PIRMASIS BERNARDAS BRAZDŽIONISSu Dievu vis-à-vis*[skaityti komentarus]
Kas ten šviečia virš visų galaktikų,
Ten, kur baigiasi šis žemiškas dangus?
Kad ten Tu esi, o Dieve, aš tikiu,
Bet kada ten, pagaliau, nueis žmogus
Su visais savais šios žemės rūpesčiais,
Atsisveikinęs ir su nelaimėmis, ir su
Einančiais pirmųjų pažarų sutikt, pėsčiais,
Ir su savo sielos pragaru visu.
Ten, kur baigiasi šalta, sunki žiema,
Kur be paliovos prasideda pavasaris,
Į kur niekad niekados negrįšime,
Čia palikę skausmo skundų ašaras
Ten, praėję pro visas galaktikas,
Būsim amžinu gyvenimu gyvi
Ir neklausinėsim mus tą naktį kas
Su Dievu suves į vis-à-vis.
__________________
* Nepublikuotas Bernardo Brazdžionio eilėraštis iš paskutinio jo poezijos rinkinio "Kas šviečia virš galaktikų visų", kurį iki Poezijos pavasario išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
|