Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-29 nr. 3059

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Dalia Jazukevičiūtė.
VIENAS EILĖRAŠTIS
57
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Edmundas Gedgaudas.
IŠTVERTI CUNAMIO PAŠONĖJ
12
• NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS SUDĖTIS9

LITERATŪRA 
• Sigita Bartkutė.
KNYGA, KURI PRASIDĖJO NUO MIRTIES
• Karolis Baublys.
ŠIANDIENINĖS LIETUVIŲ LITERATŪROS TYRINĖJIMAI
4

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
"TIK SIELOS AKIMIRKŲ SPINDĖJIMAS…"
• TRYS METRAI UŽ NIEKAD
• PIRMOJI MOTERŲ SEKLIŲ AGENTŪRA1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
RUSIŠKAS FESTIVALIS PRANCŪZIJOS PROVINCIJOJE

DAILĖ 
• Danutė Zovienė.
NESUINTERESUOTO ŽIŪROVO PASTABOS
3

FOTOGRAFIJA 
• Janušas Bulhakas.
MANO TĖVAS
1

PAVELDAS 
 Ėrika Striškienė.
VALSTYBĖS DIENAI ATNAUJINTA VALDOVŲ RŪMŲ RADINIŲ PARODA
1

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ1

PROZA 
• Rimantas Juodvalkis.
ŽŪKLONIŲ KAIMO GYVENTOJŲ IR IŠEIVIŲ KRONIKOS
2

ESĖ 
• Christopher Howse.
O VIS DĖLTO KRYŽIAUS ŽYGIŲ DALYVIAI BUVO TEISŪS
2

VERTIMAI 
• Tommy Jaud.
VISIŠKAS IDIOTAS
10

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Natalija Šrom.
"NEXT KARTOS" MENTALINIAI ŽEMĖLAPIAI

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JONI MITCHELL BOMBA: DIEVAS – BUGIO FANAS15
• LEDI, NESAKYKITE "GALBŪT"6

KRONIKA 
• KARŠTA!1
• IŠSKIRTINIAI PROJEKTO "VIZUALINIAI IR KULTŪRINIAI TYRIMAI: DALYKAS, METODAI IR MOKYMO STRATEGIJOS" SEANSAI
• DRUSKININKAI TEATRO MĖGĖJUS PAKVIES Į FESTIVALĮ
• Algimantas Žižiūnas.
DAILININKŲ PALETĖS – DRUSKININKUOSE
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA
• KULTŪRA, MENAS IR PYRAGAI IŠ RYTŲ EUROPOS
• STOVĖSENA. BŪSIU ATVIRAS KAIP SPINTA13

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
Į EL PASO
17

PAVELDAS

VALSTYBĖS DIENAI ATNAUJINTA VALDOVŲ RŪMŲ RADINIŲ PARODA

Ėrika Striškienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kario ir žirgo atributikos radinių vitrinos fragmentas
Ė. Striškienės nuotrauka

Liepos 6-ąją – Valstybės dieną – Taikomosios dailės muziejuje pristatyta atnaujinta ir papildyta paroda "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai", taip pat atidaryta nauja atkuriamiems Valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių ekspozicija. Abiem parodomis organizatoriai siekia ne tik tinkamai pateikti informaciją plačiajai kultūrinei visuomenei apie vieną svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų – Valdovų rūmų tyrimus ir jų atkūrimą, bet ir modeliuoti būsimas atkurtos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos ekspozicijas. Minėtos su Valdovų rūmų atkūrimu susijusios parodos Taikomosios dailės muziejuje ir toliau bus atnaujinamos bei papildomos kasmet, iki pat 2009 metų, kai jose rodomos vertybės bus perkeltos į nuolatines atkurtų Valdovų rūmų ekspozicijas. Prieš dvi savaites savaitraštyje skelbėme medžiagą apie Valdovų rūmams įsigytas autentiškas meno vertybes, o šįkart pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" mokslo darbuotoja, parodos "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai" kuratorė pasakoja apie ekspoziciją papildžiusius Valdovų rūmų teritorijos tyrimų metu surastus ir naujai restauruotus vertingus radinius.

2004 m. liepos 6 d. Lietuvos dailės muziejus, pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys" ir Valdovų rūmų paramos fondas atidarė bendrą ilgalaikę parodą "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai". Prieš metus joje eksponuota beveik 1000 radinių – keramikos, metalo, kaulo, medžio, juvelyrinių dirbinių, architektūrinių detalių iš smiltainio, marmuro ir konglomerato. Bene didžiausią ekspozicijos dalį sudarė Valdovų rūmų menėse stovėjusių įvairių laikotarpių krosnių kokliai. Tuomet pristatyta įspūdinga Renesanso epochos koklių, puoštų įvairių siužetų ir alegorinių vaizdų reljefais, kolekcija. Parodoje buvo galima pamatyti ir vienos tokios krosnies, galėjusios stovėti Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos ar Žygimanto Augusto apartamentuose, maketą.

Šių metų liepos 6-ąją paroda "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai" papildyta dar beveik dviem šimtais Valdovų rūmų tyrimų metu rastų ir kruopščiai restauruotų radinių, kurie eksponuojami penkiose naujose vitrinose. Odinių ir medinių dirbinių vitrinoje dabar galima pamatyti dalį unikalios XIV–XVII a. dvariškių avalynės kolekcijos. Avalynei visais laikais buvo teikiama daug reikšmės. Nuo jos kokybės ir išvaizdos neretai priklausė žmogaus įvaizdis visuomenėje. Valdovai ir dvariškiai turėjo savus nagingus batsiuvius. Tai patvirtina ne tik Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje randamos odos atraižos bei kurpaliai, bet ir sudėtingu kirpimu ir meistrišku pasiuvimu išsiskirianti avalynė. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojamas palyginti gerai išsilaikęs XV a. pusbatis, papuoštas pjaustytos odos kutais, yra unikalios sandaros ir Lietuvos archeologinių tyrimų medžiagoje neturi analogų.

Beveik dvi dešimtis metų trunkančių Valdovų rūmų teritorijos archeologinių tyrimų metu yra surasta ne vienas tūkstantis odos fragmentų su siuvimo žymėmis. Remdamasi batviršiuose likusiomis tokiomis siuvimo žymėmis ir įspaudais, plyšimo kraštų sutapimu, atrinkus atskiriems batams priklausančias detales, parodoje eksponuojamus prieš 400–600 metų Valdovų rūmų gyventojų nešiotus batus rekonstravo pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" restauratorė J. Kalėjienė. Sunku net įsivaizduoti, kiek reikėjo peržiūrėti batus sudarančių įvairių jungčių, šonelių, užkulnių, kišenių, vidpadžių, padų, liežuvėlių, pamušalų, noselių, tarpupadžių ar pakulnių detalių, kad iš jų būtų galima atkurti istorinės avalynės pavyzdžius. Visi eksponuojami batai yra gana sudėtingos struktūros. Pavyzdžiui, kario ir žirgo atributikai skirtoje ekspozicijos vitrinoje eksponuojama XVII a. pusbačių pora, kurią sudaro komplektai net iš 11–19 fragmentų.

iliustracija
XV a. pusbatis, puoštas pjaustytos odos kutais
V. Abramausko nuotrauka

Be vitrinų, kuriose rodoma avalynė, odos ir medžio dirbiniai bei karyba, atnaujintoje parodoje taip pat eksponuojami XIV–XV a. pjaustymo technika dekoruotų kovos peilio makščių, žirgo pakinktų, piniginės fragmentai, kumštinė pirštinė. Greta rodomi Lietuvoje unikalūs greičiausiai spaudams skirti įdėklai, kurių centre yra įspaustos vyro ir moters figūrėlės, o aplink šią kompoziciją – gotikinio rašto legenda (restauratorės J. Kalėjienė ir D. Baubaitė).

XIV–XV a. durpinguose sluoksniuose bei XVI–XVII a. tualetuose ar šuliniuose pastovi drėgmė leido gerai išsilaikyti odos dirbiniams. Tačiau, vandeniui išgaravus, oda greitai džiūva, sukietėja, ima irti. Skubiai odos nekonservavus, kyla pavojus netekti dalies svarbios mokslinės informacijos, prarandama galimybė iš fragmentų atkurti buvusį gaminio vaizdą. Galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais atsiranda tokių rėmėjų kaip UAB "Armitana", kuri iš dalies padengia ekspozicijoje pristatomų Valdovų rūmų tyrimų metu surastų odos dirbinių konservavimo ir restauravimo išlaidas.

Vilniaus žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorijos kultūriniai sluoksniai taip pat puikiai išsaugojo medinių dirbinių fragmentus. Dalį jų matome atnaujintoje parodoje. Tai – mediniai tekinti indai, labai gerai išlikusi gelda. Itin retas Valdovų rūmų radinys – XIV a. antroje pusėje pagamintas ir beveik visas išlikęs vežimo ratas, kuris buvo restauruotas Valdovų rūmų fondo lėšomis (restauravo D. Baubaitė).

Iki šiol parodoje "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai" gausiausiai buvo pristatyta architektūrinė keramika (krosnių kokliai, grindų plytelės) bei įvairių architektūrinių akmens detalių fragmentai. Šiemet architektūros ir statybos tematikos ekspozicija praplėsta archeologinių tyrimų metu surastais metaliniais dirbiniais, kurie specialistų priskiriami architektūrinių geležies dirbinių grupei. Tai įvairaus dydžio ornamentuoti durų bei langų vyriai ir apkalai, kilpos, kabliukai, rūsio lango grotos, grandinės, langams uždaryti naudoti geležiniai skląsteliai sukučiai, gotikinių rūsių aplinkoje rastas žibintui ar sietynui pakabinti skirtas kablys. Itin įdomūs ir tikroviškam Valdovų rūmų interjerų atkūrimui svarbūs yra švininiai lango įstiklinimo rėmeliai. XV–XVII a. langai būdavo įstiklinami mažomis apvaliomis arba rombinėmis stiklo plokštelėmis, kurios būdavo sujungiamos švino ar alavo rėmeliais. Stiklo plokštelės buvo išdėstomos geometrine tvarka, jų kompoziciją derinant su lango rėmo matmenimis. Įvairių atspalvių ir spalvų stiklo plokštelės liudija Valdovų rūmų languose buvus vitražų.

Atnaujintoje parodoje matome restauruotą XV–XVII a. statybos įrankių rinkinį. Jame savo formomis į akis krinta geležiniai kastuvai, kuriais buvo kasami grioviai rūmų pamatams, kirviai, skriestuvas bei mūrininko mentelė.

iliustracija
XVII a. pusbačių pora
V. Abramausko nuotrauka

Kita gausi metalinių dirbinių grupė – su kario ir žirgo atributika susiję daiktai: šarvų plokštelės, pentinai ir jų dirželių apkalai, žąslai, žirgų karčiams šukuoti skirtos šukos.

Pernai rodytą ginkluotės kolekciją papildė naujai restauruotų XIV a. pabaigos–XV a. pradžios lanko ir arbaleto strėlių antgalių rinkinys. Čia dabar eksponuojamos ir autentiškos medinės arbaleto strėlės, kurios yra itin retos ne tik Lietuvos, bet ir viso Vidurio bei Rytų Europos regiono archeologinių radinių kontekste. Greta Vokiečių ordino riterių puolimus Lietuvoje menančių strėlių antgalių parodoje pateikiami ir įtaigūs XVI–XVII a. amunicijos pavyzdžiai – metaliniai patrankų sviediniai bei šautuvų kulkos. Ginkluotės ekspozicijoje rodomas dar vienas itin retas radinys – XV a. pabaigos–XVI a. pradžios vienašmenis kalavijas. Paprastai tokie kalavijai archeologų randami tik kunigaikščių kapuose. Šio kalavijo radimo vieta ir aplinkybės liudija, kad jis greičiausiai buvo pamestas priešų antpuolio metu. Greta vitrinoje eksponuojamas ir XIII–XIV a. Europoje madingas dviašmenis durklas, kuriuo buvo perduriami šarviniai marškiniai ar šarvų plokštelės. Čia taip pat galima pamatyti XVII a. dvikovas menančios špagos su inicialais fragmentą. Atnaujintoje parodoje pristatomus metalinius dirbinius konservavo ir restauravo pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" restauratoriai A. Skučienė, R. Niunkienė, D. Šavelis. Kario ir žirgo atributikos radinių restauravimą finansiškai parėmė Valdovų rūmų paramos fondas.

Nauja Valdovų rūmų radinių grupė, pirmą kartą rodoma muziejaus lankytojams, – stiklo dirbiniai. Atskiroje atnaujintos parodos vitrinoje eksponuojama itin retų importinių XVI a. pabaigos–XVII a. pradžios stiklo kūrinių kolekcija, prikelta naujam gyvenimui restauratorių B. Kunkulienės, A. Lukaitytės, A. Mizgirienės. Trapūs stikliniai dirbiniai sunkiai išsilaiko žemėje, juos sudėtinga rasti ir išsaugoti. Tokių retų bei gležnų stiklo dirbinių restauravimas ir išsaugojimas – aukščiausios kategorijos restauratorių nuopelnas. Pavyzdžiui, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratorė B. Kunkulienė iš 32 šukių surinko ir restauravo pieniško stiklo taurę, dekoruotą kobaltu, iš 21 šukės atkūrė unikalų indą, skirtą skysčiui distiliuoti, iš 20 šukių – buteliuką, puoštą polichrominiu augaliniu dekoru bei moters veido atvaizdu, o iš 14 šukių – Venecijos meistrų darbo baltomis stiklo gijomis puoštą indelį. Parodoje taip pat eksponuojamas graviruotas butelio kaklelis, beveik sveikas butelis su išlikusiu švininiu kamšteliu. Puošnumu išsiskiria cilindro formos taurės, dekoruotos auksu bei ranka pieštais paukščiais, fragmentai.

Tad Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, veikianti ilgalaikė paroda "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai", kokybiškai ir kiekybiškai atnaujinta unikaliais, iki šiol visuomenei nerodytais restauruotais radiniais, atskleidžia naujus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus dvaro buities ir prabangos aspektus, praplečia XIII–XVII a. Lietuvos kultūros ir meno pažinimą, leidžia modeliuoti būsimas atkurtų Valdovų rūmų radinių ekspozicijas. Platesnę informaciją apie parodą ir joje eksponuojamus radinius galima rasti jos organizatorių interneto svetainėse: www.muziejai.lt; www.ldm.lt; www.lvr.lt; www.lietuvospilys.lt.

 

Skaitytojų vertinimai


18132. siaip sau2005-08-16 13:26
Puiku, pirmyn. Palaikome.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 5 
2:40:28 Dec 13, 2010   
Dec 2009 Dec 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba