Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Vytautė Markeliūnienė : Seniesiems metams atsisveikinant
Jūratė Katinaitė: Į sveikatą!
Rasa Aukštuolytė: Apie istoriją ir dabartį
Interviu su Juozu Domarku
Nobelio literatūros premijos laureatas Mario Vargas Llosa
Lukas Brašiškis : Laiko jausena
Trys įsimintiniausios 2010 metais kine patirtos pauzės
Jonas Ūbis: Tikras grožis
Krėsle prie televizoriaus
Jorė Janavičienė: Žmonės metaforų erdvėje
Apie Naujojo Rusijos kino dienas
Živilė Pipinytė: Ar lengva būti retrogradu?
Naujas Susanne Bier filmas „Geresniame pasaulyje“
Naujametiniai palinkėjimai
Gruodžio 24-sausio 2

Agnė Narušytė

Ir vėl Kalėdos.


Tai pajutau prieš dvi savaites, kai pro virtuvės langą žvelgdama į tamsą pamačiau pirmąją eglutę mobiliųjų telefonų taisyklos lange. Tas mirksinčių lempučių debesėlis buvo vienintelis spalvotas taškas mieste, prislėgtame nuo sniego naštos pajuodusio dangaus. Užmigę stogai kažkam atspindėjo baltą nieką, per trikampį kiemą, skiriantį Gėlių gatvę nuo Sodų, nėjo nė vienas žmogus, pro šalį neprašniokštė nė vienas troleibusas. Tik ta eglutė bekraštėje tyloje.

 

Po kiek laiko į vaizdą įplaukė besileidžiantis lėktuvas, mirksėdamas kiek kitu nei eglutė ritmu.

 

Prisiminiau kitas Kalėdas, tiksliau - Kūčias, daugybę vaikystės Kūčių, kurių vienas kadras visada išlikdavo tas pats: aštuntą valandą vakaro mudvi su sese sustingusios žiūrim, kaip tėvai narplioja eglutės girliandą, testeriu tikrindami kiekvieną lemputę, ieškodami tos, kuri sugesdama pertraukė elektros srovės grandinę ir todėl visa girlianda nebeužsidega. Kampe jos laukia niūriai žalia eglė. Ant stalo atidengtoje dėžėje tarp vatos gumuliukų markstosi geltonos elektros šviesos pažadinti burbulai. Mama paima lemputę, jos pagrindą paliečia testerio vielutėmis - rodyklė šokteli į dešinę, įtampa yra. Tada paima kitą. Ji dirba greitai, įgudusiais, tiksliais judesiais. Kiekviena pasikartojanti operacija trunka beveik tiek pat laiko. Minutės ištįsta. Mudvi su sese įsitempusios laukiam, tylėdamos, kad nesutrikdytume judesių ritmo - gal jie niekada neras tos perdegusios lemputės? Niekas neištaria nė žodžio. Gal atsibodusio kambario niekada nepakeis spalvotų švieselių prismaigstyta tamsa? Tylu, tik girdėti, kaip virtuvėje burbuliuoja puodas su baravykų prikimštais virtiniais. Ar bus Kūčios?

 

Jos visada pagaliau būdavo. Dabar neįsivaizduoju, kad kas nors tiek dėmesio skirtų kelis litus kainuojančiam Kalėdų atributui. Nulėktų nusipirkti kito. Greičiausiai automobiliu. Į parduotuvę, veikiančią iki 24.00 (arba 00.00). Štai koks laiko atstumas.

 

Sakinys „ir vėl Kalėdos" yra atodūsis dėl per greitai lekiančio laiko. Kažkaip šiame metų taške tai labiausiai juntama. Kiek kartų išgirsti (ar pasakai), kad „kasmet Kalėdos ateina vis greičiau ir greičiau"? Niekaip nesuprasdavau to vaikystėje. Dabar galėčiau įsilieti į atsidūsėjimų chorą. Tai rodo išaugusį atstumą tarp manęs, laukiančios, kol mama ras perdegusią lemputę, ir manęs, stovinčios prie virtuvės lango virš stoties rajono stogų, žiūrinčios į snieguotą miesto tylą, kamine karksint varnai. Koks tas atstumas?

 

Pamėginu galvoti apie laiką, kaip kažką, tekantį manęs, kaip stabilaus taško, atžvilgiu. „Viskas keičiasi, keičiasi, keičiasi“, - rašė vienas dzeno meistras, šia fraze vis pertraukdamas kalbą apie būties nežinią ir didžiausią nežinomąjį toje būtyje - save. Štai ir tas vaizdas pro langą. Viena vertus, jis nesikeičia: ta pati sinagoga užmūrytais langais, atkišusi kiemui vijokliais apaugusią apsidę, tie patys pajuodusiomis čerpėmis dengti stogai su aptrupėjusiais kaminais (manajame vis dar karksi varna), tos pačios jau seniai mirštančios liepos apkerpėjusiomis šakomis, tas pats XIX amžiaus rūmas su korintinių kolonų imitacijomis, tas pats dangus, patamsėjęs ties apsnigto stogo linija. Pagaliau - tas pats trikampis kiemas, per kurį Gėlių stotelėje išlipę žmonės takeliu traukia į turgų - žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį ir vėl žiemą. Nue...


Laisvoji tribūna
Paplitus internetiniams tinklaraščiams, socialiniams tinklalapiams ir mobiliai komunikacijai, lietuvių kalba patiria milžiniškas transformacijas. Popieriniuose ir virtualiuose rašto baruose bendradarbiaujančių kolegų prašėme pareikšti futuristines prognozes: kas bus mumis ir lietuvių kalbai po 20, 50, 100 metų?
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Populiaru
Projektą remia:







Rodoma versija 1 iš 12 
20:24:31 Dec 26, 2010   
Dec 2009 Dec 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba