai šitokios sodrios pienės, jau barstančios pievose sėklas, tokie keistai gražūs medžiai – turbūt tik iš jų galima išdrožt pakaruoklius ir dar kažką, nenuspėjamą, toks gražiai debesuotas dangus ir dar gražesnė audra – kleopatros nereikalingos – tegul jos sau bėga...

Čia, kukliame name, kur girgždančios durys, ant stalo, šalia telefono, krūva visokiausių įnagių, gelžgalių. Kur, garsiai kalbantis su savimi, kuriami eilėraščiai ("Kodėl? Už ką?"). Vanduo čia semiamas ne iš šulinio, o iš eketės. Čia, kur viskas tvirta, laiko nugludinta, kur kiekvienas lentgalys storas, gražiai išakijęs, bet dar ilgai tarnaus paprastai žmogaus buičiai. Šioje vienumos ramybėje žmogui materialinių gėrybių reikia tiek, kiek reikia, nes jas nustelbia dvasinių vertybių poreikis: bendravimas su gamta, daiktais, gyvulėliais, pačiu savimi. Čia ilsimasi išsitiesus ne lovoje, o ant rugių grūdų…

Psik, škac! – kacyne, nelandžiok po skulptūras su besisupančiu pakaruokliu ant virvės! Venecijus nekvailas – jis pakorė kvailį. Pats nesikars, nes jam nenuobodu pačiam su savimi: pasiūturiuoja su visais aplinkiniais – dangumi, žeme, perkūnija, lietumi, vandeniu, žole, karvute, šunim… Su Cezariu nereikia ir šnekėtis – iš pusės žodžio vienas kitą supranta…

Kvy kvy kvy… ak, ir vėl tas kitas paršiukas. Iš vaikystės. Iš didelio, tvarkingo mano tėvų kiemo. "Buožės", taip parašyta mano tėvo Protazo Liegaus tremties byloje, kurią neseniai skaičiau archyve. Tasai kvykliukas buvo dar mažas, riestauodegis ir riestanosis. Jam, kaip mažiausiam, papas prie uodegos, didesnieji jį nustūmė, todėl mama jį girdė iš buteliuko. Paršiukas bėgiojo iš paskos ir nugriebęs taršė namie austą milelio sijoną. Visai kaip Cezaris taršė šuns Bobiko virvę. Tik plaukti anas paršiukas nemokėjo – buvo dar visai mažas. O gal mokėjo, tik niekas jo neplukdė kaip Venecijus Cezarį. Puiki jųdviejų maudymosi scena, iki šiol niekur nematyta. Gal visi keturkojai gimsta mokėdami plaukti? Juk mačiau plaukiant karves, arklius, šunis, kates… Geriausi plaukikai, be abejonės, brisiai. Kad ir tas, iš Biliūno apsakymo. Juk mūsų Lapė irgi tokia buvo. Kadangi mane vanduo labai kelia (o gal abu mes vienas kitą keliame?), kartą maudydamasi nuplaukiau toli, kone į vidurį ežero. Ir girdžiu – tabulškinasi kažkas užpakaly. Grįžtelėjau – ogi Lapė! Priplaukė prie pat manęs, čiupo už petnešos ir ėmė tempti atgal. Pati springo vandeniu, čiaudėjo, bet tempė. Beje, esu regėjusi čiaudant visus gyvulius: avis (kai turi "peteliškių"), karves, arklius, šunis, kates… Gyvuliai daro viską, ką daro žmonės, tik mylėti moka ištikimiau.

Kaip neplyšo Venecijui širdis iš gailesčio, duriant peiliu į širdį savo ištikimam draugui Cezariui! Ne iš gero Cezaris užsuko į Venecijaus sapną, ne iš gero! Sėdi Venecijus prie stalo, užtiesto dailia, siuvinėta staltiese. Fraku, baltais marškiniais apsivilkęs. Stalas kieme. Žiema, sniegas. Prieina Cezaris, trainiojasi aplink savo draugą. Venecijus pakyla ir abu nueina baltu keliu tolyn. Į niekur...

O tasai kitas paršiukas iš mano tėvų kiemo užaugo didelis. Mes su juo iškylaudavome. Kartą žiemą nuvažiavau slidėmis į mišką, užkopiau ant kalno, jau leisiuos žemyn – ogi bepūškuojąs į kalną paršas! Klimpdamas pusnyse, griuvinėdamas ir vis kvykdamas jis jau buvo prie pat manęs. Beliko jį pabučiuoti į rožinį karštą nosies skritulėlį ir leistis žemyn. Iš paskos vijosi linksmas… Kai atėjo kaimynas su kareivišku durklu, kai sustojo prie nieko nenujaučiančio riestauodegio, užsikimšau pirštais ausis ir šokau bėgti. Per kiemą, pakluone, paskui daržais tolyn, į laukus…

O Venecijus su Cezariu lėtai nužingsniavo. Tai – gyvenimo dėsnis: ateiti – išeiti. Paprastas kaip neskubrios upės tėkmė, kaip kalbėjimasis su savimi – per dangų, žemę, lietų, per gyvulėlius. Kiekvienas žodis, mintis, atodūsis išlieka Žemės lauke.

Iki pasimatymo, Venecijau! Iki pasimatymo, Cezari!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


925. Jonas2003-02-19 09:00
Gražu...

111939. Austeja2008-03-12 09:32
Maciau filma:DD

Rodoma versija 28 iš 28 
2:16:05 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba