ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-02-01 nr. 638

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITĄ GEDĄ klausinėja Sigitas Parulskis (38) • Gintarė Adomaitytė. Sausio karietojeBalys Rukša. Neprimink, kad visam (3) • Gediminas Griškevičius. Sušalusios sielos (4) • Leonas Stepanauskas. Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai (4) • Gintaras Beresnevičius. Mažas švelnus kibucas didelis Lietuvai (20) • Sigitas Geda. Šuo šunį džiovina (6) • Austėja Ikamaitė. Marijos Gimbutienės laiškų refleksijos (8) • Meilė – tai nuosprendis (1) • Jurgis Janavičius. Kanbera degaSolveiga Daugirdaitė. "...laiminga iki mirties" (2) • Emilija Liegutė. "Jei gali pasikarti rytoj, nesikark šiandien..." (2) • Andrius Navickas. Kelios pastabos apie Lietuvos politinių partijų krizę (15) • Daiva Tamošaitytė. Apie dvasingumą, meną ir davatkas (7) • Regimantas Tamošaitis. Dantistas (7) • Vasario 7 d. "Šiaurės Atėnams" sukanka trylika metų (14) • Atitaisymas (3) •

Mažas švelnus kibucas didelis Lietuvai

Gintaras Beresnevičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Balčytis. Justiniškės. Vilnius. 2001

Lietuva yra kryžkelėje, nors ką tik buvo magistralėje. Kaip norime, taip yra; tautos valia – šventa valia. Tad tauta, pasakiusi, kad jai mieliau kryžkelė, turi teisę rinktis, kur link toliau keliauti. Juolab referendumas dėl ES artėja kaip garvežys, o tauta mėgsta iešmininkus pokštininkus. O aš visada su tauta. Nes, tiesą sakant, kur daugiau dėtis.

Priešreferenduminė Lietuva... Rusija čia pritvatijusi tiek firmų firmelių, stoginių ir nestoginių, atvirų ir slaptų, kad ji labai nusiviltų, jei mes neįstotume, tarkime, į NATO ar ES. Jai labai reikia, kad visa šita jos rezidentūra, sukimšta panaudojus daug pinigų ir laiko, su ryšiais, bankais ir firmomis atsidurtų NATO šerdyje, toje šerdyje, einančioje iš Talino į Balkanus ir flange dengiančioje Berlyną ir Briuselį. Ką ir kalbėti apie tas firmas, kurios verslo reikalais, rusiško valstybinio gėbistinio verslo reikalais nori vieną gražų rytą atsibusti Europos Sąjungoje, iš čia ir bankų laisvė, ir veiklos teritorija, ir įstatymai, palankūs ir skaidrūs europietiškiems pinigams daryti. Iš daug ko sprendžiant, Lietuva – tai toks laivelis, Petro I "botikas", kuris prikrautas rusiško kapitalo, galių ir įtakų mazgų, tuoj tuoj perplukdysimų į kitą sistemą, gyvybinę ir gynybinę organizaciją. Balažin ar mums verta būti tuo laiveliu? Kapitonas juk žadėjęs permainas?

Bet grįžkime prie Lietuvos ir ES. Visada čia kyla klausimas – kaip su tuo identitetu, sugrauš jį ar nesugrauš? Kad ekonomika virs kitaip, kitame katile, akivaizdu. O kadangi ekonomika lemia jei ne mąstymą, tai bent lozungus, pavojai aiškūs. Mus praris ar ne? Su visu identitetu ar jo gabalas liks pasižaisti? Ir kas žais? Mes ar euroafrikiečiai, rašysiantys disertacijas apie autochtonų lietuvių genties išnykimo priežastis ir istorinį dėsningumą.

Ir apskritai: identitetas – tai toks dalykas, su kuriuo nejuokaujama. O ką, jei ES jį pasigavusi sugrauš. Gal NATO neišvengiama blogybė, bet Europos Sąjunga? Gal tai – išvengiama gėrybė? Dar yra laiko apsvarstyti alternatyvas.

Ir iškrėsti piktą pokštą, labai piktą ir įmantrų? Bet vedantį į gėrį ir laimę?

Tai buvo nedrąsi svajonė Sąjūdžio laikais, nuplaukusi, kaip ir monarchijos idėja, užjuokta. Dievuliau brangus, kokia laimė būtų šiandien turėti monarchą, išsilavinusį, protingą, kurio išmintį ir eleganciją grindžia kelių šimtų metų asmeninė selekcija, vykusi jo giminėje, pakilusį virš partijų etc. Neturime. O jis būtų padėjęs.

Ta svajonė, apie kurią dabar kalbėsiu, gimė nelabai toli nuo "Ethoso", kadaise garsaus pogrindinio, vėliau pusiau pogrindinio leidinuko; jis tiesiog siūlė alternatyvą pasirinkti nuo pradžių ir eiti savu keliu. Kaimo civilizacijos. Autarkiškos (savo poreikius sąmoningai apribojusios ir juos minimaliai tenkinančios) Lietuvos. Bet, žinoma, idėja pasisuko užkulisiuose ir dingo apsivaitojusi ir apsiašarojusi. Buvo nereali, devintojo dešimtmečio pradžioje visi skubėjo būti švedais.

Europos Sąjunga gali mūsų nepatenkinti. Sakoma, kitos alternatyvos nėra. Išties – jei žiūrime tradiciškai, nėra. Jei žiūrime ekonomikos požiūriu, tik juokdarys gali kalbėti, kad Lietuva gali išsilaikyti sava ekonomika, neintegruota. Bet mums gali nepatikti ES – prisiminkime niurgzlų savo charakterį. Juk ėjome į ES, ši pasiūlė tai, ko dar nedrįso siūlyti joks Šustauskas, – mokėti už nemelžiamą karvę, o už melžiamą – irgi primokėti. Ir šit – permainos. Kaip dabar darosi madinga sakyti, tautos valia, demokratiškai išreikšta, ir viskas. O tas, kuris purkštauja, yra Tėvynės ir dar baisiau – ponios Demokratijos priešas. Ir laisvės, ir dar visokių gerų ir naudingų dalykų. Taigi eita ne taip.

Tačiau tam reikėjo to, dėl ko lietuviai dievažijosi ir gulė kryžium žadėdami – kad tik ta laisvė būtų, viską iškęsim, nedejuosim, trys milijonai maryčių melnikaičių. Likus metams iki jau realios gerovės, panūdo "kažko kito". Labai rimtu veidu siūlau – mums vis vien neužteks, tad permainos, jei jos taip pageidaujamos, teįvyksta. Manau, alternatyva Europos Sąjungai yra. Ji akivaizdi ir turi daug realizmo ir daug romantikos. Kaip tik tai, ką mėgstame. Kas, kad visą laiką vieno ingrediento padauginame; per amžius pusiausvyra atsikuria.

Lietuva – tai žemdirbių kraštas, ir jei didžioji dalis gyventojų pereis į žemdirbystę, visiškai ramiai ir su atsargomis išsimaitinsim, išlaikysim mokyklas ir kariuomenę, ir kunigus, vaistininkus dar, nors šių reikės mažiau, nes ekologiška produkcija mažiau sargdins. Padaryti tai, į ką eina visa žaliųjų Europa. Padaryti Lietuvą centru – dideliu kolūkiu ar, jei kam alergija nuo šio žodžio – tegu būna kibucas, pagal Izraelio komunų pavyzdį. Visi bendrai dirba žemės ūkyje, gali gamintis ir plytas, išlaikyti mokyklą, katalikų bažnyčią ir pagonių aukurą su amžinąja ugnimi. Tiesa, dar minimalūs mokesčiai kariuomenei, medicinai ir aukštajam mokslui. Daugiau nieko nereikia. Policija nereikalinga, ji absurdiška, nes viskas bendra ir nėra ko vogti. Kitokius prasikaltėlius kibucininkai patys užmuša lazdomis. Visi kibuco gyventojai kartu dirba, ūkis tebūnie mažumėlę mechanizuotas, bet ne per daug; traktorių užteks, dėl kombainų dar reikėtų pagalvoti. Visi kibuco gyventojai kartu sprendžia savo reikalus susirinkime – štai ir tiesioginė savivalda, ir jokio pinigus ryjančio administracinio aparato. Nereikia jokios Mažeikių naftos nei Ignalinos jėgainės – užtenka hidroelektrinių ir vėjo energijos. Kibucininkai dirba iki pietų, paskui – laikas maldoms, literatūrai, savišvietai. Kas nori, gali užsiimti fizine kultūra, kas nori – eiti pasivaikščioti po atželdinamus miškus, broliautis su medžiais, debesimis, užsiimti simpatine ir homeopatine magija, mylėtis, rūkyti ekologišką taboką ir kanapes.

Žinoma, vaizdelis tik iš tolo primenantis kibucą, bet tai juk ne visai kibucas, mes darome savą, lietuvišką kibucą, kuris tegu ir būna vadinamas lietuviškai, o tarp kolchozo ir kibuco lietuvių kalboje yra komuna.

Komunų tinklas per visą Lietuvą; jos apytiksliai vienodos ir nesiskiria viena nuo kitos. Darbas bendras. Visa Europa mums pavydi, žalieji plaukia iš visų pakraščių ir kuriasi prie pelkių ir ežerų, kur jiems dar lieka vietos. Tampame pasauliui pavyzdžiu, žemė be karų, gyventojai be konfliktų, valdymas be partijų, demokratija – tiesioginė ir pati tikriausia.

Tai rojus žemėje. Komuna duoda viską, ko reikia, o reikia, be maisto, paprasčiausių tautinių kombinezonų. Komunos darbo organizavimas užtikrina laisvą laiką. Jis skiriamas meditacijoms ir laisvai kūrybai.

Ar kas nors rimtu veidu gali pasakyti, kad žmonija kada nors gali pasiekti aukštesnę tobulumo fazę? Juk kaip jūs manote, rojus žemėje bus su šaligatviais eskalatoriais, prekybos centrais ir greitojo maisto restoranais? Ne, rojus žemėje – tai žemdirbių komuna, suvienyta bendro darbo.

Tiesa, komunos galėtų ir net privalėtų kiek skirtis, nes vienose galbūt labiau būtų akcentuojamas daoizmas, kitose gal konfucianizmas su mahajanos budizmu, kitur tiesiog plynos tuštumos meditacijos, kitur – pranciškoniško stiliaus komunos ar Švč. Širdies garbinimas, ar Mergelės Marijos kultas, o gal ir amazoniškos feministinės komunos be vyrų ir su Izidės kultu. Vienur laisvalaikiu būtų užsiimama daugiau ekspresionistine grafika, kitur gal konceptualizmu, trečioje vietoje poetai skrebentų, kitur romanistai kurtų elitinius romanus elitinei publikai, nes komunos publika būtų išties elitinė. Žvėriškai apsiskaitę žmonės, natūralūs, be stresų ir kompleksų, išlavinto skonio, tikrų religinių potyrių.

Apsiverkčiau iš laimės kada nors pamatęs tokią Lietuvą, pavyzdį visam pasauliui... Juk visos revoliucijos kovojo būtent dėl šitokio būvio, ir erezijos, ir religiniai sąjūdžiai. Ir apskritai išmintingas žmogus negali norėti geresnio pasaulio. Pusė dienos atsidavusio žemdirbio triūso, pusė dienos meditacijoms, maldoms, knygoms, menui.

Komunos autoritetai, vadovai – tai tiesiog pamaldesni ar darbštesni asmenys. Valdžios nereikia, jei neskaičiuosime agronomo ir zootechniko, na, dar bibliotekininkas. Iš komunos į komuną vykti, kaip sakiau, ekonomiškai nėra reikalo, bet kiekviena komuna plėtotų savitą literatūros, meno, religijos, meditacijų formą, o keliavimas mokslo ir mokymosi tikslais per komunas atstotų universitetinį išsilavinimą. Bildungsreise.Tiesa, mokytojai ir mokyklos turėtų būti labai aukšto lygio. Niekas nesako, kad komunos būtų atkertamos nuo pasaulio – ekologiškos produkcijos perteklius būtų eksportuojamas, ir kiekviena komuna panorėjusi ir pasitaupiusi galėtų nuvažiuoti į Tibetą ar Paryžių. Šiaip komunos nariams pinigų nereikėtų, bet jų virtualios sąskaitos galėtų būti kaupiamos kaip bendruomenės sąskaitos dalis.

Utopijų problema buvo ta, kad utopija buvo siūloma viena, vieno stiliaus. Komunos duotų daugybę stilių. Galėtų gyvuoti indėniška komuna, skautų komuna, laisvos meilės komuna, karinės stovyklos stiliaus komuna. Žinoma, šitą rojų žemėje reikėtų sergėti; žmonių, norinčių tą daryti, tai yra užsiimti karyba ir dalyvauti tarptautinėse pajėgose, visada užtenka. Čia pašaukimo reikalas, bet visuomenėje tokių žmonių atsiras. O komuna leistų kiekvienam gyventi pagal jo pašaukimą. Laisvai ir netrukdomai.

Žinoma, komuna turėtų būti pirmiausia kaimo komuna, miestai čia trukdo ir Kampučijos eksperimentas buvo pagrįstas ta pačia idėja – miestai negerai. Suprantama, komuna gali labai natūraliai funkcionuoti ir mieste – telktis apie kibirų gamyklą, tarkime, ar žemės ūkio produkcijos perdirbimo cechus, tačiau miesto komunos gali prarasti natūralų žavesį dėl to, kad kaimo komunos būtų paprasčiausiai margesnės ir aukštesnio lygio. Miestuose kaimo komunos galėtų turėti savo skyrius, kvartalus, pastatų kompleksus, sandėlius, kūrybines dirbtuves. Miestai gali tikti bendroms komunų šventėms. Sportas, žinoma, liks, tad reikalingi stadionai, sporto salės, viešbučiai turistams. Bet geriausia didesniąją miestų dalį išsprogdinti. Galima pasikviesti ETA specialistus, tegu pasimiklina. Ir apskritai galėtume čia suteikti prieglobstį kenčiantiems priespaudą – tegu kuria komunas, pagal savo papročius ir pomėgius.

Visada reikia turėti atsarginį variantą. Atsarginis variantas neįstojus į ES – tai komunų ir autarkiško ūkio kūrimas. Manau, tai daugybės žmonių svajonė. Šitaip surastume vietą ir sau patiems, ir Lietuvai.

Labai rimtai manau, kad neįstojus į ES reikėtų palengva kurti tokias komunas staigiai išsiperkant vaizdingesnius, įkvepiančius žemės plotus; pageidautina ir derlingesnius. Vėliau bendraminčių grupės pačios persikeltų į tokius gyvybingus skansenus; savo pavyzdžiu jos parodytų, kad galima gyventi ir kitaip. Jeigu yra dvi Lietuvos, tai labai natūrali išeitis. Viena tegu gyvena kaip nori, antra kibucuose, aš – su antrąja. Ekonomiką reikėtų užgesinti kaip galima greičiau, nes tolesni apsisukimai būtų tušti ir beprasmiai. Miestų gyventojai patys migruos į komunas. O ten sutiks mielai išskėstas rankas ir gaus tikrą, natūralų, ekologišką darbą ir poilsį. Abi Lietuvos susivienys. Net Seimas galės įkurti savo kibucą. Partijos galės kurtis komunose. Tačiau jas reikėtų kiek prižiūrėti ir įvesti švelnią tvarką, nes jos vidujai įpratę rietis ir kurį laiką gali nesuprasti, kad atėjo laikas bendram darbui.

Apskritai pereinamuoju laikotarpiu būtų gerai trumpa diktatūra ir partija, kuri suvarytų žmones kibucuosna. Ilgainiui jie suprastų, kad tai bendram labui, bet švelni prievarta kartais būtina ir demokratijoje.

Realybėje turime labai gerai įsivaizduoti, kad tvarios komunos kūrimas įmanomas tik bendros ideologijos ar bendro religinio ieškojimo pagrindu. Kitaip tai tiesiog kolchozas. Dvasia turi vyrauti joje. Ir lemti bendrabūvio normas, ir galbūt komunos galėtų tapti dvasinio Lietuvos atgimimo įsčiomis.

Šis tekstas turi tris potekstes, bet viena iš jų – tiesioginė. Tiesioginė prasmė. Labai galimas atvejis, kai komuna bent jau nenorintiems ar negalintiems gyventi ne pagal sąžinę taps išeitimi. Pilietinės visuomenės galimybės penkeriems metams išnaudotos, nes visiems viskas ūmai pasidarė gerai. Bet komuna, o dar geriau jų tinklas, bus išeitis. Ir vienu, ir kitu atveju. Bet viskas bus matyti. Po referendumo į komunos statusą gali tekti pereiti išties. Kad ir koks bus atsakymas.

Be to, tai būtų tam tikra išeitis, pamainanti emigraciją. Bet – čia nepasitraukianti emigracija. Asmeninių ir visuomeninių problemų sprendimas.

Vėl sakau – reikia ieškoti kitokių visuomenės telkimosi ir telkimo būdų, kitos savivaldos ir savimonės. Tokiu atveju Lietuvoje galima išsprūsti iš transmonopolinio kapitalo, kapitalistinės sistemos diktato, o ir iš diktatūros, kad ir kokia forma ji reikštųsi, kad ir demokratine – prekine-reklamine pasąmoninės kontrolės forma. Toks komunų tinklas leistų komunikuoti nebe tarp miesto ir kaimo, o tarp miesto, kaimo ir dvasinį autoritetą bei patyrimą turinčių apolitiškų, bet išmintį ir įtaką akumuliuojančių komunų. Tarp komunų ir tradicinių kaimo bei miesto, miestelių vyktų cirkuliacija, galinti smarkiai praturtinti idėjomis esamą sistemą, prireikus ją pakoreguoti. Komunos būtų ekonomiškai, taigi ir ideologiškai laisvi dariniai. Ir jos – būdas ne emigracijoje išlaikyti laisvą ir nepriklausomą mąstyseną. Bent jau sukurti jos prielaidas.

Žinoma, šiandien Lietuvoje skamba utopiškai. Bet rytoj neskambės. Europa ir JAV nusėtos religinių, anarchistinių, ekologinių komunų. Tai natūralus saviorganizacijos būdas, daug priimtinesnis žmonėms dėl savo "šeimyninio", "gentinio" masto. Lietuvoje dėl gyventojų tankio ir ploto jos būtų matomesnės ir įtakingesnės. Ir perimtų dalį visuomeninės savikontrolės mechanizmų. Pačiu demokratiškiausiu būdu, per bendruomeninę savikontrolę, vykstančią savaime, net nepastebint. O ne per sąmonės ir pasąmonės kontrolę, kurią atvirai deklaruoti ima dabartinė užgriūvanti demokratijos versija Lietuvoje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


639. Vilhelmas2003-02-01 08:28
Pritariu 100%.Kartą sapnavau atgimstančią žemę, laukais besidriekiantį žalumą. Žmonės rinko paskutines šiukšles. Tai buvo paskutinė žmonių gentis, kuri turėjo išsaugoti vandentiekį, kanalizaciją, kultūrą... Buvo sudaryta Žemės Taryba...

647. Vetustis :-) 2003-02-01 23:36
Būna taip - perskaitai ką nors, ir supyksti - kažkas nugvelbė mano paties "originalią" mintį. Bet būna ir priešingai - džiaugiesi, jei kas nors mąsto lygiai taip pat. Taip ir dabar - jau ne pirmą sykį, skaitant G.Beresnevičiaus straipsnius, tariu pats sau - čia gi mano mintys! Ir džiaugiuosi tuo.

Daug kam (ypač "profesionaliems politikams") straipsnyje išdėstytos mintys gali pasirodyti naivokos ir utopiškos. Betgi teisingai pastebėta - Amerikoje ir Europoje kuriasi daugybė įvairiausių komunų, ir Lietuvoje tas pat greit įvyks (arba jau net vyksta - be didelės reklamos). Žinoma, komunų kūrimas - ne originali mintis ir sumanymas, jos kurtos visais laikais, tik vadinosi įvairiai, šiais laikais panašių idėjų laikosi ir jehovistai, ir nastasininkai, ir anarchistai, ir žalieji, ir dar daugybė kitų judėjimų. Originalu (bent jau Lietuvoje) yra šias idėjas pakelti į rimtą politinį lygmenį. Labai džiaugiuosi tuo (nors žemę dirbti, atvirai kalbant, tikrai nemėgstu ir nesiruošiu, bet ką gali žinoti...).

Vienas pastebėjimas - yra labai gražus lietuviškas žodis - "bendruomenė", kur kas gražesnis, nei "komuna", o tuo labiau "kibucas" ar "kolūkis". Ir šio G.Beresnevičiaus politinio sumanymo esmę "bendruomenė" išreiškia žymiai geriau, nei kiti žodžiai.

G.Beresnevičius kalba apie nuosavą kiekvienoje bendruomenėje ideologiją. Betgi turi būti ir viena bendra, vienijanti visą valstybę, ideologija (apie ką autorius, beje, irgi užsimena). Valstybė, neturinti savo ideologijos, pasmerkta žlugti. Kaip ten bebūtų, mūsų valstybė yra tautinė, tad ir bendravalstybinė ideologija turėtų būti tautinė, aišku, išlaikant toleranciją kitų tautų atstovams, bet tuo pačiu jokiu būdu niekam jokiu pretekstu (idiotiškiausias pretekstas - "demokratija") neleidžiant menkinti lietuvių tautinę savimonę.

Klausantis daugelio politikų, neįmanoma suprasti, kokiai partijai jis atstovauja ir iš vis - dešinysis jis, kairysis ar dar koks nors. Visi kalba tom pačiom frazėm, tais pačiais štampais, ir nors kiek nukrypti nuo jų atrodo "neprofesionalu" ar net "nekorektiška". Labai pasiilgstu bent kokios originalesnės minties. Šis straipsnis - tikra atgaiva sielai ir tuo pačiu - politinis manifestas - bet ne vienos kurios partijos, o visos mūsų visuomenės. Gal ir gerai, kad autorius - ne politikas, likdamas publicistu, jis gali visuomenei daryti žymiai didesnį poveikį, nei dauguma politikų.

Pabaigai - labai patiko kalambūras - "NATO - neišvengiama blogybė, o Europos Sąjunga – išvengiama gėrybė".


650. V.V.2003-02-02 12:20
Prieš 10-15 metų iš tokių mastymų galbūt kas nors ir būtų išsirutuliojęs, bet pirma rūpėjo pasiimti. O dabar manierų mokys Briuselis, ir tik paskui ateis komunų laikai, kai jų užsireikės. Airiai ir portugalai kol kas nenusiidentitetino ir šoktelėjo viršun, o graikai nelabai, nes ir ES įmanoma apmauti, valdininkams. Tautos ir jos draugų pastangos turėtų būti nukreiptos į pagelbų neiššvaistymą, nes jų priglaudimui, nebejoju, jau visai rimtai pasiruošta. Šiuo išimtnu atveju kolaboruoti su Briuselio okupantais, atrodo, būtų patartina.

656. virusas2003-02-02 20:57
2) Vetustis 2003-02-01 23:36

Paskaičiau čia tą komentarą ir pamaniau: sunku žmogui be humoro jausmo. Pasirodo visai rimtai šitaip manančių būna, kurie net nesuvokia tokių minčių absurdiškumo...

Jei būčiau Beresnevičius, turbūt dabar labai juokčiausi, o paskui iš apmaudo prisigerčiau...


660. Blinda2003-02-02 22:57
Lietuvai reikia ne komunos, o svieto-lygintoju partijos. Tado Blindos partijos. Blindininku, kurie is vienu atimtu, o kitiems... Bet jie turi ispazinti pagonisku dievu, o ne klasiu kovos garbinima.

669. Tomas Netikėlis2003-02-03 11:28
Garbingas "Š.A" autorius GB (nepainioti su KGB) aiškiai gerai išstudijavęs Tomo Moro "Utopiją", T.Kampanelos "Saulės miestą". Bet viskas jau buvo. Ir tie autoriai buvo ne kokie kibucų baudžiauninkai, o prie aukščiausių valdžių ir valstybės valdovų filosofiniai (politiniai) juokdariai eksperimentatoriai. Gal dar kartą pabandom...

673. V.V.2003-02-03 12:06
Pasigerti jam ne naujiena, ir kaip tik tada, kai nereikia. Ir rašinėti pergromuliuotus blėnius nelabai humoras,nebent užmigdymui, bet gal toks tikslas? Davai, visi geriam ir rašom utopijas, bus smagu ir valdžia rems.

676. Dama iš Didžiasalio2003-02-03 13:46
Pritaru drauga Gintara myntims, mes ča - Didžasalyje - jau taip ir givenam ir esam toji puikioji Letuvos ateitis. Atvažuokit pas mus i musu komuna pasimokiti.

677. Dama iš Didžiasalio2003-02-03 14:16
Pritaru drauga Gintara myntims, mes ča - Didžasalyje - jau taip ir givenam ir esam toji puikioji Letuvos ateitis. Atvažuokit pas mus i musu komuna pasimokiti.

690. axegrinder2003-02-03 17:11
Negi neaisku is sio straipsnio, kad alternatyva ES ir yra daugybe didziasaliu visoje Lietuvoje? Nejaugi niekas humoro nebesugeba suprasti:( Maniau, kad SA skaitytojai tikrai blaivesnio mastymo...

692. Vetustis2003-02-03 17:18
Žinoma, galima į straipsnį žiūrėti kaip į humoristinį, jei labai nori. Straipsnio forma, aišku, šiek tiek satyrinė, bet autorius, manau, tuo humoru tik bando pridengti savo rimtą nusistatymą. Dėl visuomeninės Lietuvos sąrangos ir dėl galimų valstybės vystymosi kelių galima ir būtina diskutuoti (neveltui rubrika - "Polemika"). Džiaugiuosi, kad Š.A. skleidžia tokias idėjas, tuo pačiu politiškai nesiangažuodamas nė vienai krypčiai.

698. Ideju muliazai2003-02-03 18:22
Koks cia dziaugsmas, jei idejos skleidziamos pasleptos? Toks veiksmas turi net atitinkama pavadinima. JB galetu savo idejas isvynioti, o ne suvynioti kaip "saldainiukus" i teksta. Suvynioti visi moka, suvynioja taip gerai, kad tu ideju nesimato, net neaisku ar jos is viso tekste yra, gal tik "ideju" muliazas. Ar siame straipsnyje yra nors viena ideja? Ar ir ideju mirazai/muliazai?

700. Ideju muliazai2003-02-03 18:41
Koks cia dziaugsmas, jei idejos skleidziamos pasleptos? Toks veiksmas turi net atitinkama pavadinima. JB galetu savo idejas isvynioti, o ne suvynioti kaip "saldainiukus" i teksta. Suvynioti visi moka, suvynioja taip gerai, kad tu ideju nesimato, net neaisku ar jos is viso tekste yra, gal tik "ideju" muliazas. Ar siame straipsnyje yra nors viena ideja? Ar ir ideju mirazai/muliazai?

702. xX2003-02-03 22:07
Taigi, Beresnevičius rašo apie permainas. Skubėjo (matosi)ir suspėjo parašyti - tema dar nenuvalkiota. Bet kaip dažnai atsitinka - startavęs nuo lyg ir teisingų prielaidų apie permainų būtinumą nuvingiuoja ne ta kryptimi. Pasirinko sunkesnį kelią, kaip tikras eseistas. Bet yra ir lengvesnis, jau pravažinėtas žvyrkelis.
Taigi, permainos. Jos vyksta, ir nebesvarbu, ar liaudis jų ilgisi (55 proc. tautos), ar yra joms abejinga (45 proc. tautos:). Pagaliau galiu pranešti, kad aš irgi priklausau bendruomenei/komunai. Tiesa, nors mes esame nuolatos kartu, auginame genetiškai NEmodifikuotas daržoves ir NEklonuotas avis, be perstojo galime įsivaizduoti kitų žvilgsnius (galima nuo jų ir pasislėpti), tačiau esminiai susitinkame tik "rytais", valgom bendrus pusryčius, šnekučiuojamės. "Rytais" sakau kabutėse, nes Žemė apvali, supaisysi, kada tikrasis ateina. Mums išskirtas plotas yra tikrai nedidelis, kokie 1.5 ha. Čia susumavus visus plotelius. Mes esame nesunaikinami, nes pataikyk jei gudrus vienu metu į visas špygutes, išsibarsčiusias kas kur aplink tobulą sferą. Ir dvasinis sunaikinimas komplikuotas, mano bičiulis indusas turi bičiulį komunistą, kuris draugauja su daosistu, o pastarasis - su fizikos profesoriumi, ir t.t. Tinklas kaip priklauso. 99 proc interneto stočių sunaikinus jis vis tiek veiks, sako tinklų specialistas ir Santa Fe instituto. Todėl (dėl mūsų komunos nesunaikinamumo) aš savaitgaliais traukiu kokio nors tikro miesto link; vis labiau pastebiu, kad srautas tomis dienomis iš miesto mažėja. Matyt, tokių kaip aš vis daugiau. Mieste nostalgiškai grožiuosi realiu striptizu, pajuntu besipinančių kojų išdaigas ir galiu paragauti vienanaktės meilės medaus.
Šiandien eidamas vėsiu Elijos (t.y. Šventosios) smėliu (virtualiu, nes basas sėdėjau malkomis prikurentoje Labanoro sodyboje) pagalvojau - kas gi būtų, jei nebūtų Williamso? Arba Lukoilo? Naftos? Juk čia konvulsijos, ko jos vertos, kai sėdi beržų karščio prisotintame kambaryje ir gurkšnoji arbatą su 999?

734. Smuikas2003-02-05 17:12
Aš irgi turėjau tokių idėjų kaip GB. Paskui patekau į durnyną.

743. Algimantas Mankus, Kaunas :-) 2003-02-06 10:59
"Pradžioje buvo žodis". Ura! Skubiai rinkti parašus ir komunų steigimo Programą įteikti Lietuvos padangių Pilotui. Įgyvendinimą siūlau pradėti Žemaitijoje. Ten rojus žemėje mėgintas aktyviai kurti jau 1918 m.

746. reling2003-02-06 21:28
Perskaičiau. Nebežinau, juoktis ar verkti. Nebežinau, juokauja ar rimtai. Gal piešia antirealybę - idealą, iš kurio čia pat išsityčioja? Monopolijų vėjo pustomos bejėgių individų dulkės... Monolitan sulydytų žmogiškųjų smilčių ramybė... Ar tik tokie variantai belikę ant svarstyklių? Eilinė intelektualo depresija? Ar nustosime kada painioti visuomenę su valstybe, o bendruomenę su komuna? Individualizmas prieš komunizmą... Ar tikrai tik šios dvi ideologijos įkandamos homo postsovieticus? Ne.

109163. gelmis :-) 2008-02-02 11:30
nxsnnzx

109164. gelmis :-) 2008-02-02 11:33
:D DAUG SUZINOJAU ! &&^%$$##!@

109166. GELMINUKAS :-) 2008-02-02 11:39
:D

Rodoma versija 28 iš 28 
2:16:03 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba