ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-01 nr. 642

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Storoji Margarita, Ilgasis Hermanas ir kitos poros (32) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Jeigu tyla žalia, tai... (2) • Su Anykščių rajono meru DARIUMI GUDELIU kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. Tai yra žmonių tarpusavio ryšiai (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (1) (11) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (1) • ALGIMANTAS MANKUS. Penkioliktąjį kartą Girtųjų kaime (2) • SIGITAS GEDA. Poezija (3) • MARY PIPHER. Motinos (6) • VYTAUTAS BERENIS. Mažoji architekto tėvynėAGNĖ BILIŪNAITĖ. Studentės laiškai iš Taivano (6) • ROKAS SINKEVIČIUS. Vilktakių tradicija lietuvių kalendorinėse žiemos šventėse (25) • JONAS MIKELINSKAS. Pasaulis gi mato, arba Įvaizdis ir veidas (14) • Atviras laiškas LR kultūros ministrei Romai Dovydėnienei (5) • DINO BUZZATI. Meilės laiškas (13) •

Poezija

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija
P. J. C. Gabriel. Polderio peizažas. 1889

Kada pajudėjau iš Lietuvos,

– gaila buvo šąlančių kojų!

Paskui viskas ėmė dribt
iš baltų alebastro dėžučių!

Neatsiminiau beveik nieko,
beveik nieko jau neatsiminiau,

viskas labai panašėjo į kreidą, kalkes,
cementą, kurį maišėme studentaudami
senuos Vilniaus kiemeliuos… Adomas, tas
ponas Tadas, Julijonas ir Julija,
visos poetės, poetai buvo jau alebastriniai,
dribo viskas jau per kraštus,

kol užkukavo gegutės,

šveplės tos arba jau sudėtais dantimis…

O iš tiesų – pro medinį balkoną tiesėsi viena,
Šmikio dar pasodinta balta alyva, iškorijusi.
"Visa muzika yra durnysta", – uždainavo mekutis.


Visi, kurie turit sieloj šventumo, –

jau išaušo diena, kada teisingiesiems
padės jų teisingumas,
jau yra sodai, kurių apačioj teka upės,
tai mūsų visų pats didžiausiasis uždarbis.

Viešpats valdo dangų ir žemę,
ir visus, kurie čia gyvena,
o ir musę, skrendančią kaip strazdelis…

aš galėčiau ką nors sukurti,
bet kiti tik pasivagia, –
jeigu mes kalbame teiginiais,
tai anie tik išardo…

Yra dar žmonių, kurie nujaučia tiesą,
o kiti iš jų nuolatos – fygnia!
bet išaušo diena, kada teisingiesiems
padės jų kasdieniškas teisingumas,
o ir musei, skrendančiai kaip strazdelis…


2002. V. 6


O jie atėjo su netikėjimu…

… ir išėjo su juo…

Spragsėjo šviesmėliai žiogai
tarp šviesžalių lelijų,
spragsėjo šviesmėliai…

O jie atėjo ir paskleidė visur netikėjimą,
jie statė tokias netikusias būdeles,
šaikiojo, kur bepakliūva…

spragsėjo šviesmėliai žiogai…

O jie prirausiojo po žeme, kurmiai ėmė
net mirt, išvaryti iš savo namų

tarp šviesžalių lelijų
vėlyvą liepos vakarą,
spragsėjo…

Išėjo jie, paskui, su savo netikėjimu,
neatsinešė jie nieko, apiplėšė visus,
išėjo

– – – – šviesžalių lelijų – – –

(refreniški pasikartojimai, refrenai)


Kvaila yra tai, ką jie daro!

– dulkinasi šiukšlynuose, apsirišę bybius
skudurėliais, keičiasi – po tris pamainas,
čia tie, čia anie, čia viršuje, čia
jau po apačia… Vyrai ir bobos, katės,
šuniukai, žvirbliai jiems iš paskos…
Visas tas mėgdžiojimas, rudos, raudonos
plastmaškės su rusiškom, angliškom
ir arabiškom etiketėm…
– seilėjas: karvės, arkliai ir mašinos,
elektrovežiai, orlaiviai su tiubeteikomis,
tūbais ir topinambais iš Kipro,
Ceilono, iš kažkokios Traviatos
paskutiniojo veiksmo…

– kvaila yra! Durno eto vsio, što oni
delajut…


2002. IV. 24


Sekmadienis Justiniškių bažnyčioje

Viešpats yra, kas gyvena dieną ir naktį,
apšviestas šiek tiek arba skleidžiantis šviesą,
Jo yra šitos atžėlę Karauskio lelijos,
gegutė ir skambalas,
Dievui paklūsta žolė, moters linkiai ir augalas,
dar neišsprogęs.

Ir varpai, ir varpai iš Matulio bažnyčios,
tie, kurie parvažiavo iš Rusijos
ar Vokietijos!

Jeigu kada sugalvos perduoti mums dar kokią žinią,
sakė: atsiųs per pavidalus,
tokius, kaip mūsų,
Dievo yra Donelaitis, gegutė ir skambalas,
viskas su striukėm,
o moterys visos nosingos.


Viskas yra nesklandi, bet dieviška, dievobaiminga žmonių keverzonė


Palma Vecchio (1480–1528)

Jokūbėlis, mūsų sodžiaus nebuvėlis, plikomis
blauzdomis, o batai – visai kaip mano,
slidiniais, suvarstomais aulinukais,
storom vilnos kojinėm vasarovidy,
tik ką nulipęs nuo slidžių…
Daiktadėtė – didelė ir atsikišus…
Ir Rachelė, blondinė riebia krūtine,
kiša ranką iš apačios, lyg
svajotų apčiuopti,
viskas taip, tarsi Dievas nemato,
abu taip gerai nuduoda didelėj
žydroj dykumoj prie
Girdyklos.

Pačiu gi laiku vienas kitą sugriebė
ir gerai pasisveikino! Užspeitė ją Jokūbas,
bažnytėlė ir kiparisas aukštai, bliauna
pamėlus avis, tarsi mano
šuniokas…


Ksaveras Vanagėlis XIX a. Kalesnykuose

– nenorėjo gyvent su špitolninkais –

Įrengia Viešpats šventnamius priglausti žmonėms,
bet – šituos namelius ir šitą stalelį,
šitą nuosavą altorėlį
su gėlėm, kurių vardas rabarbarai,
aš pats padariau!

Ir – stoglangis mano, ir debesys,
kuris auga ir tolsta, ir tolsta,
arba ūmai priartėja…

Čia galiu gaudyt varles, rankioti primules,
naktines saulutes, ar lytėt moters koją
švytėdamas…
Įrengia Viešpats šventnamius, dievstalius,
o ir man pačiam įsirengti
pamačijo!

Pasikarkit su savo špitolėmis!
Laimingesnis esu gavęs
numirt su varlėm
ir su debesiu.


Nieks negali pavaizduoti pasaulio

Kas nori nubaust savo tautą,
tesprogdina Niujorko dangoraižius!

Tie, kur nori nubausti save,
tegul tampa ramunėlių šienautojais!

Nieks negyvena ugny,
tie, kur gyvi, pamėlo nuo šalčio:
pelės, utėlės ir driežai
jau sugrįžo drebėdami…

– Bombos, krentančios ant bažnyčių, –
sako jie, – mums sutrukdė gyventi,
tegul Viešpats ima į sterblę,
tegul perduoda Gandrui…
Ugnis sako: atima klyksmą,
Skruzdės sako: neturim ką valgyti.

Tie, kur nori sugrįžti Namo,
tepasirenka kojas!


2002. V


Desperacija šalinėje palei Nemuną

Viršum šitų rupūžių, viršum šitų požvaigždžių,
kur švytėjo vienos dievomarijos,
didumo sulig utėlėmis
arba kokios mėlyngurklės…

Viršum šitų upių, viršum šito pogulio,
viešpatavo pertekęs beprotybės
pasaulis:

"Jis aprėps kiekvieną daiktelį
savuoju išmanymu,
Jis apglėbs kiekvieną varžtelį
meile, išganymu…"

Dainavo visos upės ir ąžuolai.
Bet aš jau netikėjau, aš jau netikėjau, Viešpatie,
niekuo…


2002. VI


Sugrįžimų tema

– refrenas –

Ir nėra jokio kito grįžimo,
Tiktai Viešpats, kur saugo kelius,
Tik žvaigždė, tik žvaigždė kaip spingsulė,
Tiktai akmenys, miestai sugulę, –
Vienas Viešpats, kur saugojo mus.

Ir nebus niekados sugrįžimo,
Nes supuvo, išnyko namai,
Nes numirėliai miega ramiai,
Vien kapai, vienos kapinės žemėj
didžiulėj,

Vien tik debesys, žvaigždės sugulę.

Anei jums, anei man sugrįžimo,
Nė jokios, nė vienos dovanos,
Vienas atlygis – aušros, kur imas,
Vien tikėjimas Dievo dienos,
Vien tikėjimas yr sugrįžimas.

– niekados niekados niekados –


2002. V

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1172. Praeivis :-) 2003-03-02 17:33
Na va, toks Geda man patinka. Tik... ar ne per daug šiame numeryje Gedos? Jei jau puslapis skirtas jo poezijai, tai dienoraščius ir kito kūrėjo galėjote pateikti - vis įdomiau. O gal tos dvi vieno asmens publikacijos kaip tame eilėraštyje - "du balti pingvinai/ kokia įvairovė!"

1183. Nekantrusis2003-03-03 11:27
Jei čia būtų Parulskio tekstai, tai dar nieko - bet iš visos šūsnies tik paskutinis ad valorem (pagal kainą).

2763. Taukas2003-05-12 08:02
aš galėčiau ką nors sukurti, bet kiti tik pasivagia.. Įtaisytų kas Gedai filtrą, bet pakeltų honorarą už kokybę...

Rodoma versija 24 iš 24 
23:53:59 Dec 26, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba