Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-08 nr. 3121

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
PAKRANČIŲ RIBOS
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• APIE TĄ RÓŻEWICZIŲ, KURĮ ŠITAIP SUVOKIU
• Eglė Kačkutė.
„ANAPUS POSTMODERNIZMO“ – VISAVERČIO AKADEMINIO GYVENIMO LIETUVOJE LINK

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
PASIILGĘS ŽODŽIŲ, KURIE BUS DIDESNI UŽ JĮ PATĮ

KNYGOS 
• IMPERIJOS MOTERIS2
• KATINAS, KURIS ATĖJO PER KALĖDAS1
• SABALAS IR PANELĖ4
• BRUDENIS3
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Baltos lankos)
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Vaga)
2
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Milda Čiučiulkaitė.
PAKALBĖKIME APIE OPERĄ
17
• DĖMESIO CENTRE – KONTRABOSAS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
PRADŽIOJE BUVO, BUS, TEBŪNA…
1
• PREMJERA LIETUVOS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
AISTRA VS SIUŽETAS
1

FOTOGRAFIJA 
• NEMATOMAS ŽMOGUS IŠ JAV3

PAVELDAS 
 Napaleonas Kitkauskas.
ŠLIOSBERGO NAMO NELIKO JAU XIX AMŽIUJE
32

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS34
• RAIMONDA JURČENKIENĖ2

PROZA 
• Aistė Kisarauskaitė.
MINIATIŪROS
13

VERTIMAI 
• Piotr Cegiełka.
PROZA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• UŽ VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO UŽDANGOS1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJA
12

KRONIKA 
• ATSARGIAI – TELEVIZIJA
• HENRIKO IBSENO METAMS BAIGIANTIS
• GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (2)
• MENŲ SPAUSTUVĖJE – NORVEGŲ ŠOKIO SPEKTAKLIS
• CHORŲ ŠVENTĖ ,,ŽIEMOS ŠVIESA“

SKELBIMAI 
• ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA KVIEČIA TEIKTI KŪRINIUS VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJAI GAUTI

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis.
AŠ TURIU DVIRATĮ
1

PAVELDAS

ŠLIOSBERGO NAMO NELIKO JAU XIX AMŽIUJE

Napaleonas Kitkauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
A. Šliosbergo namo pagrindinis fasadas (1824 m. brėžinys)

Lietuvos tūkstantmečio programos vienas svarbiausių projektų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas – iškėlė sudėtingas paveldosaugos bei paveldotvarkos problemas. Ypač karštai polemizuojama dėl atkuriamų Valdovų rūmų teritorijoje esančio XIX a. mūrinio pastato, nors jis nei tarybiniais metais nebuvo, nei pastaruoju laikotarpiu nėra įtrauktas į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Savaitraščio skaitytojams pateikiama statinio istorijos apžvalga bei jo tyrimų duomenys. Tyrimus atliko Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinio vadovo dr. Napaleono Kitkausko vadovaujami pilių tyrinių centro „Lietuvos pilys“ specialistai.

Valdovų rūmų atstatymo darbai jau perkopė zenitą. Pietų ir vakarų korpusai atstatyti, nutinkuoti jų išorės fasadai. Sumūryta didesnė dalis šiaurės vakarų korpuso ir pietinės dalies rytų korpuso sienų. Pradėti pietų korpuso interjerų apdailos darbai: baigiamos nutinkuoti viršutinių aukštų patalpų sienos. Šiuo metu sprendžiama, kaip pasielgti su dvie­jų aukštų pastatu, stovinčiu Gedimino kalno vakarinėje papėdėje. Kas tas dviaukštis XIX a. pastatas, spaudoje vadinamas žydų pirklio Abraomo Šliosbergo namu arba Pionierių rūmais? Koks šio pastato santykis su dabar atkuriamais Valdovų rūmais?

Dokumento, kuriame būtų pažymėta tiksli šio namo pastatymo data, nėra rasta. Bendra vyraujanti nuomonė, kad jis pastatytas XIX a. pačioje pradžioje, baigiant griauti Valdovų rūmus arba tuoj pat po jų nugriovimo. Rūmai buvo nugriauti 1799–1801 metais.

Pirmą kartą šio pastato planas pavaizduotas 1808 m. sudarytame Karolio Grunarto Vilniaus miesto plane: tai stačiakampio plano pastatas, kurio du kampai nusklembti. Pastatas mūrinis, tačiau jo šiaurinis galas užbrūkšniuotas medinius statinius vaizduojančiais įstrižais brūkšniais. Vadinasi, iš pradžių šiaurinė šio pastato dalis galėjo būti medinė. Be to, ši šiaurinė dalis jau išėjo už buvusių Valdovų rūmų rytų korpuso ribų. Taigi XIX a. pradžioje iš dalies turėjo būti statoma ant naujų pamatų. Pastaruoju metu atliekant archeologinius bei architektūrinius tyrimus, ši prielaida pasitvirtino.

A. Šliosbergo pastato pagrindinio vakarinio fasado išlikę keli atvaizdai: J. Ozemblovskio litografijoje (XIX a. pradžia), 1824 m. brėžinyje, 1834 m. brėžinyje (jame namas pavadintas Vilniaus tvirtovės komendanto namu), V. Sadovnikovo 1854 m. litografijoje (joje pavaizduota Vilniaus katedra ir šalia jos pusė šio namo; litografija buvo išspausdinta A. Vilčinskio albume). Šiuose atvaizduose A. Šliosbergo namo pagrindinio fasado kompozicija simetrinė. Stogas dvišlaitis, abiejuose jo galuose sukonstruota po pusvalmį. Centre, stogo karnizo lygmenyje – trikampis frontonas, po juo trys stačiakampiai langai, į šonus – dar po tris stačiakampius langus. Tarp langų – vertikalios per abu aukštus einančios mentės. Pagrindinis įėjimas į pirmąjį aukštą yra fasado centre, į jį veda 10 pakopų trijų laiptatakių laiptai. Tokia fasado kompozicija, matyt, buvo išlikusi iki XIX a. vidurio. Ji būdinga tuo metu vyravusiam klasicizmo stiliui.

1831 m. carinė administracija nutarė Vilniaus pilių teritoriją paversti tvirtove, apjuosti ją gynybiniu grioviu, pylimais. Iki tol pilių teritorijoje dar buvo likę nemažai senųjų pastatų. Buvo nuspręsta juos nugriauti, rengiantis pradėti įtvirtinimų statybą. 1832 m. numatyti nugriauti pastatai įkainoti. Į tą sąrašą pateko ir A. Šliosbergo mūrinis namas. Apie namą parašyta: „Dengtas čerpėmis. Po (viena) puse namo yra rūsiai (...) Pirmame aukšte yra 7 kambariai, prieangis, koridorius ir podėlis. Antrame aukšte – 9 kambariai, koridorius ir prieangis su laiptine. Visas namas įkainotas 28 459 rublių asignacijomis“. Vis dėlto A. Šliosbergo namas nebuvo nugriautas, nes pateko į carinės tvirtovės įtvirtinimų vidų. A. Šliosbergui, matyt, buvo sumokėta, prieš jį iškeldinant iš šio namo.

1853 m. Vilniaus tvirtovėje atliktų darbų plane nurodyta, kad remontuotas apnykęs dviaukštis pastatas Gedimino kalno papėdėje. Po 1853–1854 m. remonto jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba; čia iki Pirmojo pasaulinio karo gyvendavo šios valdybos viršininkai.

Išlikęs 1855 m. brėžinys, kuriame pavaizduotas šio namo vakarinis fasadas. Jame nebėra vertikalių menčių, tačiau tuo metu dar buvo paliktas įėjimas fasado centre, nors jau tik su vieno laiptatakio laiptais. Galbūt šis brėžinys tėra vienas iš galimų fasado projekto variantų.

Per XIX a. paskutiniuosius du dešimtmečius Vilniuje buvo pastatyta daug naujų pastatų, atsirado naujų kvartalų, gatvių su keturių ar penkių aukštų namais. Laikraščio „Kraj“ korespondentas 1889 m. rašė, jog „naujai statomų namų Vilniuje esama pusantro šimto“. Daugumos namų fasadai buvo tuomet madingo eklektinio stiliaus, naudotos masinės gamybos tipinės dekoro detalės. Pasak to meto spaudos, dėl greito darbų tempo statybų kokybė dažnai buvusi prasta; naudotasi visai imperijai parengtais projektų albumais.

Eklektikos stiliumi XIX a. pabaigoje buvo rekonstruoti ir Gedimino kalno papėdėje stovinčio Karinės apygardos Inžinerijos valdybos dviaukščio pastato fasadai. Galbūt pastatas puoštas Jekaterinos II paminklo atidarymui Katedros aikštėje 1904 metais? Pagrindiniame vakariniame fasade padidintas langų skaičius: vietoje iki tol viename aukšte buvusių 9 langų jų skaičius išaugo iki vienuolikos. Pagrindinis įėjimas perstumtas į pietų pusę, prieš jį sumūrytas tambūras su balkonu viršuje. Panaikintas iki tol buvęs trikampis frontonas, pertvarkytas ir interjeras. Beveik visose patalpose sudėtos parketo grindys. 2003 m. po pirmojo aukšto parketo grindų juodgrindėmis rasta senąja kirilica rašyta instrukcija apie to meto parketo gaminius grindims. Instrukcija rašyta 1899 m.; vadinasi, parketo grindys klotos po šios instrukcijos išspausdinimo, t. y. XX a. pradžioje. Tuo metu kai kuriose antrojo aukšto patalpose lubos praturtintos gipsiniais karnizais, rasta ir polichrominio lubų dažymo žymių. Polichrominio dažymo liekanos vėliau uždažytos baltai. Vadinasi, po XIX a. vidurio ir XIX–XX a. sandūros remontų vadinamasis A. Šliosbergo namas iš esmės perstatytas, nei jo eksterjeruose, nei interjeruose neliko klasicizmo formų.

Tačiau šio namo vietoje išliko autentiški Valdovų rūmų mūrai, priskiriami gotikos ir Renesanso epochai. Dar 1940 m. buvo nustatyta, kad šiame dviaukščiame pastate yra gotikos laikotarpio reliktų. Tų metų pavasarį Vilniaus savivaldybės Statybos valdybos iniciatyva namo pietinėje dalyje iš rūsio išvalytos griuvenos. Rūsio perdanga – keturių travėjų kryžminis skliautas, kurį patalpos viduryje rėmė masyvus mūrinis stulpas. Jau tada dailėtyrininkas M. Moreliovskis nustatė, kad šis skliautas būdingas vėlyvajai gotikai. Šis faktas svarbus, nes galima padaryti išvadą, kad XIX a. pradžioje tuoj po Valdovų rūmų nugriovimo ant rytų korpuso liekanų savo dviaukštį namą pasistatęs A. Šliosbergas tegalėjo naudoti dalį rytų korpuse buvusių rūsių. Kaip minėta, ir 1832 m. dokumente nurodyta, kad rūsiai tebuvo po šio namo viena puse.

iliustracija
Pastato vakarinio fasado dabartinis vaizdas

1940 m. išvalyto vėlyvosios gotikos rūsio viena kryžminio skliauto travėja rasta išgriauta. Greičiausiai ši travėja išardyta griaunant Valdovų rūmus, o pro atsiradusią angą buvo pilamos į rūsį griuvenos. Galima ir kita prielaida: šis vėlyvosios gotikos rūsys griuvenomis galėjo būti užpiltas po 1655–1664 m. karo su Maskvos kariuomene. Nes to karo metu, matyt, labiausiai nukentėjo Valdovų rūmų pietryčių kampas, galbūt ir gretimos patalpos. 1940 m. išardytos gotikinio rūsio travėjos vietoje buvo išbetonuota gelžbetoninė perdanga, kuri buvo išlikusi iki pastarojo meto.

Po Antrojo pasaulinio karo dviaukščiame name buvo įkurdinta pionierių organizacija. Namas pavadintas pionierių rūmais (tokių rūmų buvo ir kitose Sovietų Sąjungos respublikų sostinėse).

Pritaikant šį namą pionierių rūmams, buvo įvesta nauja centrinio šildymo sistema. Amžininkai liudija, kad iki tol buvusios gana puošnios koklių krosnys išardytos. 1976 m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. Tada nustatyta, kad rūsiai yra trijų statybos laikotarpių. Pietinis rūsys – vėlyvosios gotikos (kaip minėta, jis atkastas 1940 m. pavasarį), į šiaurę nuo jo – trys cilindriniais skliautais dengtos renesansinių rūsių patalpos (šie rūsiai išmūryti XVI a. pirmojoje pusėje). Tai – Valdovų rūmų gyvavimo reliktai. Už jų, toliau į šiaurę, dar kelios nedidelės patalpos su medinių sijų lubomis. Šie rūsiai įrengti XIX a. I pusėje.

Pokario metais Vilniaus pilių teritorijoje ėmė kurtis muziejai. Naujojo arsenalo vietoje 1965 m. įsteigtas Istorijos ir etnografijos muziejus (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus). 1987 m. restauruotas arsenalo rytinis korpusas, kuriame įsikūrė Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Taikomosios dailės muziejus. Praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje iš Gedimino kalno papėdės dviaukščio mūrinio namo pionieriai buvo iškeldinti kiton Neries upės pusėn, o šiame name ketinta įrengti tautų draugystės muziejų, kuris jau buvo pradėtas projektuoti. Bet prisiminta, kad šioje vietoje būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos. Vadinasi, reikalingi šios vietos nuodugnūs tyrimai. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, sustabdyti tautų draugystės muziejaus projektavimo darbai.

Šio straipsnio autorius nuo 1987 m. rudens pradėjo vadinamų Pionierių rūmų architektūrinius tyrimus. Iš pradžių apsiribota vidaus patalpų tyrimais: pirmojo ir antrojo aukšto patalpose daug kur buvo nukalamas tinkas, jų sienose ieškoma didžiųjų kunigaikščių rezidencijos rytų korpuso gotikinių ir renesansinių liekanų. Jų daugiausia rasta pirmojo aukšto sienose. Keliuose ruožuose autentiškas mūras buvo išlikęs net iki 3 m aukščio nuo pirmojo aukšto grindų lygio; kitur – jo liekanų rasta tik kiek virš grindų. Įsitikinta, kad XIX a. pradžioje, statant Gedimino kalno papėdėje dviaukštį namą, pirmame aukšte išlikę nenugriauti autentiški Valdovų rūmų sienų ruožai buvo suploninti. Pirmykščiai sienų storiai buvo nuo 2 iki 3 m, o buvo palikti tik 0,8-1 m storio. Sienų mūras plonintas (nutašytas) iš patalpų vidinės pusės. Surasta renesansinio laikotarpio keturių langų angokraščių liekanų. Todėl dabar yra pakankamai duomenų Valdovų rūmų pirmojo aukšto renesansinio laikotarpio keturiems autentiškiems langams atkurti pirmykštėse vietose.

1989–2004 m. šiame pastate buvo įsikūręs pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“. Atskirose vietose toliau buvo tęsiami tyrimai, stengiantis nustatyti čia buvusią XVI–XVII a. patalpų planinę struktūrą. Po XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje įdėtomis pirmo aukšto grindimis surasti ištisi ruožai išlikusių vėlyvosios gotikos bei renesansinių grindų iš keraminių plytelių. Tai autentiškos Valdovų rūmų grindys. Nustatyta Valdovų rūmų rytų korpuso renesansinės dalies patalpų senoji plano struktūra. Palei visą 17 m ilgio šiaurinę sieną yra buvusi ilga dviejų tarpsnių patalpa, jos abu tarpsnius teskyrė apie 4 m pločio arka. Šios patalpos rytinėje sienoje rastos durų angos liekanos. Pro šias duris XVI–XVII a. buvo išeinama į galeriją, vedančią į Gedimino kalno papėdėje stovinčius Radvilų rūmus.

Renesansinės dalies vakarinėje sienoje rastos renesansinio portalo iš rūmų vidinio kiemo pusės liekanos. Pro šį portalą iš kiemo buvo patenkama į koridorių, buvusį tarp gotikinės rūmų dalies ir anksčiau minėtos dviejų tarpsnių patalpos.

Taigi po XIX a. pradžioje statyto A. Šliosbergo namo pirmojo aukšto grindimis rasta daugiausia išlikusių duomenų šios vietos Valdovų rūmų autentiškai plano struktūrai atkurti.

Valdovų rūmų rytų korpuso pirmojo aukšto patalpų planas labai skyrėsi nuo XIX a. pradžioje suformuoto A. Šliosbergo namo koridorinio plano.

Nustatyta, kad Valdovų rūmų rytų korpuso pirmojo aukšto patalpa virš anksčiau aprašyto gotikinio rūsio taip pat turėjo kryžminius skliautus: nutašytoje pirmojo aukšto gotikinėje sienoje rastos ryškios šių skliautų atraminės pėdos žymės. XIX a. pastato pietinės dalies kiemo fasade aptikta gotikinių išorinių laiptų į antro aukšto kiemo galerijas liekanų. Atkūrus šiuos laiptus, kiemo fasade atsirastų itin originalus gotikos laikotarpio Valdovų rūmų kiemo fasado elementas.

Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog Gedimino kalno papėdėje išlikęs dviejų aukštų pastatas A. Šliosbergo XIX a. pradžioje klasicizmo stiliumi buvo pastatytas panaudojus gotikos ir Renesanso epochų Valdovų rūmų mūrus. XIX ir XX a. pradžioje bent dviejų didelių rekonstrukcijų metu šio klasicistinio pastato eksterjerai ir interjerai buvo esmingai ir neatpažįstamai pakeisti. Jis papuoštas visai Rusijos imperijai tipiškais masiniais bei meniniu požiūriu menkaverčiais lipdiniais. Taigi vadinamasis A. Šliosbergo namas likviduotas jau XIX amžiuje. Beje, šis pastatas niekada nebuvo įtrauktas į paminklų sąrašą.

 

Skaitytojų vertinimai


33165. Laimės žigulys2006-12-11 10:10
Kaip gražu, kad p. Kitkauskas nesivelia į isteriją, o ramiai ir solidžiai daro savo darbą.

33167. fu2006-12-11 10:31
taigi taigi , kodel sakoma kad valdovu rumai savarbiausias tukstantmecio ivykis , o is kur tuos valdovus imsim - gal amb ir kiti . kur tu rumu koncepcija po pastatymo , kas islaikys si monstra - fu

33168. pionierius2006-12-11 10:37
pionierius kiek pamenu is dz.kuperio romanu gan teigiamas personazas juokinga kad kitkauskas apie kitkausko tyrimus raso

33183. gitara2006-12-11 23:53
Kaip manote, pone Napaly, o ar Jusu produktas "Valdovu rumai" bus itrauktas i paminklu sarasa?

33186. uztemimas2006-12-12 09:17
o labiausiai gaila kad per 15 nepriklausomybes metu buve patriotai virto carizmo liekanu garbintojais ...........cia matyt nuo vaikysteje ragautos spaliuku ir pionieriu ideologijos .........jiems kaip nekuriems baltarusiams istorija tik nuo Didziojo Tevynes karo prasideda......

33191. Onė2006-12-12 14:38
Kaip Jūs nesuprantat "senimo"? Aš ten vaikystėj metus piešimo būrelį lankiau, todėl dabar "mūru stosiu" už to pastato išsaugojimą. Man dzin prieš ką protestuot, o čia dar TOOOKIAAAA priežastis -- ten mano batų padai laiptus lietė. Šiukšt, tai istorinė vertybė.

33195. zr2006-12-12 16:11
O aš kartu su šimtais kitų ten šokau garsiame vaikų lietuvių dainų ir šokių ansamblyje "Ugnelė". Vienas tokio lygio liaudiškos pakraipos kolektyvas Vilniuje ir tebuvo. Prie ko čia carizmo liekanos ir pionieriška ideologija? Ten kanklės, skrabalai ir skudučiai skambėjo. O šokom klumpakojį, sadutę ir "bitute pilkoji"...

33202. varna (užkniso kaimiečiai negyvai)2006-12-12 19:57
Vilniuje susibūrusi (NUO "BŪRAI") kažkokia idiotų gauja, kuri laksto po miestą ir ieško "ką čia dar debiliškesnio apgynus?". Veik visi - Kalabibiškių kaime gimę, bet apie miestą nusimano. Važiuotų runkelių auginti.

33211. mieste - varnai2006-12-13 14:12
susipses zorzo viesbuti gal verciau patyletum, storas.

33212. dar mieste2006-12-13 14:13
turejo buti "supises". piktumas sudrebino ranka.

33216. miestei nuo varnos2006-12-13 16:40
Mieste, mieloji (sudrebėjo ranka), kaip aš jį "supisau"?.

33217. saliut2006-12-13 16:45
mieste runkeliui ne is piktumo o nedagerus galunes sudrebejo,nieko sumesim........kaledom

33224. xX2006-12-13 21:43
varna, man tas "menkaverčių" pastatų griovimas/deginimas primena žydų ar čigonų naikinimą/deginimą anuo metu. Toks labai gražus Eugenikos projektas. Valdovų rūmai - tai arijų rasės atstovas. Akivaizdu. Visus kitus - į dujų kamerą (buldozeriumi). Ir iš kur tiek pasitikėjimo savimi, savo teisumu?

33225. xX2006-12-13 21:46
šiaip tai, mieste, galėtumėt nesipravardžiuoti.

33227. mieste - xX2006-12-13 22:14
kurioj vietoj as prasivardziuoju, gerbiamasis? ziuriu ir niekaip neiziuriu.

33228. xX2006-12-13 22:54
varną pavadinai "storas". Tai netiesa. Varna yra iš stuomens ir iš liemens, vyras pačiame jėgų žydėjime, o ne storas.

33229. m - xX2006-12-13 22:56
storas ir sneka nesamones.

33231. xX2006-12-13 23:01
mieste, gi architekto idealas - viską viską nugriaut, palikt tik jo suręstas chatas ir atsilaisvinusioje tuštumoje statyt irgi tik jo chatas. Ir tai turi vykti pačiame miesto centre, kad visi pamatytų ir fotkintų. Va čia tai įsiamžinimas, ar ne? Na, kol kitas architektas ateis. Pamenu, smėlio dėžėse taip žaisdavom.

33233. m - xX2006-12-13 23:21
manau tam griovikui reiktu tureti mazumele smegenu kad galetu vadintis architektu.

33236. xX-ui miestei nuo varnos2006-12-14 09:53
xX ir mieste, jūs neteisūs. Tai tas pats, kaip apkaltinti gaisrininkus, jog jų didžiausia svajonė ir idealas - didysis Londono gaisras. Bet juk taip nėra. O gal yra. Net jei ir taip, jūs neteisūs. Teisūs tie, kurie turi Idealus. Tai yra, architekai ir gaisrininkai. Na, gal dar gydytojai, kurie svajoja apie maro pandemijos protrūkį.:)

33238. xX2006-12-14 11:42
na tai kaip, mieste - teisūs ar neteisūs mes in corpore? Man atrodo, kad varna teisus dėl pariebintų Idealų iš didžiosios raidės. Pvz., Hitleris kaip didysis Architektas turėjo irgi riebų Idealą ir irgi iš didžiosios raidės. Bet tai tik artimojo užsienio ir nieko nemokančios istorijos pavyzdys, įdomesnis yra anekdotas apie paveldą naikinančius paveldosaugininkus.

33240. m - xX2006-12-14 11:59
jeigu leisite sikart prisisliesiu prie jusu nuomones, nes pritrukstu zodziu valandelemis. kartais visai nieko buti su jumis in corpore.

33241. va mie2006-12-14 12:46
ach štai kur vyksta išdavystės..

33242. mie va2006-12-14 12:58
nu nemaniau kad cia uzklysite dievazi.

33243. va mie2006-12-14 13:36
na nežinau nežinau, ar nuoskauda spės pakeisti reikšmę atsiminimuose iki kalėdų.

33246. mie va2006-12-14 14:27
spes spes.

33248. va mie2006-12-14 15:51
tai čia nemo jus pripumpavo savo optimizmo.

33304. sliosbergas2006-12-16 09:26
runkeliai s wilno,atsibude eikit i tualeta rytais,pioneriska jaunyste prisimine prisisekit kokia spaliuku zvaigzdute intymioj vietoj ........tada galesit kartu su ``dailes istorikais``test diskusijas apie carizmo liekanu reinkarnacija........

33305. Spekonka2006-12-16 10:26
Na tai kas, kad šis pastatas neįrašytasį sąrašą.Tai reikia nugriauti, kaip patrijotai Kaune dvarelį per pusdienį sugriovė. Tai išbraukite iš to sąrašo bažnyčias, nes daugelis yra n kartu perstatytos, dastatytos ir tt. Bet super patrijotai jeigu ruskio caro laikais statyta tai jau x, o jei ES laikais tai jau super?

33309. Kretingas2006-12-16 13:26
Jukš atgal į savo Šatėnus.

33311. mie2006-12-16 14:00
mars i savo kretinga.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 10 
5:42:56 Dec 20, 2010   
Dec 2009 Dec 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba