man patinka mažos knygutės
du trečdaliai dilbio
apkabini ją, save
ir jauti
visą popierinę žodiją
į tave, mėsgabalį,
besisunkiančią
man patinka
plonais viršeliais tokios
poezijos knygutės
žmonės
pavakariai
pagal suglebusius linkius
išsiriečia senoji sofa
šnopuoja į kaklą
aimanuoja regis o
iš tikrųjų tingiai riaumoja
prieš suklapsėdama
gobeleniniais nasrais
kodėl
tabletė vietoj rytinio
maratono pro rūką
kompiuteris su belaide
pele vietoj šuns lekuojančio
užtrauktukas
vietoj sagų
ir visuotinės
odės kvailybei
vietoj tylos
nes mes
išmokom gyventi
po pusę žingsnio
atgal
tėvelio pinigų beieškant
kurvanagaikurvanagai
dideli užaugę
išskridę išskridę
ple
vėsos
nepoezija
guliu žolėj
saugau dangų
ir rūkau: pučiu
miglą žvaigždėms
į akis --
čia nepoezija
stoviu eilėj
žiūriu: mėsininkas
kiaulės kanopą kapoja
saugau šuvai pietus --
net ir čia nepoezija
guliu lovoj
saugau lubas
ir verkiu
ant pagalvės: laistau
tavo nebuvimą --
visiška nepoezija
neguliu nestoviu
neverkiu nerūkau
žiūriu --
poezija ten
kur manęs
nėra
su nemiga. Pelkynus tuštinau
su prieblanda švenčiau sekmadienį,
cituodamas mėnuliui Puškiną.
Ir vyriais kambario paradinių
sugrojau "Meilės laivą" Cicino
tik dėl darželio rūtų mylimo
Jaučiau net naktį saulę ritino
Sizifas mano meilės pyliman.
Eilėraštis
Nežinau, kad aukso frazę gautum, reikia
sukramtyti toną švino,
Nušlifuot kiekvieną duriančią į akį brilianto
briauną.
Nesuprantu, už ką mane prikalusi prie rimo,
negailėdama kankina
Naktis, kuri lyg iš pagalvės plunksnas iš galvos
mintis išrauna.
Net nenumanau, kad raidėje gali paslėpt
daugiau nei sakiny,
Nuomonę gali išreikšti nutylėjimu, laiku ir
vietoje įspraustu.
Nustembu, kai žodžiai susilipdo lyg klijuojami
ar sakini,
Netikiu, kad į mane akiplėšiškai verždamosi
eilės įsikrausto.
Laipioja tos eilės nevalytais batais grotom,
sąsiuvinio drobėse,
Laukia mintys eilėje, kol bus išspjautos ir
talpinamos į tuščią lapą.
Laikas, kai rašau, ištirpsta žvakėj, nors sustojęs
man jis rodėsi.
Lūpos tyliai kruta, nesuprasdamos net pačios,
ką panosėj vapa.
Lietus išplauna rašalą ir nusijuokęs dingsta
nieko nepasakęs.
Laido blaškydamas eilėraščius ant žemės vėjas,
ašarų nemato.
Laužo ritmą durdamos į užpakalį rūdimis
nusėtos žodžių šakės,
Lupenom supjausto mano žvilgsnis šį minčių
arimą kiek per platų.
II vieta
Eglė Rumšaitė
* * *
Suodžiais paleidau
Praeitį
Tavo nuodėmes
Tavo tikėjimus
Tyliu largo prisidengus
Stebėjau dangų
Purvinėjant
Juodais pelenais užtemdė
Vandenyno horizontą
Nužymėta teritorija
Tokia gailia
Vingiuota
Perkreipta
Ir tu tik siluetas
Prietemoj įšalęs
Nerimo liepsnom
Į dangų kyli - - -
Paleidau suodžiais praeitį
Paleidau Tu laisvas dūmuose
Lopšinė tokiai vienai žaliai
Labanakt, Brangioji,
Žinai, ne mum suprasti kokia laimė
Gurkšny arbatos slepiasi
Ir nežiūrėk žemyn
Tik grindys ten
Tik grindys - -
O juk taip gražiai
Ramybę žalią puodelio duženose
Moki dėlioti
Po puokštę
Po pievą
Po sapną išburi - -
Tada ir aš užsinoriu
Gabalėlio tavo dienos saldumo lange
To tylaus kutenimo skruostuose
Ir paprastumo sniego pavasarėjant
Dainuojančiuose troleibuso ūsuose - -
Ir dar šypsotis
(taip kaip tu) - - -
Į sveikatą, Brangioji, Ir nežiūrėk žemyn
Šiandien tavo arbatžoles
(žalias žalias)
Pati surinksiu
Ir gal išvysiu tavo pėdas grindyse
Gal
Kai paukščiu (ne akmeniu)
Skristi išmoksiu - - -
Mazeikiuose ne pirma sezona atsiranda mergiocziu, kurios turi ka pasakyti ir turi sawo kalbejimo buda. Itariu, tame mieste yra protingu lietuwiu kalbos mokytoju (mazu maziausiai wiena ar dwi). Waikinas isz Kretingos ne toks itaigus, bet ieszko, ir tai jau gerai.
Tavo itarimai visiskai teisingi ne tik mokytojos cia protingos, bet ir merginos :) Sigitos eilerasciai idomus, saviti....zodziu geriausi. Sekmes jai!!!
Talentingu ir protingu mergaicziu yra daugelyje miestu. Gerai, kad pasitaiko lituanistu, kurie tokioms mergaitems nesugadina skonio, iszjudina galwoti sawo galwa ir dar kazka parodo. Itariu, kad tai padaroma nesilaikant nuostabiosios szwietimo programos :) O Sigitai sweikinimai ir linkejimai, laikykis.
Beje, mazeikiszkiai, ka jusu pernykszte laureate Olga weikia, ar teberaszineja? Be to, Audrones Miniotaites eilerasztis apie jezu nevykeliuose.lt atsidure, butu gerai, jei autore iszreiksztu sutikima ar nesutikima sziuo klausimu :)
1. Kas yra lenkintojas? 2. Is kur lenkintojas tiek viska zino? 3. kas per velnias tie nevykeliai? 4. kaip butu galima pateikt "sutikima ar nesutikima sziuo klausimu" nevykeliams ar paciam lenkintojui?
Atsiversk nevykeliai.lt ir pamatysi, kas tie nevykeliai yra. Ten ir sutikima ar nesutikima bus galima pateikti. Kaip, beje, ir čia pat - litmenio e-erdvėje. O lenkintojas yra toks nickas - suprask - elektroninė kaukė, lygiai tokia pati, kaip ir tu su savo nicku.
Kas čia įdomaus? Kliedesiai. Akivaizdu, kad jaunųjų filologų konkursas išgvero, nes kūrybai dabar trūksta laiko. Mokytojai surenka tekstus, išsiunčia, o laureatus juk reikia skelbti. Tad apdovanojama ir už literatūrinį šlamštą. Be to, daug lemia, kas vertina. O vertinama, matyt, tingint skaityti, nes labai jau menkas atlygis už tų skaitalų skaitymą.
Žinot, ką aš pasakysiu? Ogi nieko gero. Sigita rašo gan neblogai, turi kiek cinko, bet iki poezijos dar toloka, pati, manau, nutuokia, kad tai - dar nepoezija. Tačiau ji išaugs, nes savo stilių turi, turi ką parašyt, dar ją išgirsime. Toliau, tas kretingiškis... Nežinau, rimas nustebino, iki šiol vienas Radauskas padoriai rimavo, tikiuosi, kad gal ir iš šito išaugs kažkas panašaus. Forma, deja, įvaldyta gan prastai, turiu omeny ritmiką, kurios sulaužymas kartais nepateisinamas (šiuose eilėraščiuose). Tikrai, jis kažko ieško ypatingesnio, tačiau tematika... prastoka gan. Nors orginalumo užčiuopiama, kažkoks donelaitiškumas jaučiamas. Dabar, kiek žinau, jis kuria žymiai geriau, ir forma, ir rimas - nepriekaištingi, tematikos įvairesnės, nors ir jam iki poezijos dar reikia ūgtelt. Toliau Eglė. (Sveikinu išleidus pirmąją knygiūkštę, ji man patiko, neblogai). Darbai pastaruoju metu kiek supanašėja, ne tik forma, bet ir neaiškiu, užslėptu kalbėjimu, kuris, deja, sunkiai šifruojamas, manau, net pačios autorės. Tačiau taip pat yra gerų darbų. "Kai išnyks uodai, garbės žodis, sugrįš dinozaurai" - įsimenantis eilėraštis, man jis nei patiko, nei ne, bet viską daro netikėtumas, beje, reiktų atsikratyti to gotiško skonio savo poezijoje, jis gan prėskas, nors ir svorio turi, bet... Iš čia pateiktų kūrinių stipriausi, aišku, Sigitos. Mindaugaui dar yra kur plėstis ir aš tave seksiu, nes vien tavo mokėjimas valdyt formą (kalbu apie dabartinę kūrybą) jau yra šis tas. Eglei linkiu geros leidybos ir toliau.
Laukiu nesulaukiu šių metų derliaus, jis manau bus geresnis.