ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-04-02 nr. 743

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (73) • SIGITAS PARULSKIS. TinklaiRENATA ŠERELYTĖ. Iš ko padaryta imperatoriaus galva (1) • JORMA ETTO. SuomisRASA DRAZDAUSKIENĖ. Korektūros klaidos (150) • IRENE JANCSY. Prasmės troškimas (1) • PER ERIKSEN. Agnostiškasis gnostikasSIGITAS GEDA. Žydinčių bulvių sapnaiASTA JACKUTĖ. Dvigubas pasaulis – dvigubas ženklas (1) • MATAS DŪDA. Mindaugo Lukošaičio kitokio formato realybė (2) • MEHMET JAŠIN. PoezijaRITA REPŠIENĖ. "Velnias nėra toks baisus..." (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Digerės iššūkis morfinistams (17) • VALDAS KILPYS. Menas netylėtiMARCELIJUS MARTINAITIS. Saulės ciklo leidinys, gimęs su Atgimimu (6) • ZIGMAS VITKUS. Amazonės proskynos ir progresas (1) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. to riczkaParengė Andrius Šiuša. Aludės aplankymas

Saulės ciklo leidinys, gimęs su Atgimimu

MARCELIJUS MARTINAITIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Dabar gausu visokių leidinių, kurių net ieškoti nereikia, o nuo kai kurių vos gali atsiginti. Praėjo tie laikai, kai ir menkas spaudinys būdavo saugomas, komplektuojamas, neišskiriant nė periodikos, su ta intencija – gal dar prireiks, gal vėl kas nors užgniauš lietuvišką raštą?

O štai dabar jau reikia gintis nuo popieriaus antplūdžio. Kasdien iš pašto dėžutės išsiimi pluoštą spalvotų reklaminių skrajučių, gundančių pirkti daiktus, kurių tau visai nereikia, randi meiliai besišypsančio kandidato į deputatus kvietimą balsuoti už jį ir tik už jį, priminimą iš mokesčių inspekcijos, kvietimų eiti, dalyvauti, pagerbti... O jeigu dar turi internetą, vadinamąjį "meilą", kitaip – "meilės paštą"! Neiškentęs nusiperki dienraštį, kartais du, dar kas nors įbruka "savo" laikraštuką, leidinuką, savo šeimos lėšomis išleistą knygelę. Pagalvot reikia, kas būtų, jeigu visa tai saugotum, komplektuotum, įrištum, kaip darydavai prieš keliolika metų.

Laimė, turiu krosnį, todėl didelę dalį tos kasdieninės produkcijos paleidžiu dūmais per kaminą. Tik štai kokia velniava: tos reklamos bei spalvomis ir seksualiu blizgesiu akį gundantys žurnaliukai labai blogai dega, jiems būtinai reikia į draugystę kokio nors storoko dienraščio ir geros beržinės pliauskos...

Taip kasdien iriesi per popierių jūrą, vis labiau užsigrūdindamas ir įgydamas atsparumo tam popieriniam virusui. Kad būtų aiškiau, šį spaudinių srautą skirstau į tris dalis, apimančias tam tikrus laiko ciklus. Yra vienadieniai leidiniai, kurių negalima ilgai laikyti, nes laikraščio sensacija ir pervažiuotas šuva trečią dieną ima dvokti. Kiek kitaip elgiesi su leidiniais, kurių laiko ciklas – savaitės, mėnesiai, metai – apima platesnį mąstymo, įvairių įžvalgų lauką, ką perskaitysi jei ne dabar, tai gal po metų ar kada prireiks. Ir trečia grupė – jų mažiausiai – yra dešimtmečių, šimtmečių ar dar kitaip – Saulės ciklo leidiniai. Šiai grupei priskiriu "Liaudies kultūrą" (žurnalą įsteigė Liaudies kultūros centras, jį kuria vyriausioji redaktorė Dalia Rastenienė, skyrių redaktoriai Liudvikas Giedraitis, Dainius Razauskas, Juozas Šorys). Nesu nei matęs, nei girdėjęs, kad šis žurnalas būtų išmestas, sudegintas ar kur nors mėtytųsi šiukšlyne.

O kad buvo ir yra norinčių jį išmesti – tai tikrai, tiksliau – išmesti žurnalą iš lietuvių kultūros istorijos, iš atminties kaip nepopuliarų, mažatiražį, neaktualų, neišvaizdų! Čia tiesiog cituoju iš atminties, ką teko girdėti, regis, apie 1998 m. Lietuvos mokslo taryboje, kada buvo rimtai ketinama "užsmaugti" žurnalą. Tada buvo pamėtėtas gelbėjimosi ratas – žurnalas įtrauktas į prestižinių mokslo leidinių sąrašą, skelbiant jame straipsnius su atitinkamomis nuorodomis apie jų mokslingumą.

Štai ir džiaugiesi, kad "Liaudies kultūra" vis dar eina! Ne šiaip sau tuos žodžius sakau, nes kultūrinė ir literatūrinė spauda nuolat "pakabinta", nesi tikras, ar kitais metais bepasirodys vienas ar kitas leidinys. Net spaudos atgavimo metinės buvo paminėtos finansiškai sunaikinant "Nemuno" žurnalą ir siaurinant kitų kultūrinių spaudinių leidybines galimybes.

O apskritai dabar kultūrinė spauda droviai nukišama į pačius tamsiausius kampus arba jos visai nematyti. Štai Lietuvoje yra tik dvi vietos (be galimybės leidinį prenumeruoti), kur galima nusipirkti "Liaudies kultūrą" – Vilniaus "Akademinės knygos" ir Kauno VDU "Humanitas" knygynuose, tiesa – dar pačioje redakcijoje! Tai daug ką pasako apie mūsų humanitarinės kultūros visuomeninį prestižą.

Šiame fone juo maloniau laikyti rankose šiais metais pasirodžiusį 100-ąjį "Liaudies kultūros" numerį, kuris vis dėlto nėra prekė. Nuo 1988 m. (pirmieji trys numeriai – "Kultūrinis švietimas") jau susidarė nemenka lentynėlė. Tai žurnalas, kuris gimė su Atgimimu. Prisiminkime, jog tada kaip niekad buvo susirūpinta savo kultūra, kalba, istorija, šokta rašyti, spausdinti, steigti naujus leidinius. O dabar liūdnai pagalvoji: ar mūsų dienomis panašų žurnalą galėtum įsteigti, jeigu ir šiam vis mažiau paliekama vietos?

O vis dėlto "Liaudies kultūrą" pavadinau Saulės ciklo leidiniu, turėdamas mintyse jo ilgaamžiškumą, kuris nepriklauso nei nuo tiražo, nei nuo dabartinio skaitomumo, beveik ir nuo išleidimo datos. Juo toliau, juo labiau tokių leidinių reikšmė tik didėja, daug būsimųjų žurnalo skaitytojų dar negimė. Sakysime, kokios vertės dabar yra įgijęs prieškariu Šiauliuose leistas "Gimtasai kraštas"!

Be vieno ar kito panašaus leidinio ateityje neapsieis joks tyrinėtojas ar savo krašto praeitimi besidomintis žmogus. Niekas taip nesusieja praeities, dabarties ir ateities, kaip tokia spauda, kurioje skelbiama medžiaga apima šimtmečius. Kokia mus būtų ištikusi laiko tuštuma be šio žurnalo! Koks kitas periodinis leidinys dabar skelbia tiek medžiagos iš mūsų kultūros, papročių, religijos, švenčių, amatų, liaudies architektūros istorijos? Kai kurie dalykai tebėra gyvi, bent gyvų žmonių atmintyje. Daug ko netrukus jau net su žiburiu nesuieškosi, juo labiau ėmus dominuoti komercijos veikiamai masinei kultūrai. Vienaip ar kitaip žurnalas palaiko įtampą tarp to, kas paveldima ir kas importuojama, kas dar yra gyvybinga ir ką gali perimti bei asimiliuoti šiuolaikinis gyvenimas, gąsdinamas artėjančia globalizacija.

Kaip jau sakiau, "Liaudies kultūra" yra įrašyta į prestižinių mokslo leidinių sąrašą. Galima visaip galvoti – gerai ar blogai, kai dalis straipsnių skelbiama su nuoroda "Mokslo darbai", kurie atitinka formalius "mokslinio aparato" reikalavimus. Tačiau, antra vertus, šio pobūdžio medžiaga tampa prieinama didesniam etnologijos dalykais besidominčių žmonių būriui, ten skelbiamais tyrinėjimais naudojasi mūsų etninės kultūros puoselėtojai. O juk "inžinerinio" išsilavinimo mokslo vairuotojai tiksliųjų mokslų pavyzdžiu kone visą humanistiką sukišo į vadinamuosius prestižinius, iš esmės uždarus leidinius, kuriuose skelbiami darbai tarsi vien tam, kad būtų rašomi kiti darbai. Tuo tarpu humanitarinių mokslų veikmė yra tiesioginė. Didžiai žalingas dalykas, kai šio tipo aukšto lygio darbai, paskelbti kultūrinio, literatūrinio, filologinio pobūdžio leidiniuose, nepripažįstami moksliniais. Taip žymūs mūsų humanitarai yra išvaromi iš viešojo kultūros lauko, nutolinami nuo tų, kuriems jų mokslinės pastangos yra skiriamos. O jie labiausiai turėtų būti matomi ir girdimi.

Skaičius 100 primena gandus, kad po tiek metų būsianti pasaulio pabaiga. Gal ir taip. Bet jeigu dar "Liaudies kultūra" sulauks ir 100 metų, tai Lietuvos pabaigos tikrai nebus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


32345. Faifoklis2005-04-04 07:26
"Liaudies kultūra" 100 numerio proga verta ne vien M.Martinaičio straipsnio, bet ir ko nors daugiau:)
O aš, kaip prenumeratos šalininkas, linkiu daugiau prenumeratorių!

32348. ežeras2005-04-04 09:08
"Liaudies kultūra" -o kas tas yr?:) Gal tai plebėjų kultura, o gal tai tiesiog "antra rūšis".Jei mūsų visuomenėj yra "liaudis" ,tai reiškia yra ir dar kažkas ,kas yra " ne liaudis" . Kas tai ? O gal tada teisus buvo KLASIKAS , suskirstęs visuomenę į klases?:)

32362. nemo2005-04-04 16:37
Man sis straipsnis idomiausias is "zydryneje" kabanciu. Uzgriebia - gaila kad tik labai prabegomis - daug temu, daug klausimu: kas yra (jei yra) lietuviu kultura. Kam reikia zurnalo apie ta kultura, jei jo (beveik) niekas neskaito siandien. Kodel neskaito? Kas yra mokslas, kas yra humanistika - kokia turi but ju saveika su visuomene? Kokia "kulturos politika" siandien?

Jau seniai varciau "Liaudies kultura", idomu apie ka raso, kokio lygio straipsniai, kokios tendencijos.

32437. Keleivis2005-04-06 08:45
Į kelionę reikia eiti su "Liaudies kultūra", bet taip, kad galėtum sakyti:"Omnia mea mecum porto"

32438. Rolkie2005-04-06 10:50
Poetas Martinaitis bene labiausiai nenutoles nuo to, kas yra tvirta, reiksminga ir is dusios zmogiska. Tarsi izvalgiausi pajautimai, kur pelai, o kur grudai.. Todel lenkiu galva eilini karta susidures su sio zmogaus nenutolimu nuo zmogaus pamatinies egzistencijos.

32582. Skaitytojas2005-04-10 16:25
Tikrai geras žurnalaas. Skaitau ir kitiems rekomenduoju.

Rodoma versija 27 iš 30 
0:11:44 Dec 27, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba