Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-01 nr. 3145

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Rubavičius.
LEDINUOTOJO KRISLAS
100
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Rimvydas Stankevičius.
KAIP TAMPAMA POEZIJOS PAVASARIO LAUREATU?
62
• REDAKCIJOS PASTABA4

POEZIJOS PAVASARIS 
• Ramūnas Čičelis.
PASAULIS MARGAS IR NENUOBODUS
4
• Dovilė Zelčiūtė.
PASKUTINĮ PENKTADIENĮ...
• Ričardas Šileika.
PRIESKONIAIS IR EILĖRAŠČIAIS GARDINTA NAKTIES SRIUBA
5
• Aušra Kaziliūnaitė.
RICH PEOPLE, VERY RICH PEOPLE...
43

KNYGOS 
• „DŽIUNGLIŲ VAIKAS“
• „EIK, KUR LIEPIA ŠIRDIS“1
• „MOTERIS CASANOVOS LAIKAIS“1
• Alfredas Guščius.
KIRVIS – KRUVINAS PRIEKAIŠTAS
3
• Rima Petrauskaitė.
AR PAVYKĘS DEBIUTAS?
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE
1
 Algis Uždavinys.
BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ
11
• APIE DAILININKĘ IR MAMĄ1

MUZIKA 
• „DŽIAZAS YRA DAUGIAU NEGU TIK MUZIKA“59

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURTA REZIDENCIJA: IŠORINIS KEVALAS BE TURINIO – LANKYTOJŲ APGAVYSTĖ
1

TEATRAS 
• „PONAI GLEMBAJAI“: ATGARSIAI IŠ KROATIJOS2

POEZIJA 
• Jonas Jakštas.
PENTACIKLAS „VIA EST VITA“*
2

PROZA 
• Justinas Lingys.
KRENTANT LAPAMS
• Justinas Lingys.
BŪK LAIMINGAS
• Justinas Lingys.
POMĖGIS

VERTIMAI 
• Silvija Patterson.
PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS
• Adam Zagajewski.
LIGŪRIJOS EILĖRAŠČIAI
6

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Danguolė Vasiukevičiūtė.
KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS
• MOKSLEIVIŲ KONKURSO „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“ LAUREATŲ KŪRYBA

KRONIKA 
• KVIESTA MEILĖ
• LIETUVOS RESPUBLIKOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DALYVIŲ KREIPIMASIS
• 2007 METŲ „SANTAROS-ŠVIESOS” KONFERENCIJOS, VYKSIANČIOS BIRŽELIO 21–24 DIENOMIS ALANTOJE, MOLĖTŲ RAJONE, PROGRAMA
• VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ1

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
SKĘSTANČIŲJŲ BURBULIAVIMAS

DAILĖRAŠTIS 
• Jolanta Sereikaitė.
LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS
• Jurgita Rimkutė.
KŪRYBINIAI JAUNŲJŲ KERAMIKŲ IŠŠŪKIAI
1
• INFORMACIJA
• Remigijus Venckus.
AR ATRANDAMOS NAUJOS VIDEOMENININKŲ (IR NE TIK JŲ) PAVARDĖS?
1
• Vytenis Rimkus.
NAUJIENOS IŠ ŠIAULIŲ
1
• Kristina Stančienė.
DIALOGAI, MONOLOGAI IR TERAPIJA
• APIE SAVE
• ATGARSIAI
• JUBILIEJAI

DAILĖ

BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ

Algis Uždavinys

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tarptautinės tapybos trienalės „Nuo Baltijos iki Juodosios“ atidarymas „Arkos“ galerijoje. Groja Vašingtono aikštės galerijos styginių kvartetas
Nuotrauka iš galerijos archyvo

„Arkos“ galerijoje veikianti tarptautinės tapybos trienalės „Nuo Baltijos iki Juodosios“ dalyvių darbų paroda ne tik pasižymi grandioziniu užmoju, bet ir turi skaidriam poetiniam romantizmui būdingos dvasios. Baltuojančios burės ir migdolų žiedai yra jos siekių simbolis, programinė estetinių imperatyvų emblema. Šią trienalę ir gegužę Lietuvoje vykusį plenerą organizavo E. ir V. Žukų galerija „Žalias vėjas“ bei Tarptautinis kultūros ir meno centras, turėdami aiškią nuostatą, kokio pobūdžio tapybai teikiama pirmenybė.

Šiuolaikinės lietuvių dailės kūrėjai dažnai bijo prasmingo siužeto ir nedrįsta mėgdžioti gamtos pavidalų, tačiau (su baudžiauninkams būdingu uolumu) mėgdžioja visas radikalias sektantiško postmodernizmo apraiškas, manydami, kad būtent tokia tradicijos neigimo programa leidžia visapusiškai pajusti sadomazochistinį orgazmą, lydimą absurdiškų pseudokonceptualių komentarų. Taip manyti, vadinasi, pasiduoti permanentinę revoliuciją („meninį trockizmą“) skelbiančiai dekonstrukcijos hipnozei, inspiruojančiai monotonišką, galo ir krašto neturinčią iškrypimų ir bjaurasčių įvairovę. Šią tendenciją palaiko ne tik jaunieji nemokšos, sergantys iracionalios anarchijos vėžiu, bet ir kai kurie gudragalviai kritikai, it komisarai kurstantys bei palaikantys nesveikas savigriovos nuotaikas, tampančias agresyvia ideologija, kurios įkyrumas bei menamas giliamintiškumas paverčiamas norma.

Parodoje eksponuojami Ukrainos Krymo dailininkų darbai yra radikali minėtų tendencijų antitezė, paneigianti menotyrininkų pomėgį maniakiškai konstruoti istorinės klasifikacijos sistemas ir aiškintis, kokiam dešimtmečiui priklauso vienas ar kitas akibrokštas, tarsi kūrinio vertę lemtų ne meninė jo forma, bet buvimas „mitiniu“ precedentu „progresą“ žyminčios trajektorijos perspektyvoje. Toks formalių istorinių klasifikacijų sudievinimas yra iš modernizmo paveldėta menotyros liga, kuri gali būti pateisinta kaip mokymo priemonė, bet savaime negali būti suabsoliutintas vertės kriterijus.

Krymo dailininkų impresionizmas peržengia konkrečius erdvės ir laiko barjerus, tapdamas amžino sielos džiaugsmo raiška, kurios saikingas hedonizmas neabejotinai turi dvasinę dimensiją. Vadinamosios „pasąmonės“ turinių (veikiau – jais operuojančios radikalų, viską demaskuoti ir absurdu paversti siekiančių maištininkų ideologijos) pakerėti lietuvių menininkai įprato manyti, kad tik chaotiška „vidinių“ pajautų raiška yra autentiška, svarbi ir vertinga. Išoriniai pavidalai, vaizdiniai, motyvai turi būti neatpažįstamai deformuoti, nes tik tokia deformacija jiems neva suteikia ontologinio svarumo, prasmių, asociacijų, galbūt netgi sakralumo. Tokia vienpusiška nuostata nėra nei universali, nei savaime suprantama: tai „išmoktas“ būties interpretacijos būdas, vargu ar galintis pretenduoti į „geriausiojo“ statusą.

Šiuo požiūriu ukrainiečių dailininkų ištikimybė impresionizmo tradicijai (kuri tėra vienas galimų tikrovės interpretacijos būdų) pagirtina vien todėl, kad išsaugo spalvų skaidrumą ir teikia įkvėpimą estetinio idealo siekiančiai žmogaus vaizduotei. Netiesa, kad tokia tapyba yra „realizmas“ (niekinama prasme), nes ir abstrakti tapyba yra „realizmas“, jei ji autentiškai perteikia „realius“ pakrikusios psichikos turinius, juos stilizuodama bei estetizuodama. Todėl ukrainiečių tapomi saulėti peizažai su burlaiviais, kiparisais, gėlėmis, mirguliuojančiais akiračiais ir skėčius laikančiomis skrybėlėtomis mergelėmis ne tik žadina poetinę nostalgiją, bet ir turi terapinį poveikį.

P. Šumovo, J.Rymano, D.Volkovo ir A. Šabadejo kompozicijos apeliuoja į tiesioginį juslinį būties suvokimą, nereikalaujantį diskursyvių komentarų „paraštėse“, bet raginantį atsiduoti jausmingoms svajoms. Šiuo požiūriu panaši ir Rusijos menininkų S. Gogoriano bei N. Janekinos kūryba, nors pastaroji dailininkė daugiau dėmesio skiria stilizacijai. Jos natiurmortai pabrėžtinai dekoratyvūs, švelnūs, turintys pasakiškų elementų, kuriuos sustiprina gelsvų, auksinių ir žydrų spalvų sąskambiai.

Latvijos dailininkai A.Germanis, A. Naumovas ir A. Berzinia yra it jungiančioji grandis tarp peizažinės ukrainiečių tapybos ir lietuviams būdingo intravertinio mąstymo, kuris išorinį motyvą vertina viso labo kaip priemonę vidinėms pajautoms atskleisti. Tačiau latvių darbuose išlaikomas spalvos tyrumas, nors A.Germaniui artimesnė spontaniška ekspresionistinė vaizdavimo maniera, o A. Naumovas pabrėžia dekoratyvinių dėmių pusiausvyrą, kurdamas nuotaikingus (tiek statiškus, tiek dinamiškus) peizažus.

Lietuvių dailininkai (L J. Jankus, G. P.Janonis, A.Skačkauskas, L.Cicėnas, S. Teitelbaumas) stiliaus požiūriu yra skirtingi. L. J. Jankaus kūryba iš dalies artima impresionizmui, nors šis „lietuviškas impresionizmas“ turi šiaurietiško šaltumo ir depresyvios, nervingos melancholijos bruožų. A.Skačkauskas ir S. Teitelbaumas atstovauja tradiciniam ekspresionizmui, kuriam svarbiausia – atspalvių žaismas, hiperbolizuotas dramatizmas, vitališka chtoninių galių raiška (net savotiškas tikrovės demonizavimas), ekstaziškų pajautų perteikimas.

Dekoratyvinės stilizacijos kelią pasirinkęs G. P. Janonis mėgina derinti haliucinacijomis virstantį (todėl iracionalų) siužetą ir abstrakčią meninę raišką. Galbūt šitaip siekiama parodyti pasąmonės slėpinius, suteikiant šiems regimą simbolinį pavidalą. L.Cicėnas labiausiai išsiskiria parodoje, kadangi šiam autoriui rūpi ne gamtos formos (vienaip ar kitaip transformuotos), bet žaidimas vaikiškai fantazijai būdingais aksesuarais.

Nepaisant šios estetinių požiūrių įvairovės, visi trienalėje dalyvaujantys menininkai pripažįsta nesenstantį tradicinės (šiuo atveju – ankstyvojo modernizmo) tapybos aktualumą.

 

Skaitytojų vertinimai


38720. Viktoras 2007-06-04 20:27
Pastebėjimas “į dešimtuką“: Šiuolaikinės lietuvių dailės kūrėjai dažnai bijo prasmingo siužeto ir nedrįsta mėgdžioti gamtos pavidalų, tačiau (su baudžiauninkams būdingu uolumu) mėgdžioja visas radikalias sektantiško postmodernizmo apraiškas, manydami, kad būtent tokia tradicijos neigimo programa leidžia visapusiškai pajusti sadomazochistinį orgazmą, lydimą absurdiškų pseudokonceptualių komentarų. Taip manyti, vadinasi, pasiduoti permanentinę revoliuciją („meninį trockizmą“) skelbiančiai dekonstrukcijos hipnozei, inspiruojančiai monotonišką, galo ir krašto neturinčią iškrypimų ir bjaurasčių įvairovę. Šią tendenciją palaiko ne tik jaunieji nemokšos, sergantys iracionalios anarchijos vėžiu, bet ir kai kurie gudragalviai kritikai, it komisarai kurstantys bei palaikantys nesveikas savigriovos nuotaikas, tampančias agresyvia ideologija, kurios įkyrumas bei menamas giliamintiškumas paverčiamas norma.

38757. geras ponas viktorui2007-06-05 12:42
Viktorai, tai išsakęs šį pseudokonceptualistinį komentarą, ar pajutai sadomazochistinį orgazmą? ar tik suvaidinai ?:

38763. Siūlas2007-06-05 15:12
Kiski p, ar matai kas cia darosi? gal persikraustom cia?

38844. krankt2007-06-06 18:53
Apie kokius cia orgazmus kalbate? Menuose dabar madoje impotencija. :)

38917. dailes megejas2007-06-07 20:54
Labai malonu kad dalyvauja daug rusu dailininku ,pasiilgome rusisko dvasingumo(juk krymas yra de fakto rusijos).

38918. tapytojas2007-06-07 21:08
A.Uždavinį- į kultūros ministrus nuo darbo partijos.

38920. kiskis p2007-06-07 22:26
pati tikriausia šiza.

38921. kiskis p2007-06-07 22:49
net nebejuokinga. kas tie e. ir v. zukai?

38942. du2007-06-08 17:01
estetas-kastetas

38960. 3502007-06-09 21:06
jojo, lt kritiku rastingumas: i auxo skrynia ji: Šiuolaikinės lietuvių dailės kūrėjai dažnai bijo prasmingo siužeto ir nedrįsta mėgdžioti gamtos pavidalų, tačiau (su baudžiauninkams būdingu uolumu) mėgdžioja visas radikalias sektantiško postmodernizmo apraiškas, manydami, kad būtent tokia tradicijos neigimo programa leidžia visapusiškai pajusti sadomazochistinį orgazmą, lydimą absurdiškų pseudokonceptualių komentarų. Taip manyti, vadinasi, pasiduoti permanentinę revoliuciją („meninį trockizmą“) skelbiančiai dekonstrukcijos hipnozei, inspiruojančiai monotonišką, galo ir krašto neturinčią iškrypimų ir bjaurasčių įvairovę. Šią tendenciją palaiko ne tik jaunieji nemokšos, sergantys iracionalios anarchijos vėžiu, bet ir kai kurie gudragalviai kritikai, it komisarai kurstantys bei palaikantys nesveikas savigriovos nuotaikas, tampančias agresyvia ideologija, kurios įkyrumas bei menamas giliamintiškumas paverčiamas norma.

38962. kiskis p2007-06-10 11:18
staripsnis yra ligonio kliedesiai, neverti nei sakitymo nei komentavimo. o visas sumanymas - pretnzingas ir provincialus. tarptautine trienale. lieuviai, kurie, matyt, zukui patinka, bet greiciau zukienei, ukraina, krymas. sudas koks begali buti sudziausias. eik tu, zukai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 22 
5:41:14 Dec 20, 2010   
Dec 2009 Dec 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba