ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-06-06 nr. 895

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MYKOLAS VAITKUS. Vydūnas (82) • ROLANDAS KAUŠAS. Barbarai prie Romos vartų? (144) • -js-. Sekmadienio postilė (4) • Su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare DALIA ČIOČYTE kalbasi lietuvių filologijos studentės Agnė Kazlauskaitė, Erika Malažinskaitė ir Emilija Visockaitė. Pašaukimą galima išsiugdyti (4) • PATRICK SÜSKIND. Amnezija in litteris (5) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (10) • Su kompozitoriumi, LR kultūros viceministru GINTARU SODEIKA kalbasi Skaidra Trilupaitytė. Apie Fluxus reikšmę Atgimimo metais, vietinį avangardą bei meno ir politikos sąsajasFERNANDO PESSOA. Įsimylėjęs piemuo (2) • TOMAS PETRULIS. Eilės (2) • IEVA GUDMONAITĖ. EilėsRENATA ŠERELYTĖ. Žmogus-žvėris gyvenime ir komiksuoseJERONIMAS BRAZAITIS. Tiksli „Uliso“ veiksmo trukmė (69) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Rasojančių rugių šventė (1) (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Liūtukai Stalino snukiais ir kt.REDAS DIRŽYS. Saugokitės: neoistas S. Home’as atvyksta į Lietuvą! (2) • 1-asis tarptautinis neoistų manifestas. Niekio link. 8-asis pozityviai nusiteikusios kartos manifestas. Viva neoizmas (13) • as cia dabar pasakysiu viska (599) • 2008 m. birželio 13 d. Nr. 22 (896) turinys (15) •

Įsimylėjęs piemuo

FERNANDO PESSOA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Liepžiedžiai. 2002
Agnė Juškaitė

    1

    Tuomet, kai dar neturėjau tavęs,
    Mylėjau Gamtą, kaip tylus vienuolis myli Kristų...
    Dabar myliu Gamtą,
    Kaip tylus vienuolis myli Mergelę Mariją,
    Šventai, savaip, kaip mylėjau kadaise,
    Bet ir kitaip, dar aistringiau ir tikriau...
    Dabar aiškiau matau upes negu tuomet, kai mes abu,
    Perėję laukus, žingsniavome jų krantais;
    Kai sėdėjau tau prie šalies ir sekiojau akimis debesis,
    Dabar juos matau ryškesnius –
    Tu neatėmei iš manęs Gamtos...
    Tu pakeitei Gamtą...
    Tu priartinai visą Gamtą prie mano akių,
    Dabar, kai esi, matau ją geriau, nors ji ta pati.
    Kai tu mane myli, ir aš galiu ją mylėti, tik dar labiau.
    Kai tu pasirinkai mane, kad tave turėčiau ir galėčiau mylėti,
    Mano akys ilgiau stebi
    Kiekvieną daiktą.
    Aš nesigailiu to, koks andai buvau,
    Nes esu iki šiol.



    2

    Aukštai dangumi ritasi pavasario mėnuo.
    Aš galvoju apie tave, ir manyje viskas vientisa.

    Perbėgęs plyną lauką, mane glosto lengvas vėjelis.
    Aš galvoju apie tave, šnabždu tavo vardą; ir nesu savimi: aš laimingas.

    Tu ateisi rytoj, ir mes drauge trauksim į pievas skinti gėlių,
    Aš vaikščiosiu su tavim ir žiūrėsiu, kaip jas skini.
    Aš jau regiu tave rytoj skinančią su manimi gėles,
    Nes rytoj, kai ateisi ir vaikščiosi su manimi, ir skinsi gėles,
    Man bus vienas džiaugsmas ir vien tiesa.



    3

    Meilė – tai buvimas drauge,
    Ir aš nebenoriu vaikščioti vieškeliais vienas,
    Nes apskritai nebegaliu vaikščioti vienas.
    Mintys apie ją mane verčia žingsniuoti greičiau,
    Aš matau daug mažiau ir kartu džiaugiuosi, kad matau viską.
    Net kai jos nėra, kažkas būna su manimi.
    Ir aš myliu ją taip, kad nežinau, kaip jos geisti.
    Kai jos nėra, ji stovi man prieš akis, ir aš stiprus kaip aukšti medžiai.
    O kai pamatau, sudrebu ir nežinau, kur dingsta viskas, ką jaučiau jai nesant.
    Kai ją pamatau, virstu kažkokia mane paliekančia jėga.
    Ir visas pasaulis stebi mane, kaip saulėgrąžos žiedas su jos veidu per vidurį.



    4

    Įsimylėjęs piemuo pametė savo botagą.
    Ir avys pasklido po šlaitą.
    Jis tik svajojo ir pamiršo dūdelę, kurią atsinešė, kad padūduotų.
    Niekas nepasirodė ir niekas nepradingo jam iš akių. Tik niekada jis neberado savo botago.
    Pikti žmonės jį prakeikė ir į krūvą suvarė jo aveles.
    Ir niekas niekada jo nebemylėjo.

    Kai jis leidosi nuo kalvos, aukštai palikęs apgaulingą tiesą, vėl matė viską:
    Didelius slėnius, pilnus amžinos žalumos,
    Aukštus kalnus tolumoje, tikresnius už bet kokius jausmus,
    Bekraštę tikrovę, dangų ir orą, ir laukus, kurie buvo ir liko.
    (Ir oras, kurio jam taip ilgai trūko, savo gaiva įsiveržė į plaučius.)
    Ir jis pajuto, kaip oro srovė, tačiau labai skaudžiai, vėl išplėtė jam krūtinę.
    5

    Praslinko bemiegė naktis, aš stebėjau, kaip šmėsčioja beformė jos figūra,
    Ir visąlaik mačiau ją kitokią, kaip tomis dienomis, kai susitikdavom iš tikrųjų.
    Mano mintys pynėsi su prisiminimais, ir ji lyg kalbėjo su manim,
    Sulig kiekviena mintim ji pasikeisdavo ir vėl tapdavo savimi.
    Mylėti reiškia nuolat galvoti.
    Aš beveik užmirštu jausti, tik žinau, kad visąlaik galvoju apie ją.
    Veik nežinau, ko trokštu ir ko noriu iš jos, nors galvoju tik apie ją.
    Mane kamuoja permainingas nerimas.
    Ir, trokšdamas ją susitikti,
    Manau, jog beveik geriau būtų, jei nesutikčiau,
    Nes sutikęs niekaip negalėsiu palikti.
    Bet išties nežinau, ko noriu, ir, be to, nenoriu žinoti.
    Aš noriu vien galvot apie ją.
    Man nieko iš nieko nereikia, netgi iš jos, tik galvoti.



    6

    Dabar aš kasdien pabundu su džiaugsmu ir su liūdesiu.
    Anksčiau pabusdavau be jokio jausmo; tik pabusdavau.
    Dabar jaučiu ir džiaugsmą, ir liūdesį, nes prarandu, ką sapnuoju,
    Ir galiu būti tikrovėje, kur yra susapnuoti daiktai.
    Aš nežinau, ką man daryti su savo jausmais.
    Aš nežinau, ką man daryti su savimi, kai esu visiškai vienas.
    Aš noriu, kad ji ką nors pasakytų ir mane dar sykį pažadintų.



Iš: Fernando Pessoa. Poesia. 3 vols.
Lisboa: Assírio & Alvim, 2006
iliustracija
Liepžiedžiai. 2002
Agnė Juškaitė

Vertė Nijolė Simona Pukinskaitė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


119915. maišas2008-06-11 08:02
nuostabu. piemuo prapuoles su visom ausim. Kai jos nėra, ji stovi man prieš akis, ir aš stiprus kaip aukšti medžiai. O kai pamatau, sudrebu ir nežinau, kur dingsta viskas, ką jaučiau jai nesant. Kai ją pamatau, virstu kažkokia mane paliekančia jėga. Ir visas pasaulis stebi mane, kaip saulėgrąžos žiedas su jos veidu per vidurį

120060. Jo2008-06-12 14:33
Ar čia vertė Pukinskaitė, ar Sigitas Geda?

Rodoma versija 24 iš 24 
0:22:09 Dec 27, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba