ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-01 nr. 642

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Storoji Margarita, Ilgasis Hermanas ir kitos poros (32) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Jeigu tyla žalia, tai... (2) • Su Anykščių rajono meru DARIUMI GUDELIU kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. Tai yra žmonių tarpusavio ryšiai (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (1) (11) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (1) • ALGIMANTAS MANKUS. Penkioliktąjį kartą Girtųjų kaime (2) • SIGITAS GEDA. Poezija (3) • MARY PIPHER. Motinos (6) • VYTAUTAS BERENIS. Mažoji architekto tėvynėAGNĖ BILIŪNAITĖ. Studentės laiškai iš Taivano (6) • ROKAS SINKEVIČIUS. Vilktakių tradicija lietuvių kalendorinėse žiemos šventėse (25) • JONAS MIKELINSKAS. Pasaulis gi mato, arba Įvaizdis ir veidas (14) • Atviras laiškas LR kultūros ministrei Romai Dovydėnienei (5) • DINO BUZZATI. Meilės laiškas (13) •

Pasaulis gi mato, arba Įvaizdis ir veidas

JONAS MIKELINSKAS

[skaityti komentarus]

Nesu psichoanalizės specialistas, bet tas sustingęs liepiantis balsas – sapnų balsas, kuris apsilipdo medžiaga, įgauna veidą, tai tas paslaptingas balsas, kuris liepia kažką daryti sapne ir yra susijęs su Tėvo archetipu. Tai liepimas, kurio nevykdyti negalima!

(Gintaras Beresnevičius. "Kaukė prilipo. Kas toliau?" "Š. A.", 2003. I. 11)

Įvairių istorijų ir religijų žinovas Gintaras Beresnevičius, net ir nebūdamas psichoanalizės specialistas, savo fantazija susieja Rolandą Paksą ne tik su Tėvo archetipu, bet ir su mitologiniu griausmavaldžiu. Tokiu padaru, kurio jau nebeįmanoma padaryti paprastu lietuviu. O "jeigu mes visi sulėkę imsime plėšti tam gotiškam ereliui sparnus ir aiškinti, kad R. Paksas normalus mūsiškis, paprastas lietuvis, patys pasidarysime šiek tiek gotiški. Pasaulis gi mato [...]. Jo įvaizdžio niekas nenuvalys, kas tai darys iš šalies, pats išsiterlios".

Kaip baisu!

Visa laimė, kad Gintaras Beresnevičius dar nėra, kaip pats prisipažįsta, psichoanalizės specialistas. O jeigu būtų ir to mokslo žinovas, tikriausiai būtų nepasitenkinęs Tėvo archetipu, bet pažvelgtų į Rolando Pakso asmenybę iš Freudo Thanatos gundančių tamsybių. O kas tada? Juk ir taip Lietuvoje siautėja tanatas.

Bet pažiūrėkime, kas iš tikrųjų atsitiko. O atsitiko tai, kad: "Labiausiai įtaigai pasidavė rusai, lenkai, žemaičiai ir kitos mažumos. Matyt, tą sąlygojo socialinis ir ekonominis atsilikimas (Žemaitija, XIX a. dar lyderiavusi, dabar yra atsilikusi ir ekonomiškai neintegruota)".

Tad ką gi padarė tos Lietuvos mažumos su atsilikusia Žemaitija priešakyje? Ogi atskraidino į valdžią, į patį prezidento postą atsilikusį žemaitį Rolandą Paksą.

Argi ne kraupu?

Ir nežinia, kuo viskas baigsis. Nors pasaulis ir mato. Mato, kas vyksta Lietuvoje. Ypač tas pasaulis aiškiai "matė" tada, kai mes vienų vieni kovojome su pačia kruviniausia žmonijos istorijoje imperija. Ir ne tik "matė", bet ir paties Winstono Churchillio lūpomis mokė: "Visų mūsų širdims ir viltims nieko nėra brangiau už maršalo Stalino esybę". O kai toji imperija ėmė byrėti dėl savojo supuvimo ir lietuvių bei kitų baltų apsisprendimo, pats JAV prezidentas Bushas vyresnysis, sutrikęs ir išsigandęs, suokė: ekstremistai, nacionalistai, separatistai... Kas? Gi tie lietuviai!

Visa tai buvo tada, kai pasaulis, vadovaujamas Churchillio ir Roosevelto, susigniaužė į kumštį ir kartu su sovietiniu komunizmu kovojo prieš nacionalizmą. O dabar tas pats pasaulis, kovodamas su terorizmo padariniais, bet ne priežastimis, pasirengęs nuversti Sadamą Huseiną, kuris gali turėti masinio naikinimo ginklą, ir sunaikinti Čečėniją, per kurią teka nafta.

Bet kuo čia dėtas Rolandas Paksas? Ogi tuo, kad jis jau prezidentas, kietas vyrukas, nevengiantis juodos odinės striukės, šalmo, gotikinio stiliaus erelio, mėgstantis magiją, astrologiją, sugebantis siekti tikslo ir, anot seimūno Gedimino Kirkilo, fašistuojantis dešiniųjų kūdikis. O svarbiausia tai, kad jis į politiką įvarė metafizinį matmenį. Žodžiu, charakteristika įspūdinga. Tad telieka spėlioti, kokį velnią jis gali mums iškrėsti su savo Kauke, tapęs prezidentu. Spėlioti lyg nebūtų ko. Tiesa, buvo jis vienu metu Vilniaus miesto meras, visos Lietuvos premjeras, Seimo narys... Kinišku granitu išgrindė Arkikatedros aikštę, nesumokėjo daugiau negu šimto milijonų litų mokesčių, privertė daug ką suabejoti išskėstomis rankomis sutikto "Williams" padorumu, išdrožė graudų pamokslą per televiziją, atsisakė premjero posto... Su visa eskadrile žaibu praskrido po vienu tiltu, įkūrė naują Liberalų demokratų partiją ir t. t.

Tai daug ar mažai? Išsišokėlis ar solidus, žinomas politikas?

Kas jį ten supaisys!

Tapo kandidatu į prezidento postą, ereliu skraidė po visą Lietuvą, žadėdamas permainas, geresnį gyvenimą vargšams, tvarką. Bet palaukit! Palaukit! Žodžio "permaina" šaknis skamba kaip "permanentinis" ir sukelia asociacijas su Trockio permanentine revoliucija! Nieko bendra su Trockiu čia nėra ir negali būti. Šis lotyniškas žodis atspindi, primena ne tik revoliuciją be krantų, bet ir nuolatinį atsinaujinimą, gerėjimą, net perversmą visose gyvenimo srityse. O nuo ko tą viską pradėti? Paklauskite bet kurio ką tik pakirdusio iš miego Lietuvos piliečio, ko jis labiausiai pasigenda savo buityje ir būtyje, ir jis nemirktelėjęs pasakys: TVARKOS!

Taigi TVARKOS!

Ar būtų sugrįžusi į valdžią nomenklatūra, kuri sovietijos metais susiejo savo pačios ir tautos likimą su nusikalstama ideologija, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar būtų užmirštas ir sužlugdytas Lietuvos kaimas, tasai pagrindinis vidurinis gyventojų sluoksnis, ant kurio laikosi valstybė, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar būtų buvę išvogti bankai, nesurasti bei nenubausti vagys, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar būtų privatizacija paversta "prichvatizacija", jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar būtų iš Lietuvos emigravęs dešimtadalis jos gyventojų, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar užimtų Lietuva pirmąją vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių, jeigu būtų tvarka?

Ar būtų Lietuvoje įsigalėjusi holivudinė moralė, atiduodanti pirmenybę budeliui, o ne aukai, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar būtų Lietuvoje išrenkamas toks Seimas, kuriuo pasitiki tik dvylika procentų gyventojų, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar išdrįstų iš Lietuvos taip tyčiotis ir pelnytis viljamsai, telekomai ir lukoilai, jeigu būtų tvarka?

Ar iš kiekvieno Vilniaus ir kitų miestų kampo tiestųsi rankos išmaldai, jeigu būtų tvarka?

Ar televizija ir kone visa žiniasklaida būtų pavirtusi ištvirkavimo ir smurto mokyklomis, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ar būtų taip skubama atstatyti Vilniaus miesto širdyje Valdovų rūmus, kuriuose nebuvo vietos lietuvių kalbai ir kultūrai, jeigu būtų tvarka?

Ar būtų leista zuokams miesto centrą paversti dangaus keršto šaukiančia skerdena, jeigu būtų tvarka?

Ar būtų demokratija tapusi turčių ir mafiozų autokratija, jeigu būtų buvusi tvarka?

Ir taip toliau, ir taip toliau.

Tai ko tada taip išsigando ir sunerimo Gintaras Beresnevičius ir daugelis Rolando Pakso oponentų? Iš kairės ir iš dešinės. Nejaugi jie taip bijo permainų it kokios permanentinės revoliucijos ir ypač nemėgsta tvarkos, kuri, ko gero, jų sąmonėje pavirsta vokiškuoju ordnungu. Tegul. Betgi jie turėtų žinoti, kad Ordnung nieko bendro neturi su Endlösung. O dar geriau turėtų žinoti ir įsisąmoninti, kad Endlösung prasidėjo pirmiausia nuo nepasitikėjimo, neapykantos skleidimo, jos eskalavimo. Argi ne?

Tad kam tas nepasitikėjimas, ta neapykanta? Ir dar ką tik išrinktam prezidentui, kuris savo naujame poste nesuspėjo dar net kojų sušilti ir kuriam taip reikalinga, it ištroškusiai žemei vanduo, visų mūsų gera valia ir parama. O štai – čia ir dabar! – žmogus dar nespėjo apsiprasti "prezidentūroje", o ant jo visi šunys jau karstomi, pamazgos liejamos.

Nejaugi vien dėl to, kad jis kilęs iš "atsilikusios" Žemaitijos?

Jeigu kam sunku apsiprasti su naujojo prezidento kilme ar Kauke, tai bent reikėtų pagalvoti, kad kartu su juo įžeidinėja ir tuos Lietuvos gyventojus, kurie už jį balsavo. Tegul ir valstiečius, tegul ir liumpenus, tegul ir nevykėlius, tegul ir tautines mažumas, tegul ir populistus, tegul ir gudrios propagandos suklaidintus, bet gyvus žmones su savo garbės ir laimės supratimu, su savo likimu.

Tad nejaugi tą prezidentą, kuris nori, kad Lietuvoje įvyktų bent mažytės permainos ir įsigalėtų elementari tvarka, leidžianti ramiai užmigti kaime pensininkui, reikia įtarti blogais kėslais, sulyginti su Lukašenka, Kučma ar Le Penu?

Juk žmonės ilgisi tik tokio prezidento, kuris be jokių Fiurerio ar Tėvo archetipų etikečių išdrįstų pasakyti išsiilgtus žodžius: "Tebūnie ir Lietuvoje tvarka!"

Nelengva visa tai rašyti ir apmąstyti. Ypač man, kuris dar 1995 metų pradžioje savo straipsniu "Lietuvos prezidentas – užsienio lietuvis. Už ir prieš" savaitraštyje "Apžvalga" prezidentu "išrinko" Valdą Adamkų, nors tada niekas apie jo galimybę tapti prezidentu dar rimtai nesvarstė. Mane V. Adamkus patraukė tuo, kad sugebėjo išvalyti didžiulį Mičigano ežerą. Tada aš sau tariau – žmogus, kuris sugebėjo apšvarinti Mičigano ežerą, sugebės apvalyti ir mūsų Lietuvą, ir joje neliks visokių sukčių, kyšininkų bei vagių .

Vėliau su V. Adamkumi ne kartą, būnant Visuomenės atstovų tarybos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų darbui stebėti, analizuoti ir gerinti nariu, teko susitikti ir įsitikinti, kad šios tarybos narių – na, žinoma, tarp jų ir mano – žodžiai randa atgarsį prezidento širdy ir veikloje. Todėl vėliau, gavęs pasiūlymą tapti iniciatyvinės grupės, siekiančios, kad Valdas Adamkus būtų išrinktas respublikos prezidentu ir antrą kadenciją, nariu, be didelių abejonių bei svyravimų sutikau. O susitikime su juo Rašytojų sąjungoje išreiškiau pageidavimą, kad per antrą kadenciją jis neužmirštų padaryti tai, ko dar nesuspėjo padaryti – atsikratyti vagių ir sukčių.

Na, žinoma, ir balsavau už jį, nors nepasakysiu, kad iki galo būčiau atsikratęs kai kuriomis abejonėmis dėl jo įžvalgumo ir ryžtingumo.

Tačiau per daug nesigailiu ir juo labiau nesigraužiu, kai Lietuvos Respublikos prezidentu buvo išrinktas ne jis, Valdas Adamkus, o Rolandas Paksas. Net nenustebino šis išrinkimas. Pasakysiu, kad tai netgi nujaučiau. Ypač išvydęs televizoriaus ekrane paskutinį R. Pakso susitikimą su grupe rinkėjų. Jis tada taip vikriai – kone akrobatiškai – ir kvalifikuotai, ir trumpai atsakinėjo į jų klausimus, kad įsitvirtino galvoje tokia mintis: kas matė šį susitikimą ir girdėjo jo žodžius, balsuos už jį. Juk jis nuodugniai buvo apmąstęs, kaip gyvens ir elgsis, jeigu likimas jam nepakiš kojos kelyje į prezidento postą.

O kita vertus, Valdas Adamkus yra pernelyg kultūringas ir truputį senamadiškas, kad galėtų būti geras prezidentas žmonėms, kurių daugelis sovietijos metais atsisveikino su savo sąžine.

Šiuo atžvilgiu kitas reikalas – Rolandas Paksas. Jis jaunas, energingas, imlus ir modernus. Jis dar daug galės pasimokyti ir iš kitų, politikoje skraidančių aukščiau negu jis. Ypač iš Vakarų, stabilios demokratijos šalių. Tik norėtųsi, kad jį aplenktų tokių jaunų pramuštgalvių garsenybių, kaip Johnas Kennedy ar Billas Clintonas, pagundos, kurios vieną privertė Baltuosius rūmus paversti bordeliu, o kitą bėgioti paskui sijonus.

Galima ir šiaip, ir kitaip samprotauti, svarstyti, kas atsitiko per praėjusius rinkimus, kokios jėgos suveikė, kad Rolandas Paksas tapo Lietuvos prezidentu. Tačiau niekaip nesuprantu, kodėl šis faktas pažadino tiek įvairiausių priešiškų komentarų, tamsių aistrų, juodų minčių, baugių spėlionių, kandžių žodžių. Kodėl tiek dedama pastangų jį diskredituoti, iškoneveikti, sukompromituoti, griauti jo autoritetą, aplieti pamazgomis, apdrabstyti purvais. Nejaugi čia pasireiškia tik tas lietuviams būdingas, anot filosofo S. Šalkauskio, "monstrualus pavydas". Ypač tų politikų ar žurnalistų, kurie savo viltis siejo su kitais kandidatais į prezidentus. Arba palaikė kupinus pretenzijų pranašus nevykėlius.

Ir tai vyksta jam net nepradėjus "daryti tvarkos".

Keista! Keista!

Ir bene keisčiausiai pasielgė talentingas vertėjas Laimantas Jonušys. Jis taip įsismagino, atsilapojo, kad lyg koks patentuotas pranašas dėjo: "Antroji Lietuva laikoma skurdo Lietuva. Štai būtent šią Lietuvą Paksas ciniškai apgavo, būtent jai jis nei rublinių indėlių kompensuos, nei pensijas padidins. Piktnaudžiavimas šių žmonių politiniu neišprusimu buvo vienas jo rinkimų kampanijos stūmoklių" (žr. "Š. A.", 2003. I. 11).

Argi tik tokios pranašystės dabar Lietuvai pačios reikalingiausios?

Baisiausia, kad taip daroma R. Paksui dar nepradėjus eiti prezidento pareigų. O ką kalbėti apie nusistovėjusią praktiką, kad vadovui (prezidentui, premjerui, pirmininkui) leidžiama šimtą dienų darbuotis savo poste be ypatingų trukdžių? R. Paksui ši taisyklė netaikoma. Kodėl? Nejaugi tik dėl to, kad jis, anot G. Beresnevičiaus, kilęs iš "atsilikusios" Žemaitijos ir jo žmogišką orumą galima ignoruoti? Netgi remiantis liūdnai pagarsėjusia rasizmo teorija.

Įvaizdis! Įvaizdis! Įvaizdis! Kas jis?

Paksas – Kučma, Lukašenka... Heideris, Le Penas...

O kokį įvaizdį apie mus susidarys kultūringieji, reiklieji Vakarai, į kuriuos mes jau pakviesti, kai sužinos, kaip dar prieš inauguraciją drabstome purvais ką tik išrinktą savąjį prezidentą? Tai, atrodo, jo niekintojams nerūpi. Nei Lietuvoje, nei svetur. Lygiai kaip nerūpėjo ir tada, kai Lietuva taip sunkiai kėlėsi iš raudonligės patalo. Jeigu būtų rūpėję, jie būtų susiprotėję draugiškai tarti: jūsų šalyje per anksti taikyti amerikietišką lygių galimybių teisę, nes vieni į valdžią eina apsišarvavę pinigais ir mokslais, o kiti tuščiomis rankomis ir apytuštėmis galvomis. Ir ne tik nesusiprotėjo ar nenorėjo tai pasakyti, bet ir didžiai pasipiktino išgirdę visiškai teisėtai ištartą, tiesiog aplinkybių padiktuotą žodį – "desovietizacija". Todėl nėra ko stebėtis, kad anksčiau į Aukščiausiąją Tarybą, o vėliau ir į Seimą beveik niekas negalėjo patekti iš buvusių disidentų, kalinių, partizanų ir tremtinių. Negalėjo net toks pasiaukojęs kovotojas su raudonąja tironija kaip Antanas Terleckas, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės byloje, ko gero, ne ką mažesni negu Vytauto Landsbergio. Kodėl? Todėl, kad disidentai, kaliniai, partizanai ir tremtiniai turėjo teisę tik į badą, šaltį ir mirtį. Gaila, kad apie tai nebuvo šnekėta (užsiminus apie amerikoniškąsias lygias galimybes kaupti kapitalą) "Paskutinėje kryžkelėje", įvykusioje š. m. sausio 20 dieną, kai buvo diskutuojama apie nelygybę ir skurdą nūdienėje Lietuvoje. Bent būtų paaiškėję, kodėl šiandien Lietuvoje aštuoniolika procentų bedarbių, o trisdešimt procentų gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Ir kodėl vis labiau įsitvirtina finansinės oligarchijos ir valdininkų diktatūra.

Todėl šiandien labiausiai mus turėtų jaudinti ir graudinti ne tai, kad prezidentu išrinktas ne kultūringas ir doras žmogus Valdas Adamkus ar "atsilikusios" Žemaitijos atstovas, neprognozuojamas "apgavikas" Rolandas Paksas, o tai, kad pusė Lietuvos gyventojų iš viso nesiteikia balsuoti. O nesiteikia, manding, ir dėl to, kad per tą trylikos metų "nepriklausomo" gyvenimo laikotarpį žmonės suprato ir įsitikino, kad mūsų valdžios visos pastangos buvo sutelktos kovai ne tiek už blaivų ir šviesų valstybės veidą, kiek už patogų reklamai jos įvaizdį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1186. neberesnevičius2003-03-03 11:57
Modernus?! Paksas?!Pavėlavote, pone Mikelinskai, su analizėm. Paksas pripažįsta viduramžių papročius - kalbasi pirmiausia su apsišaukėle ragana nežinia iš kokio raisto atklydusia, nesilaikydamas jokių normos, etiketo, blaivaus modernaus proto balso. Aišku viena - jo tradicija neišbūti poste iki galo bus sėkmingai pakartota. Jau šviečiasi. Tuoj pat bus jam impičmentas, pats to nusipelnė, rinkdamas savo kontroversinę apsuptį. Gaila, kad nežinia kaip pakryps tada reikalai... Čia jokia Lolišvili nepadės.

1187. Gaila2003-03-03 12:03
Gaila, kad Lietuvoje yra demokratija, o ne respublika.

1188. viet.didv.2003-03-03 12:19
Apgailėtinai nevykusi apgailėtinai bjauraus reikalo apologetika.Manau tai, jog Paxas tesusilaukia tokio lygio fanų paramos, tik dar prikišamiau parodo kaip giliai esame įklimpę.

1189. ebola :-( 2003-03-03 12:22
Viskas labai jau pagiezinga.Straipsnis, komentarai ir visa kita. Juk patys esat ta pati lietuva su pilnu uzpakaliu paksu, beresneviciu, adamku ir kitokiu figureliu, kurios pesasi tarpusavyj nuo ryto iki vakaro ir dar sapnuojasi.Gimet cia, turit stampa. Tai ko cia rekiat - mes supuve, mums viskas jau baigta, tas teisus tas ne - nuo saves pradeti reikia.Gal cia kaip kituose forumuose irgi nepilnameciu tusofke? Tada as suprantu, jeigu ne - laikas subresti,gana negatyvizmo ir kritikos - veikit ka nors vietoj to kad ciulpyklem makaluot...

1192. xX2003-03-03 13:11
Aš vis nenustoju stebėtis Šatėnais, ta tribūna įvairioms nuomonėms. Autoriaus tekstas dvelkia pozityvumu, objektyvumu ir tolerancija, bet teiginys "Ar būtų leista zuokams miesto centrą paversti dangaus keršto šaukiančia skerdena, jeigu būtų tvarka?" man pasirodė visai neargumentuotas ir sugadina visą sukauptą teigiamą kapitalą. Pritariu ebolai - kaip mums išsivaduoti iš tekstų destrukcijos? Juk mes lietuviai, mes daug galim gero padaryti!

1194. 62003-03-03 14:42
Taip ir norisi nuraminti ŠA ir kitų pakraipu intelektualus: Lietuva - ne Čekija ir R.Paksas neisgrus G.Soros globalistiniu dariniu, kaip cekai isgrudo G.Soros universiteta, supirkinejusi ceku intelektualus. Musu intelektualai sovietiniais metais buvo prarije mieta, o dabar prarijo vieno pasaulizmo nesamone.

1200. 72003-03-03 16:49
Puiki įžvalga: "O kita vertus, Valdas Adamkus yra pernelyg kultūringas ir truputį senamadiškas, kad galėtų būti geras prezidentas žmonėms, kurių daugelis sovietijos metais atsisveikino su savo sąžine".

1202. V.V.2003-03-03 18:59
Nustebino Mikelinskas, aš taip pat kaip jis balsavau, nors ir supratau, kad Adamkaus era užbaigė tobulos Biurokratų valstybės formavimąsi. Nors jis pats to nenorėjo ar nesuprato, bet kad atsidūrėm ant Europos slenksčio, tai gerai. Dabar Briuselis vietoj Maskvos auklės su mūsų pritarimu, ir tai bloga žinia, nes ... neišdidu, bet ką padarysi, nieko geriau neišmąstyta. Ir dar : dabar klausimas ne stoti ar nestoti, o kaip padaryti, kad tos pagelbos nenuplauktų nežinia kur, ir jeigu Paksas sugebėtų padaryti, kad ne, jeigu jis to nori, tai jam reikia tik padėti, nes ta solidi Biurokratija tai 80-90 proc. nereikalingų piliečių, kuriems priskiriu ir save, nors toli gražu nesu liumpenas. Beje, man nepatinka visos tautos žeminimas, girdimas ir šio strapsnio komentaruose, mane tai žeidžia, nes jaučiuose neprastesnis europietis už kitus ir žinau, kad mūsų tautoje tokių daugelis, mums tik nelabai sekasi su ramiojo meto vadais ir į pirmuosius besitaikančiais intelektualais, bet galbūt tai augimo ligos.

1209. Vetustis2003-03-03 21:50
Pagyvensim, pamatysim.

1218. J.2003-03-04 18:31
Balsavau už Adamkų, nenusiminiau kai prezidentu tapo Paksas, bet pasijutau kaip panardintas į purvą, kai sužinojau apie Pakso bendravimą su žiniuone. Ypač liūdna, kad niekas visoje Lietuvoje apie šį viduramžių dvelksmą net nepašnibždėjo. Tai rodo, kad didelei daugumai prezidento preitarai visai niormalūs ir priimtini. Štai kokia mūsų visuomenė: jai reikalingi burtininkai, raganos, astrologai ir kitokie pranašai- mistifikatoriai. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.

1222. Kestutis :-) 2003-03-05 10:32
Ponas Mikelinskai, aš pasakau seną patarlę "Karalius mirė - tegyvuoja karalius" Paksas puikiai suprato ir pataikė ant bangos kad pigiu populizmu galima sukrauti sau politinį kapitalą iš verkšlenimo dėl Williams`o (ir iš atsistatydinimo). o Lietuvoje žmonės (daugelis) buki( tupoj kak sibirkij valienok). ir dar ta Lienočka... Kažkas yra pasakęs "karaliai turi valdyti o juokdariai turi linksminti". Jeigu žmogus elementariai pasiduoda kvailinamas pasakomis, taip jam ir reika. lietuviai visada žinojo kaip pasirinkti Vieną rytą atsibusime ne ES o NVS. Kaip buvo 1940

1224. liudnas (bet ne piktas)2003-03-05 22:52
Kodel gi taip rimtai autorius ziuri i Beresneviciaus zemaiciu paminejima? Ar gi neaisku bent kiek sviesesniam protui, kad ne Zemaitija Paksa rinko, o beveik visas lietuviskas kaimas (ir ne vien). Zemaiciai cia gi yra ne pasityciojimo objektai, o nenuspejamumo, nepriklausomo (nebutinai gerai pasibaigiancio) elgesio simbolis. Nereikia gi buti tokiam aklam (tamsta juk rasytojas) ir kaltinti vargsa G.B. rasizmu. Zemaiciai esam visi, kurie balsavom uz Paksa. O kodel man liudna, kad isrinktas Paksas? O gi todel, kad vidutinybe iveike asmenybe. Tokiu Paksu Lietuvoje simtai. Jie Seime, televizijos ekranuose, zurnalu virseliuose, gatveje... Tai zmones, kurie nemoka suteikti vilties (nors mus tikina, kad jie - vilties simboliai). Nemoka, nes ju horizontai per siauri (cia net ne kaltinimas, o tiesiog liudnas pripazinimas). O vilties mums truksta, ypac siandien. Tai liudnas demokratijos paradoksas. Deja, reikia ji priimti. Todel as gerbiu prezidenta...

1263. Susitaikiusi2003-03-09 16:33
Taip Adamkus turi charisma, kurios Paksui jokios ziniuones nesuteiks, bet ka dabar darysi, kad jau issirinko tauta, reiskia tokio teverti.

1271. miestietis2003-03-09 23:44
Reikejo Adamku iki gyvos galvos isrinkti, o lietuviskus kaimus ,ten kur daugiau karviu ganosi ir runkeliu zydi - su napalmu nusluoti. Bent nustotumet verkslenti del Pakso, bet kur tau lietuvis nepabus nepagraudenes ir kito nepamokes.

Rodoma versija 24 iš 24 
23:54:00 Dec 26, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba