ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-06-06 nr. 895

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MYKOLAS VAITKUS. Vydūnas (82) • ROLANDAS KAUŠAS. Barbarai prie Romos vartų? (144) • -js-. Sekmadienio postilė (4) • Su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare DALIA ČIOČYTE kalbasi lietuvių filologijos studentės Agnė Kazlauskaitė, Erika Malažinskaitė ir Emilija Visockaitė. Pašaukimą galima išsiugdyti (4) • PATRICK SÜSKIND. Amnezija in litteris (5) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (10) • Su kompozitoriumi, LR kultūros viceministru GINTARU SODEIKA kalbasi Skaidra Trilupaitytė. Apie Fluxus reikšmę Atgimimo metais, vietinį avangardą bei meno ir politikos sąsajasFERNANDO PESSOA. Įsimylėjęs piemuo (2) • TOMAS PETRULIS. Eilės (2) • IEVA GUDMONAITĖ. EilėsRENATA ŠERELYTĖ. Žmogus-žvėris gyvenime ir komiksuoseJERONIMAS BRAZAITIS. Tiksli „Uliso“ veiksmo trukmė (69) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Rasojančių rugių šventė (1) (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Liūtukai Stalino snukiais ir kt.REDAS DIRŽYS. Saugokitės: neoistas S. Home’as atvyksta į Lietuvą! (2) • 1-asis tarptautinis neoistų manifestas. Niekio link. 8-asis pozityviai nusiteikusios kartos manifestas. Viva neoizmas (13) • as cia dabar pasakysiu viska (599) • 2008 m. birželio 13 d. Nr. 22 (896) turinys (15) •

Eilės

TOMAS PETRULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iš Jūratėës Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokyklos archyvo

    Op. 3


    Raišas vyre, kopiąs gatve į viršų, tarp žvilgių kaip ir blėstančių atspindžių, šaukiančių priartėti, nustoti nykimo. Tada būtumėt kuo panorėtumėt, seni – knygų lentyna, geltona mergaitė uostų į save civilizacijų smelksmą. Drėgmė skliautuose pradangintų daiktus ir saiką.


    Op. 4


    Kalba apie apvalųjį lauką, gaubiantį ištisai – tęsinys ilgesio žodžių, limpantis prie kitos išvaizdos pusės. Uždangsčius langus juodai, atlikinėti apeigas, deginant žvakes, šaukiant ir giedant. Belangę pusę dengtų vijoklis, traukiantis savo vėsuma. Puvėsių kvape, švelnus kreipinys neštų įžangą. Pilkšvos sporos joje jungia tai, kas sapnuojas, su oviu.


    Op. 5


    Žiburiai plūduriuoja, apimti euforiškos būsenos, blėstančios, tampomos trūkinėjimų. Kartais vientisu šniokštimu būtybė, tam tikru būdu sudėjusi lūpas, išpučia smalkes, iš pačios gilumos. Užkrečia širdį ir daugiau neapleidžia, rėkia, keikias, veblena, švelniai suokia, atveria randus, o matymas verčia kenčiant išplyšt iš beprotiško ciklo.


    Op. 9

                Kilpos supasi drėgmėje, rydamos
                laisvadienius, ten visos dienos
                laisvadieniai, apimti voratinklių
                slėgio\

                Dvasia slystant į juos,
                sutapti su krūviu, laikančiu
                savyje gyvulio pyktį – atšiaurųjį
                miegą\ paskui gal atleis

                Apraudotas raudom
                lašąs nuo šaknų,
                įsikibusių į kalvas\

                Judate.
                Tikitės, kad judate
                paralelėmis su tuo, kas
                raitos šalia, slapstos,
                išnyra\ paskui susiluošins

                Pakilęs virš neramumo
                beria į jį
                žvangesius, kortas,
                žirgo kraują – sukrešusius
                miltus\

                Kaulai.

                Paveikti šito veiksmo
                tiktai gulasi.
                Gulas\ paskui atsileis


    Op. 10


    Sunkaus kasinėjimo žemėje smarvė kvapuos, gruntiniai vandenys; prasiplėšus skrandį želdinti krūmus, auginti, kad skleistųs formuodami sukinius, kol neliks apvalkų – krypties į baltą leliją – kūno mazgojimo paprotį – jo nėra, kūno nėra ir kojų nėra: seno namo palėpėje sodas laukėsi varnų, mirė ir laukėsi stichijoj, einančioj iš rūkstančių tamsoje, apšviestų apgiedotų drugių fosforinėmis lempomis, užveistų čia kadais, be lietaus prie šaknų, į akis ir į kaukolę.


    Op. 12


    a.
    Juodas raibuliavimas su šviesiu skenduoliu – skaidanti save vizija. Už vėjuoto ir drėgno miesto fasadų spingsi lempos, juda veidrodžių laikas – jo plyšys su migla susijungusiam sluoksnyje.

    b.
    Rausvai ir melsvai aprengta matrona dėlioja pasiansą, iš grafinų rūkstant garams, iš paveikslų garuojant dažams – kvaitulys, ir sietynas orbitom.


    Op. 15


    Tamsa skilusi granulėm byra iš dangaus ir virsta iš žemės, pačiame centre susikerta tamsos: visas buvęs ir būsimas ūžesys, gūdusis švilpimas; nuo kero krinta raudonas gniužulas, vienintelis šitoj paribėj, jisai švyti tarp apverstų kupolų – ryjanti orą medūza, orą, rūkstantį iš begalvio, nes galva ne galva.
    Kada kilsit iš snūdo, irstantis krūme, arabeska, pone mielasis. Gal tai bus valanda prieš saulėlydį, kai vaikelis iškeis kastuvėlį į mirusį paukštį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


120191. debiutas2008-06-13 16:25
čia ar ne?

124013. Deimantė, Kretinga2008-07-15 06:53
Tomai, maloniai džiugini. Novatorius. Įminsi savo takus.

Rodoma versija 24 iš 24 
0:22:07 Dec 27, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba