ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-09-23 nr. 814

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (90) • GINTARAS BLEIZGYS. BūgnininkasNIKOLAJ FROBENIUS. Kūno sunaikinimas-js-. Sekmadienio postilėVYTAUTAS BAŠKYS. Baltų vienybės diena – Saulės mūšio atgarsis (1) • VALDAS GEDGAUDAS. Sezono pradžios stipinai (3) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėms RENATA ŠERELYTĖ. Lik, šmėkla, už slenksčioDIANA ŠARAKAUSKAITĖ. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis GYVENTOJAS. Gyvenimas RAMUNĖ BLEIZGIENĖ. Apie tėvą, kurio ilgimės (56) • Norėtau gyvenimų pradėc iš naujo, ale tokį pacį (247) • LAIMANTAS JONUŠYS. Protesto impulsas RYTIS RADAVIČIUS. Keletas tekstinių nuotraukų (Pajūris, Žemaitija) (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s Kalbų dienai AtitaisymasLAIŠKAI (273) •

Baltų vienybės diena – Saulės mūšio atgarsis

VYTAUTAS BAŠKYS

[skaityti komentarus]

iliustracija

2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.

Kasmet rugsėjo mėnesį sunerimusi mintis skverbiasi į senuosius amžius. 1236 m. rugsėjo 22 d. prie Mūšos įvyko Saulės mūšis. Šiemet sukanka 770 metų, kai karo kelyje Mežuotnė–Pamūšis–Šiauliai lietuvių ir latvių kraštų kariai įrodė etninių genčių vienybę ir tuo įtvirtino Lietuvą Europos žemėlapyje. Kol nesuprasime šios pergalės pasaulinės reikšmės, tol į praeities įvykius dairysimės be aiškaus orientyro, bet vis tiek atsigręšime į Saulę.

Romantiškas pavadinimas „Saulės mūšis“, „Saulės pergalė“ kilo nuo Eiliuotojoje Livonijos kronikoje užrašyto Šiaulių pavadinimo soule. Šiauliai šį įvykį laiko pirmuoju miesto vardo paminėjimu, garsinasi Saulės miesto įvaizdžiu. Pamūšis dėl Saulės mūšio vietos prie Mūšos retoriškai įvardijamas Saulės Pamūšiu.

XIII a. Baltijos kraštai sunerimo. Vakarų Europos šalys skverbėsi ir siekė juos užvaldyti. Pirmieji krito lyviai. Čia įsikūrė Vokiečių ordinas ir kraštą pavadino Livonija, Rygoje įsteigta karinga arkivyskupija. Livonija po atkaklių mūšių užvaldė senąją Žiemgalos sostinę Mežuotnę ir taip atsivėrė strateginį kelią pleištu veržtis į lietuvių žemes. Saulės mūšio laukas Pamūšyje kviečia susimąstyti apie iškilų praeities nutikimą, kurį dera žymėti su istorine nuovoka ir realiu įvykio regėjimu kraštovaizdyje. Juk istorinės memorialinės reikšmės vietų žymėjimas yra viena aktualiausių nacionalinės kultūros užduočių. Užduotis patikslinti Saulės mūšio vietą iškilo, nes dažnas istorikas ją įsivaizduoja savaip.

Reikšmingiausia Saulės mūšio lauko vietos žymė yra istoriniai kartografiniai duomenys. Pamūšis yra 30 km į šiaurę nuo Šiaulių, kur ties Mūša Šiaulių žemė ribojasi su Žiemgalos kraštu. Kronikoje minima žiemgalių kova, ir ji patvirtina Saulės mūšio vietą prie Mūšos. Istorinė Saulės mūšio lauko žymė Pamūšyje yra baltų civilizacijos kelias. Prie jo yra Salduvės, Pelaniškių piliakalniai, Mūšos upė, Burniškių archeologinis ir etnografinis paveldas. Pro Pamūšį eina senasis prekybos kelias nuo Mežuotnės į Šiaulius. Pirmas kelio etapas – nuo Rygos iki Mežuotnės – vyko Lielupės upe. Ernestas Vasiliauskas šio kelio buvimą pagrindė archeologijos mokslo darbe „Žiemgala XII–XIII a.“ („Žiemgala“, 2003/2). Šešiolika metų tyrus istorinius duomenis, rengus išvykas karaliaus Mindaugo žygių keliais, lyginus istorinius, kartografinius ir etnografinius duomenis įžvelgta tai, kas nūnai akivaizdu – Saulės mūšio vieta yra prie Mūšos, Pamūšyje.

Pamūšyje Saulės mūšio lauko žymė yra ir išlikusi molinė stadala – užvažiuojamieji namai su pastoge arkliams. Nors statinys yra vėlesnių amžių nei Saulės mūšis, bet rodo senojo kelio reikšmę. Naujas kelias nuo Rygos per Šiaurės Lietuvą nutiestas vėlesniame Hanzos prekybinių kelių klestėjimo amžiuje. Tačiau net po 1830 m. nutiesus naują plentą Joniškis–Tauragė senojo kelio į Žiemgalos sostinę Mežuotnę svarba tebebuvo jaučiama. Kita Saulės mūšio lauko žymė yra kronikoje minimas upelis, tai labai tiksliai apibūdina mūšio vietą prie Mūšos. Ties Pamūšiu Mūšoje yra dvi brastos. Etnografinė Saulės mūšio lauko vietos žymė yra greta Pamūšio esantis Kalevų kaimelis. Estų nacionalinio epo pavadinimą turintis kaimelis rodo estus apsigyvenus šioje vietoje galbūt dėl pavojaus grįžti į tėvynę per priešišką Livoniją.

Sukmedžio miško ąžuolai, beržai, eglės dunkso šaknimis atsirėmę į Saulės mūšio atmintį. Nors giria dabar nebe tokia, kokia buvo prieš 740 metų, daugelyje vietų išliko senojo kraštovaizdžio žymių. Buvęs pelkėtas prasto miško lūžtvynas, pelkėta klampynė po melioracijos virto išlakių eglių ir beržų medynu. Prie Mūšos išlikusios verdenės, nuo Salduvės piliakalnio papėdės palei kelią atitekantis Šiladėlis primena kronikoje minimą pelkių ir šilynų kraštovaizdį, tebedvelkia dažnai taikyta krašto gynybos strategija. Metraštis tuometinį mišką apibūdino kaip lūžtvyną, jis primena S. Daukanto nusakytą krašto gynybos strategiją: „Neįžengiamos girios, tankūs ežerai, begalinės versmės ir tyrai gorino kiekvieną visų narsųjį neprietelkių“. Vietovė buvo palanki gynybai ir pražūtinga priešui. Pelkėtame miške priešų arkliai klimpo, o lietuviai, nušokę nuo žirgų, „kaip bobas juos ten mušė“.

Eiliuotosios Livonijos kronikos Saulės mūšio aprašyme minimas ypatingas kovos būdas: „Lietuviai su medžiais / Galiausiai juos išmušė“. Tas posakis „su medžiais“ buvo sukėlęs romantišką įvaizdį, bandyta įsivaizduoti, kad lietuviai galiūnai mūšio lauke rovė ąžuolus ir jais talžė priešus. 2005 m. pasirodžiusiame naujame kronikos vertime teigiama, kad lietuviai kovėsi su basliais. Lietuvių kovą tikriau būtų įsivaizduoti su ilgomis ietimis ar ąžuolinėmis kuokomis. Sukmedžio girininkas Pranas Gapšys, apie pasirinktą ąžuoliuką apkasęs griovelį, apkapojęs šaknis, pasigamino aštriadantę kuoką ir įrodė, kad lietuviai tokias galėjo pasidaryti ir prieš mūšį. Dėl tokio kovos būdo kilo mintis, kad su tuo gali būti susijęs Sukmedžio girios pavadinimas. Galima įsivaizduoti, kad tokią kuoką iškėlus virš galvos ir įsukus smūgis turėjo būti labai galingas. Romantiškai skamba, bet kitokio girios pavadinimo paaiškinimo nėra. Prie Mūšos esančios Sukmedžio girios pavadinimas sietinas su krašto gynyba Saulės mūšyje.

iliustracija
Ąžuolas Saulės mūšio lauke prie Pamūšio

Praeities vaizdiniai stebina ir traukia. Pamūšio pakraštyje yra sena Burniškių gyvenvietė, ten rastas akmeninis kirvukas su skyle kotui rodo, kad jo amžius siekia neolito laikus. Mitologiniu požiūriu Burniškių pavadinimas mena šaltiniuose minimą „dievų burną“: „Jo mes klauskime tų dalykų, kurie mums rūpi“ („Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“, parengė N. Vėlius). Galbūt Burniškiai yra buvę žiemgalių šventykla.

Šiauliai su šia pergale sieja miesto gimtadienį. 1986 m. minint 750-ąsias Saulės mūšio metines slaptai nuo Maskvos draudimų sukurtoje Saulės laikrodžio aikštėje buvo pastatyta S. Kuzmos skulptūra „Šaulys“ – vienas iškiliausių istorinių skulptūrinių paminklų Lietuvoje. 1995 m. Saulės mūšio pergalės minėjime Šiauliuose, prie Salduvės piliakalnio, dalyvavo ir Pakruojo bei Joniškio rajonų žmonės. Tada ir buvo pradėta žymėti senąjį baltų civilizacijos kelią nuo Mežuotnės į Šiaulius, per Saulės mūšio lauko vietą Pamūšyje. Atgimimo metais Saulės mūšio pergalę pradėta minėti Medininkuose, Vilniuje, Katedros aikštėje, Jauniūnuose, Šiauliuose, Tveruose, Birštone ir kitose vietose. Karaliaus Mindaugo kolegija, daugelį metų nagrinėjusi tų įvykių atgarsį kraštovaizdyje, prieš vienuolika metų nustatė Saulės mūšio vietą prie Mūšos, Pamūšyje. Šiaulių žemės ir Žiemgalos krašto paribyje prie Mūšos istorija mena Mindaugo bei Viestarto ryžtą ginti kraštą, baltų vienybės galią.

Tačiau dėl Saulės mūšio vietos yra buvę įvairių nuomonių. Ja laikyti ir už dešimties kilometrų nuo Pamūšio esantys Jauniūnai. 2005 m. Jauniūnuose vykusioje diskusijoje buvo atsisakyta ten įamžinti Saulės mūšio vietą („Respublika“, 2005.IX.24). Jauniūnai yra apie tris kilometrus nuo Mūšos, o kronikoje minimas upelis: „Vieną upelį jie priėjo“. Be to, 1997 m. atlikus tyrimus jokių archeologinių žymių šioje vietovėje nerasta. Priešingai, po humusingu žemės paviršiumi aptikta smėlėta buvusio ežero pakrantė. Aptiktos laužaviečių žymės rodo, kad užpelkėjimas vėlesnis nei minimi įvykiai. O tai reiškia, kad Saulės mūšio metu toje vietoje tyvuliavo ežeras. Todėl, nors dabar geru keliu Šiauliai–Ryga vykti į Jauniūnus patogiau, tai nėra prasminga. Šiuo keliu nuo Mežuotnės pro Joniškį (Sidabrę) priešai negalėjo vykti, nes tai prieštarauja istoriniams duomenims. Žiemgalių tvirtovė Tervetė priklausė Viestartui, kovojusiam su Livonija.

Šių duomenų neįvertinus naiviai tikima A. Matuko vaikystėje iš tėvo girdėtu pasakojimu apie prieš keletą šimtmečių buvusį mūšį. Pasakai tolygus prasimanymas nėra argumentas žymėti Saulės mūšio lauką. Elementari kartografinė ir istorinė nuovoka atmeta ir vėlesnių amžių F. Benninghoveno pelkėtos vietovės žemėlapį. Siekį Eiliuotosios Livonijos kronikos tekstą priderinti prie XVIII a. žemėlapio atmeta ir istorikai, nes viską reikėtų daryti atvirkščiai (E. Gudavičius, „Mindaugas“). Pelkėtų vietų galima rasti ne tik prie Jauniūnų.

Saulės mūšio pergalė ir iškilusi karaliaus Mindaugo valdžia sukūrė tarptautinį baltų valstybingumo precedentą, kuriuo visais amžiais remiasi Lietuvos ir viso Baltijos regiono laisvės ir nepriklausomybės siekiai. S. Daukantas Saulės mūšio pergalę taip įvertino: „Garbė lietuvių tos pergalės sklyduro galutinėse Europos ir rodė, jog lietuviai turi gerą rėdą [valstybę – V. B.] ir išmintingą valdymierą“. Prof. A. Tyla teigė: „Mindaugo sukurtoji Lietuvos valstybė padėjo pagrindus lietuvių tautai suprasti save kaip valstybingumą vertinančią ir suvokiančią tautą, norinčią prisidėti prie Europos civilizacijos vertybių kūrimo jos apgyventoje etninėje žemėje“.

Šaltiniai nenurodo, kas tiesiogiai vadovavo Saulės mūšio eigai, tačiau tokio masto kovoje kaip Lietuvą gynusius karvedžius regime žymiuosius to meto kunigaikščius. Tai tie XIII a. kunigaikščiai, kurių galia rėmėsi karaliaus Mindaugo valdžia, kurių vardai ir žygdarbiai minimi kituose to meto įvykiuose. Tai Alminas, Eivydas, Lengvenis, Ruškys, Skomantas, Tautvilas, Vykintas, Vismantas. Tuo metu narsiai su Livonija grūmėsi Žiemgala. Kunigaikštis Viestartas gynė savo kraštą, kartu gindamas ir lietuvių žemę. Viestarto kariniai ir diplomatiniai santykiai su Ordinu buvo sudėtingi, jis vedė derybas ir su popiežiaus legatu dėl taikos, kėlė valstybės politinio pripažinimo klausimą (H. Latvis). Tai pirmoji baltų žemėje tarptautinė politinė programa. Būdami Rygos pašonėje, žiemgaliai pirmieji sužinojo apie pasiruošimą pulti Lietuvą, apie į Rygą plūstančią daugybę laivų su žemes užkariauti nusiteikusiais piligrimais. Nenuostabu, kad žiemgaliai apie tai galėjo pranešti lietuviams. Po 1236 m. Saulės mūšio žiemgaliai atsikratė Livonijos jungo.

Istoriniai šaltiniai liudija po Saulės mūšio pergalės iškilus karaliaus Mindaugo valdžią. Istorikas Z. Ivinskis tai apibrėžė taip: „1236 m. suvienytos Lietuvos valdovu jau pasirodo Mindaugas“.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


183676. Karolina :-) 2010-02-21 16:37
Labai ačiū už informaciją. : ) Labai pagelbėjo rašant istorijos referatą apie Saulės mūšį. Dar kartą ačiū. :P

Rodoma versija 27 iš 28 
2:13:42 Jan 3, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba