ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-01 nr. 642

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Storoji Margarita, Ilgasis Hermanas ir kitos poros (32) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Jeigu tyla žalia, tai... (2) • Su Anykščių rajono meru DARIUMI GUDELIU kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. Tai yra žmonių tarpusavio ryšiai (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (1) (11) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (1) • ALGIMANTAS MANKUS. Penkioliktąjį kartą Girtųjų kaime (2) • SIGITAS GEDA. Poezija (3) • MARY PIPHER. Motinos (6) • VYTAUTAS BERENIS. Mažoji architekto tėvynėAGNĖ BILIŪNAITĖ. Studentės laiškai iš Taivano (6) • ROKAS SINKEVIČIUS. Vilktakių tradicija lietuvių kalendorinėse žiemos šventėse (25) • JONAS MIKELINSKAS. Pasaulis gi mato, arba Įvaizdis ir veidas (14) • Atviras laiškas LR kultūros ministrei Romai Dovydėnienei (5) • DINO BUZZATI. Meilės laiškas (13) •

Penkioliktąjį kartą Girtųjų kaime

ALGIMANTAS MANKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija

1986 metų lapkričio sekmadienis.

– Ko taip žmonės anksti keliasi?.. – pakišęs galvą po čiaupu, geria vandenį lagerio prausykloje turistas-elektrikas Akademikas ir pats atsako, pamatęs užsikimšusioje praustuvėje plaukiojančius baltos duonos kąsnius ir kamščius: – Kamščiais vemia!..

Į "bičevozą" dar kartą prasmunku be bilieto (prie bilietų kasos visada grūdasi pulkas bičių) ir randu vietos atsisėsti tarp grįžtančių į Žemę laimingų tautiečių. Rička Kogalymo statybos ir montavimo traukinį visam jau laikui palieka su muzika – su nusilinksminusiu, išleipusiu Vilniaus universiteto etnografiniu ansambliu.

– Rička, viską paskutinį kartą darai... – pavydžiu savo buvusiam prikabinėtojų brigadininkui. – Kada man ateis ta diena...

– Greit, pamatysi... Laikas greit bėga...

Rička veža į Lietuvą du laiškus nuo Kapočinsko, išvyto iš mūsų traukinio, bet seniai radusio gerą prieglobstį tarp Kogalymo bičių. Vienas laiškas buvusiam mūsų lagerio montuotojui, pravarde Kaušelis, kitas – Jonui, buvusiam vyr. energetikui, vėliau kūrikui, kuris Kogalymą staiga paliko per 24 val., vos medicinos punkte gydytojos atgaivintas po šoko, kurio ištiktas kramtė degtukų galvutes, kai (netikėtai) gavo telegramą iš Lietuvos atvykti į teismą dėl skyrybų. Abu jie vėl ieško kelių sugrįžti į antipasaulį...

Į Lietuvą savaitei grįžta montuotojas Mozūraitis, kurio pravardė lageryje labai nešvanki, ir Mozūraitienė, buvusi Mosejec, pairusių nervų mūsų valgyklos vedėja ukrainietė, kuriai lietuvišką pavardę suteikė grynakraujis suvalkietis, nors ana ar ne 10 metų vyresnė už vyrą. Tai ją paskutiniu laiku virkdė, reikalavo pasiaiškinimo Pulkininkas. Ant abiejų jos rankų – stori aukso žiedai su monogramomis ir du pirštai aprišti marle. Ko jie važiuoja į Lietuvą? Jie vėl pratęsę sutartį 3 metams, jiems Sibire gera gyventi. Jie eis Kaune pas NSK direktorių prašyti volgos...

Į Lietuvą grįžta lietuvių kelininkų pamaina. Vienas kapsas skundžiasi, kad mažai gavo – tik 520 Rb už dvi savaites...

Iš nedidelės Pokačiovo geležinkelio stotelės, pataisęs kailius ant rogių ir ilga lazda sušėręs elniams bei pasukęs juos taigos miško pakraščiu, išlekia chantas. "Bičevozui" pavažiavus dar pusvalandį, jau ir plačiojo Trom Agano (Dievo upės) tiltas, o čia pat ir Girtųjų kaimas...

Pašto dokumentuose kaimas vadinamas Trom Aganu. Šis pavadinimas yra ir Surguto rajono kraštotyros muziejaus žemėlapyje, nurodančiame vietos gyventojų chantų stambesnes gyvenvietes. Ši istorinė žvejų gyvenvietė prie plačios, sraunios ir tamsios Dievo upės pagaliau buvo vandens nuplauta, chantams buvo parinkta nauja kaimo vieta už 40 km ant aukšto upės skardžio ir pastatyti mediniai namai. Gyventojai į naująjį kaimą kėlėsi jubiliejiniais Lenino gimimo metais. Medinius kultūros namus čia statė studentai, jie ir pasiūlė gyvenvietę pavadinti, kaip ją vadino savo žargonu, – Jubileinyj. Toks kaimo pavadinimas šiuo metu, pavyzdžiui, yra visuose geležinkelio tvarkaraščiuose, taip kaimas vadinamas ir tolimos taigos jurtose bei stambesnėse gyvenvietėse.

Kaimas turi ir trečią pavadinimą, kurį suteikti pasiūlė vietinė tarybų valdžia, jam pritarė ir chantai. Tai – Jermakovas. Gyveno toks nuo amžių chantas su didele gimine – Jermakovas Stepanas Pavlovičius. Nuo seno chantų gyvenvietės-stovyklos ir buvo vadinamos pagal žymiausio tenykščio chanto pavardę, tam pritaria ir šio krašto naujojo gyvenimo naujieji kūrėjai. Štai 1980 m. nutiesto geležinkelio stočių pavadinimai eilės tvarka skamba taip:

1. Ult Jagun (Mažas vanduo) – nedidelis Trom Agano intakas.

iliustracija

2. Jubileinyj (?!).

3. Ingu Jagun (Tamsus vanduo) – Trom Agano intakas.

4. Pokačiovo – chanto pavardė, taip pat pavadinta ir stambesnė chantų stovykla prie Trom Agano.

5. Kameralnyj – šios stotelės krikštatėvis, matyt, buvo susipažinęs su kamerine muzika.

6. Kogalym (Pražūtinga vieta) – nedidelio klampaus ežero vardas.

Ir pagaliau – ketvirtasis kaimo vardas, kurį jam suteikė vietiniai gyventojai ir todėl jį taria su ypatinga šypsena ir meile, – Pjanyj posiolok... Chantė Tania Kiričenko pasakoja: "Dumaju, kuda poiti v gosti?.. Vse krugom pjanyje!.. Tol’ko sosedka Liuba ne pjot, no u nejo šest’ detej, bednaja, odinokaja... Krugom vse nas tak i nazyvajut: Pjanyj posiolok..."

– Petčia, petčia!.. – sveikinuosi su chantais, iššokęs iš vagono tiesiai ant nereguliuojamos geležinkelio pervažos kelio į Girtųjų kaimą.

– Petčia, petčia!.. – šypsosi chantai, bėgdami prie atvirų vagono durų, nes traukinys čia stovi tik vieną minutę.

– Petčia... – pasveikinu ir naująją kaimo ryšių skyriaus vedėją, paėmusią iš pašto vagono antspauduotą maišą, bet alkoholikė kreivaakė ir tamsiaakė Daša neatsako: kaime niekas nežino, kokios ji tautybės.

Jaunosios chantės Lidos vienišas vagonėlis kaimo pakraštyje apsnigtas, iš tolo matyti kabanti spyna: Lida, sako, išvažiavo kažkur į Surgutą, sūnelio iš ligoninės nepasiėmusi, nes neturi, kur jį dėti.

Juodi, be užuolaidų Tomašo namo langai: jis išvažiavęs atostogų "k svojim", vadinasi – į Lydą. Šaltoje kaimo parduotuvėje sėdi viena pardavėja, jauna, bet labai pilna ukrainietė Liuba. Iš netolimų naftos gręžinių sunkvežimiais atvykę įkaušę bičiai klausinėja, kur gauti "puzyrių". Prieš dvejus metus į Girtųjų kaimą buvo atsikėlęs gyventi čigonas, kuris ėmė pardavinėti degtinę vietos gyventojams po 10 Rb, šie jį iš karto išdavė, ir čigonas dingo.

Vienuolikta valanda. Tania valo kultūros namus – laukia artistų iš Surguto, kurie ir vakar, ir užvakar neatvažiavo. Spalio revoliucijos minėjimo nebuvo, šokių irgi nebuvo. Naujasis Tanios sugyventinis Tolia girtas ir vos pastovi ant kojų. Alionka ką tik išlipusi iš lovos. Atrodo, ir ji išmoko jau keiktis, todėl piktai ramina du išdykaujančius savo netikrus broliukus, grįžusius iš Ult Jagūno internato atostogų.

Tram Aganu eina ledai. "25.10. Pošol liod", parašyta aštuntokės chantės dienoraštyje. Mokykloje chantų kalbos nesimoko. Tai kas skaito chantų kalba laikraštį "Lenin pant chuvat" ir knygas? Į tai Alionka, kultūros namų direktorė, neatsako.

Tania gavo iš sūnaus telegramą, kad jis kariuomenėje vedė ir tuoj grįš kartu su žmona, prašo atsiųsti drabužių. Drabužių motina nepasiuntė, bet kambarį sesuo Alionka pertvėrė, išdažė grindis ir sienas. Alionkos kambarėlyje – tik geležinė lova ir sukalta etažerė. "Na stul ješčio ne zarabotala", – sako Alionka.

– Algis, ty privioz što?.. Odnomu čeloveku očen’ plocho... – nekantrauja Tania, ir iš kuprinės ištraukiu vieną butelį lenkiško alaus.

Po kurio laiko Tolia truputį prasiblaivo (girtas jis nuo odekolono, geria ir BF-6 klijus, iš kurių reikia tik įsukus ištraukti lipnią masę).

– Alik, neuželi ty tol’ko odnu butylku prichvatil?.. Ne možet byt’... – turi jau jėgų nekantrauti pats Tolia, ir iš kuprinės ištraukiu antrą butelį lenkiško alaus.

– Počemu tak tiaželo žyt’!.. – hamletiškai kenčia bičius.

Abu sudrimbame ant sukiužusios sofos, ir Tolia pasakoja savo gyvenimo kelią.

Gimė 1950 m. prie Oriolo, motinai jau 2 metai nerašo, dirbo Ukrainos šachtose, ten vedė, 5 metus sėdėjo lageryje prie Chabarovsko, paskui persikėlė gyventi į Vakarų Sibirą, prieš metus paliko 109 kg sveriančią žmoną (jis pats sveria apie 65 kg) ir du 14–15 metų sūnus ir laimės ieškoti atvyko į Girtųjų kaimą. Dirba lentpjūvėje, šiuo metu yra jos vyresnysis, vadovauja 5 darbininkams, bet paskyras rašo ir atlyginimą gauna tik du, nes kiti trys neturi jokių dokumentų – yra bėgliai ir dirba tik "už duoną". (Tie jauni sveiki bičiai ką tik buvo atėję Alionkos klausti, ar nebus šiandien koncerto, ar negali ji atrakinti klubo, kur galėtų pažaisti biliardą.) Girtas Tolia sunkiai varto pribraukytą, prikeverzotą sąsiuvinį, kur surašytos jo skolos: 300 Rb skolingas parduotuvei (gera pardavėja!) už bulves, miltus ir kopūstus. Laukia pašto perlaidos – algos negavo jau už du mėnesius. Tolia prašo mano ir mano firmos adreso (kam jis man ir mums reikalingas!). Pagaliau Tolia, taip ir neatgavęs jėgų, atsigula ne geležinėje lovoje, bet greta jos, sujauktame guolyje ant grindų, – taip jam patogiau. Tania duoda Toliai dvi baltas aminazimo tabletes: "Ot sna… čelovek ne možet zasnut’..."

iliustracija

Visiems kyla noras pavalgyti. Bet ką? Kaip tuščios kambarių sienos, taip tuščias ir stalas. Nėra net duonos.

– U Liuby poprosite, – patariu aš, jausdamas, kad Girtųjų kaime duonos gali turėti tik daugiavaikė šeima, tik vieniša motina.

– Možno kartoški svarit’, no net ni margarina, ni masla... – svarsto Tania.

– Kogda ja poslednij raz jela? – stovi virtuvės viduryje Alionka, rankas įsirėmusi į klubus. – Včera!..

Ketvirtokas Kolia lenda virtuvėje į rūsį po grindim, prirenka bulvių, iškelia marinuotų agurkų "Globus" ir marinuotų baltųjų taigos grybų stiklainį. Ir dar paaiškėja, kad vaikai išvogę – išvalgę paskutinį uogienės stiklainį.

Balti balti grybai labai labai sūrūs, bet išalkę visi juos valgom. Greit ištuštėja agurkų stiklainis ir baigiasi virtos bulvės. Agurkų sultis apsilaižydamas išgeria alkoholikas Tolia, atsisėdęs guolyje ant grindų.

Vakare pradeda stipriau šalti. Jau leidžiantis saulei, dangus taip švariai nusigiedrija, kad su fotoaparatu vėl nubėgu prie Trom Agano. Danguje sužėri daug daug mažų žvaigždučių. Dešinėje kažkur už miško dideliame dangaus plote juda raudona pašvaistė, – tai dega naftos gręžinio šalutinės dujos. Vidurnaktį ši plati pašvaistė susiformavo į siaurą, statų ir ramų ugnies stulpą.

Kam gali būti įdomu arba kam yra svarbu, kaip gyvena Girtųjų kaimas?..

Pagaliau 12 val. nakties laikas grįžti, laikas eiti prie "bičevozo".

Prie pervažos ateina ir chantė tautiniais drabužiais, ji nešasi medinį lopšį, iš kurio pro skaras pasigirsta tylus kūdikio balselis. Alionka, kuri palydi mane ir kuri laukia galbūt grįžtančio brolio, su chante kalbasi gimtąja kalba.

– Okazyvajetsa, ty znaješ svoi jazyk?.. – nustembu.

– A kakže!.. – įsižeidžia Alionka. – Gde moja nacional’naja gordost’!.. Ja v čiume vospitalas’...

Neseniai prie mirgančio televizoriaus Alionka įrodinėjo, kad ji ukrainietė, kaip įrašyta jos pase pagal tautybę tėvo, kurio ji nėra mačiusi, nes jis prieš 19 metų girtas nuskendo Dievo upėje, iškritęs iš valties.

Pradžioje gūdžią taigos nakties tylą sutrikdo vis stiprėjantis traukinio bildesys, paskui išnyra ir stipri prožektoriaus šviesa. Laimė – "bičevozas" daug nepavėlavo, laimė – atsidarė vieno vagono durys.

Išsitiesę ant visų lentynų, snaudžia bičiai.

Rampoje stovi vienuolika gelžbetonio vagonų platformų.

Termometras rodo -18oC.

"Filosofijos reikia ieškoti gyvenime ne abejingai jį stebint, bet pačiam aistringai pergyvenant" (J. Grušas).

1987 m.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1185. Borisas(Izraelis)2003-03-03 11:44
Linkejimai Algimantui Mankui,Mariaus,Saules ir Rasos tevui,is sauletu Artimuju Rytu ir Aciu uz idomu rasini.

1190. R. :-) 2003-03-03 12:41
Kraupu... Bet tokia buvusi realybe, labai talentingai perteikta liudininko, stebėtojo, dalyvio. Duok Dieve, gal tas antipasaulis vis tik kada nors `apsivers` ir priartės prie tikrojo pasaulio. Viskas keičiasi...

Rodoma versija 24 iš 24 
23:54:02 Dec 26, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba