Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-30 nr. 3192

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Viktoras Rudžianskas.
SVEIKINAME ŠIŲMETĮ POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĄ!
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Macaitytė.
„DEKALOGAS“, ARBA DIALOGO STOKA
1

POEZIJOS PAVASARIS 
• Mykolas Karčiauskas.
POEZIJOS ATLAIDAI
1
• Benediktas Januševičius.
ATSARGIAI – POEZIJA!
6
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
KAIP AUGA BALIO LUKOŠIAUS „MOLINUKAS“
• „LĖLĖS“ ĮKŪRĖJO BALIO LUKOŠIAUS PAGERBIMAS
• Ridas Viskauskas.
IŠ LĖLININKŲ ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE GRĮŽUS
• Indrė Stakvilė.
SPALVOTAS LIETUVIŠKAS JUOZAPO APSIAUSTAS

KNYGOS 
• „AUKSO LEGENDA, ARBA ŠVENTŲJŲ SKAITINAI“
• „DIENORAŠČIAI: 1978–2004“
• KITAS LIETUVIŲ PROZOJE“
• „DE PROFUNDIS“
• Ramūnas Čičelis.
LAISVO ŽMOGAUS ATVIRI NIUANSAI
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Edmundas Gedgaudas.
„JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ…“
1
• ARTIS: „...IŠGYVENTI PILNATVĘ“

DAILĖ 
• Kristina Stančienė.
IŠ PILIŲ GYVENIMO
1
• Julija Petkevičienė.
AMŽINAS LAISVĖS TROŠKIMAS
1

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
BALTIJOS ŠALIŲ RESTAURATORIŲ KONFERENCIJA TALINE

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS15
• BIRUTĖ GLIAUDIENĖ2

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
TAVO YRA LABIRINTAI
1
• Nerijus Meškauskas.
FONTANŲ ARCHITEKTAI

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• MILOŠ ĐURĐEVIĆ2
• ANNE PORTUGAL
• PER-ERIC SÖDER
• WERNER SÖLLNER2
• JIŘÍ ČERVENKA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠOKIS PATIEMS MAŽIAUSIESIEMS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Rimantas Gučas.
VILNIUI – GUGENHEIMO VEIDĄ!
24

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aurimas Lažinskas.
ŠIANDIENINĖ DESADIŠKA LITERATŪRA
5

KRONIKA 
• ŠIRDIS ANT DELNO
• VYTAUTO KERNAGIO ATMINIMUI
• MEILĖS PAŠTAS1

DE PROFUNDIS 
• Jadvyga Černiauskienė, Kaimo rašytojų sąjungos narė.
PASTABĖLĖS
1
• ZOFIJA VIRGANAVIČIENĖ-SUBAČIŪTĖ1
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (4)
13
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• Voldemaras Zacharka.
MŪSŲ MEDIKAI
1

PARK@S 
• Petras Rakštikas.
APIE ŽVAIGŽDES
2
• Sigita Inčiūrienė.
15 ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOS METŲ: MISIJA ĮMANOMA
1
• Gintautas Mažeikis.
KAIRYSIS KOMUNITARIZMAS IR ALTERNATYVUSIS PILIETIŠKUMAS
• Vigmantas Butkus.
PILIETIŠKUMO SERŽANTAS
• Sigitas Vaičiulionis.
II TARPTAUTINIS PRANO STEPULIO TAUTINIŲ INSTRUMENTŲ ANSAMBLIŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
• Jonas Nekrašius.
TASMANIJA – OBUOLIŲ SALA

MUZIKA

„JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ…“

Edmundas Gedgaudas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Artis Quartet
Algirdo Rakausko nuotrauka

Tai – Italo Calvino romano pavadinimas, įšokęs į mano galvą po Artis Quartet koncerto Filharmonijoje gegužės 14 d. vakarą. Kodėl? Miglotai tą nutuokdamas, vengiu gvildenti tokį pernelyg subjektyvų faktą. Neduok Dieve, pasijusiu jį išsiaiškinęs… Noriu ilgiau pabūti Wolfgango Amadėjaus Mozarto Kvartete (KV 428), tarsi nedidukėje salėje, kurios grožybes išvydau, atlikėjams įžiebus savo dvasios galių šviesas. Esu tikras, jog šie klasicizmo lobiai eilinį vakarą atrodytų kitaip ir jų iškalba netaptų netikėtumų liūtimi. Iš įvairių pusių atplūstanti interpretatorių vizijos šviesa įsakmiai keičia tiek labiau ar mažiau įprastą formų raišką, tiek ir mano pagavą.

Keturi puikūs austrų stygininkai (Peteris Schuhmayeris, Johannesas Meisslis, Herbertas Keferis ir Othmaras Mülleris) be žodžių išsako humanizmo tiesas, puikiai suvokdami jose glūdinčios paslapties svarbą, nes būtent ji dažnai suteikia menui orumo, kurio stokodamas jis tampa lėkštas, nekomunikatyvus, o kartais agresyviai destruktyvus. Minėti virtuozai muzikinėmis priemonėmis kreipia mus kūrybos paslapčių link, ir nors įžvalgūs interpretatoriai anaiptol neketina jų atverti (taip klausimai ir atsakymai supaprastėtų), tačiau nepašykšti joms didingo spindesio.

Bet verčiau neklauskim, kodėl magiška aura tokia palanki neįprastai muzikos (net W. A. Mozarto!) slinkties laisvei, liepsningai bravūrai, netikėtam frazių reljefui arba retorikos gestams, kurie atlikėjus gal ir paskatino smuikuoti stovint. Stebina jų subjektyvi drąsa spalvingai ryškinant klasicistinio opuso faktūrą – čia viskas tviska ir švyti! O juk podraug genialaus kūrinio garsai atsiduria ties realybės ir vizijų riba. Taigi ten, kur budi ir mūsų reikmė „išsiaiškinti tiesą“ bei intuityvi nuojauta, primenanti apie žmogaus protui nepavaldžius dalykus.

Europos kultūros išugdyti šviesuoliai (jų vis mažėja) ką ne ką nutuokia ir apie žmogaus prigimties paslaptis, nes be šito pajustų jiems iš po kojų slystančią žemę. Šiems austrų virtuozams tokią nuovoką perteikė „motinos pienas“, kaip ir pianistui Daumantui Kirilauskui, įspūdingai prie jų prisijungusiam skambant Roberto Schumanno Fortepijoniniam kvintetui op. 44. Tokio lygio ansamblis gali per koncertą galvoti apie strykus arba klavišus – jų interpretacijos visada kalbėte kalbės apie tai, kas esmingiausia.

Kiek „Artis“ remiasi Vienoje įsibuvusia kvartetų tradicija, o kiek ją ryžtingai atnaujina? Ar kongenialiai (ir šiuolaikiškai) interpretuodami Albano Bergo Kvartetą op.3 jie mus skatina kitaip suvokti ir išgyventi anuometinį Europos kultūros lūžį, atsargiai pasvarstant ir padarinius? Šį Bergo Kvartetą juk ženklina 1910-ieji metai, mums šiandien neatsie­jami nuo Weberno, Strindbergo, Mahlerio, Schönbergo, Kandinskio, Rilke’s, Skriabino, Čiurlionio…

Priemonės ir būdai, kuriais prabyla kūrėjas, be atvangos kito ir tebekinta. Bet mąstantis interpretatorius nepamiršta klausimo, ar naujovės (arba ir šiandieniniai atsigręžimai į kultūros praeitį) išsaugo humanišką meno esmę, nes juk patirtis rodo, kas nutinka nusigręžiant nuo dvasingųjų senosios Europos vertybių.

„Dabar jis jau ištremtas iš tos tikros ar hipotetinės savosios praeities; sustoti jis nebegali; turi keliauti iki kito miesto, kur laukia kita jo praeitis arba kažkas, galbūt galėjęs tapti jo ateitimi, tačiau dabar esąs kažkieno kito dabartimi. Neįvykusios ateitys tėra praeities šakos, nudžiūvusios.

– Tu keliauji, kad vėlei išgyventum savo praeitį? – ties šia vieta paklausė Chanas, galėjęs suregzti klausimą ir taip: – Tu keliauji, norėdamas surasti savo ateitį?

Ir Markas atsakė taip:

– Kitur – tai negatyvo veidrodis. Keliauninkas ten atpažįsta savąjį truputį, atrasdamas tą gausą, kurios jis niekad neturėjo ir neturės.“

Italo Calvino. „Nematomi miestai“

 

Skaitytojų vertinimai


47223. 3102008-06-06 17:02
Megstu si autoriu uz tai, kad raso neformaliai, kad pati teksta visada skaitai su malonumu, rasinys pats savaime yra idomus, tuomet ir i tuos, apie ka raso, idemiau isiziuri

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 7 
2:23:52 Dec 13, 2010   
Apr 2008 Aug 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba