Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
 Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

DAILĖ

"AKADEMIKAI" VILNIUJE

Pillė Veljataga

[skaityti komentarus]

iliustracija
Leonhardas Lapinas. "Mito gimimas I-III". 1997

Taip pavadinta Estijos respublikos 85 metų sukakties proga "Vartų" galerijos ir Estijos ambasados organizuota paroda, kurią parėmė "Hansabankas". Beje, prieš penkerius metus minint valstybės jubiliejų, Lietuvoje pabuvojo net trys estų dailės parodos. Šiemet atvežti Estijos dailės akademijos dėstytojų - grupės "Kabinetas 312A" kūriniai. Skaičius 312A - tai kambario, kuriuo naudojasi dėstytojai, numeris, grupės narių nevienija programiniai siekiai, paprasčiausiai aštuoni akademijoje dirbantys dailininkai prieš penkerius metus ėmėsi kartu rengti parodas. Man, ne taip, kaip "Akademikų" parodos Vilniuje kuratoriui Hardy Liivrandui, žodis "akademija" nekelia asociacijų su konservatyvumu ar normatyvumu. Bet ir pats kuratorius parodą pristatančiame tekste leidžia suprasti, kad titulavimas "akademikais" tėra pašmaikštavimas, kuriuo Lietuvos žiūrovams rodomam menui tartum suteikiama aukštos prabos garantija. Iš tiesų turime progą pamatyti svarų vietinių ir tarptautinių parodų kraitį turinčių, savo šalyje ir užsienyje pripažintų vyresnės ir vidurinės kartų dailininkų kūrybą, "parodą, kurios stilių pliuralizmas yra būdingas Estijos meninio gyvenimo įvairumo ir laisvės pavyzdys". Kita vertus, pasak H.Liivrando, kalbant apie šią grupę, galima būtų pabrėžti "tikėjimo modernizmo romantika" bei "grožio įsisąmoninimo" tradiciją, kurią kiekvienas dailininkas traktuoja skirtingai.

Vyresniosios kartos tapytojos profesorės Mari Roosvalt kūryboje modernizmo romantika skamba nostalgiška gaida. Subtiliuose koliažuose dailininkė panaudoja iš plastiko padirbdintus akies muliažus: šis semantinis raktažodis skatina interpretuoti kūrinius kaip žvelgiančius į mus atminties peizažus. Estijos dailininkų asociacijos prezidento Jaano Elkeno (jo kūrybą atsimename iš Baltijos jaunųjų dailininkų trienalių) drobėse socialinių patirčių reminiscencijos kupinos dramatinės įtampos. Minėtiems dailininkams rūpi ir tapybos formos vertybės.Viduriniosios kartos tapytoja ir grafikė Sirje Runge grynosios tapybos grožiui teikia pagrindinę reikšmę, apie tai byloja, pavyzdžiui, baltos spalvos baltame fone elegancija. Rafinuoto dekoratyvumo pasiekia Leonhardas Lapinas - įvairiapuse tapytojo, grafiko, architektūros žurnalų redaktoriaus, kritiko ir teoretiko veikla žinomas menininkas: šilkografija ir mišria technika atliktuose kūriniuose jis panaudoja… siuvimo iškarpų brėžinius.

iliustracija
Jaanas Toomikas. "Galva". 1998

Lietuvių žiūrovams iš dešimtajame dešimtmetyje ŠMC veikusių parodų pažįstamas Jaanas Toomikas, anot H.Liivrando, yra "tikriausiai įžymiausias tarptautinio masto estų dailininkas", kuris pripažinimą pelnė performansais, pasirodė "Manifestoje 1" bei 1997 m. Venecijos bienalėje, o šiemet gavo šios bienalės direktoriaus kvietimą dalyvauti specialiame jo kuruojamame projekte. Daugiau nei dešimtmetį kūręs videomeną, dalyvavęs rengiant tarptautinį performansų ir videofestivalį "Vištos oda", J.Toomikas neseniai grįžo prie tapybos. Šioje parodoje eksponuojama "Galva" - tikrą egzistencinių potyrių šiurpulį kelianti drobė - paskatino mane įsigilinti į J.Toomiko kūrybos analizę, kurią radau žurnale "kunst.ee", 3\2002 (žurnalas yra internete, straipsnis anglų kalba).

Posmodernistiniam estų dailės diskursui parodoje atstovauja Kaidas Ole, kurio kartu su Marku Mäetammu parengtas projektas išrinktas į būsimą Venecijos bienalę."Vartuose" eksponuojamos trys didelės dailininko drobės "Be pavadinimo". Jos ir neprašo žodinio komentaro, nes pinigų galios alegorija paprasta kaip dukart du: pasaulio mažiesiems pritariant, pasaulio didieji palaidoja Dievą, auksiniai subyra į jų kišenes, bet ir mažiesiems lieka. Menamą trivialumą išsklaido dailininko padaryta mastelio "paklaida", mat dvimetriniai kartoniniai žmogėnai iš komikso tartum kėsinasi brautis į tikrąjį mūsų gyvenimą.

Vėl pacituosiu parodos kuratorių, tvirtinantį, kad skulptorius Hannesas Starkopfas "Estijos dailėje prisijaukino neopopą ir šioje srityje vis dar yra nenuginčijamas lyderis". Išmoningu identiteto problemos ironizavimu mano dėmesį patraukė "Raudona ir karšta": moters-kolonos kapitelyje vos ne vos galima įžvelgti veido profilį, o moteriškajai tapatybei išreikšti pakanka rėksminga geltona nuspalvinto apatinio rūbelio ir juodo trikampio papilvėje.

Kultūriniais stereotipais žaidžia ir vyresniosios kartos juvelyrė, instaliacijas kurianti Urve Küttner, kuri į kičinius religinius paveikslėlius mėgdžiojančių Marijos, Jėzaus, angelo atvaizdų krūtines įstatė tikrus "širdies turtus" - iš vielyčių nupintus krepšelius su juose įdėtais brangakmeniais.

Man akademija ir akademikai siejasi su profesiniu nuodugnumu, asmenybės kūrybine branda - šios vertybės estų dailininkų parodoje tikrai yra.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 13 
6:21:12 Dec 20, 2010   
Dec 2009 Dec 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba