Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Rašytojai negali sutikti su stiprėjančiomis pastangomis menkinti kūrybos vertę, su siekiais kūrybinio darbo rezultatą sulyginti su bet kokiu daiktu, pagamintu dirbančiojo pagal darbo sutartį.
Net jei nekalbėsime apie talentą ir kūrybos poveikį visuomenei, ekonomikos „žinovams“ privalome priminti, kad rašytojui niekas neparūpina darbo vietos, darbo priemonių ir įrangos, niekas nekuria kvalifikacijos kėlimo sistemų, taigi nei valstybė, nei joks darbdavys šiam reikalui neišleidžia jokių pinigų. O rašytojas savo kūriniais kuria darbo vietas kitiems – leidėjams, spaustuvininkams, bibliotekininkams, žiniasklaidos darbuotojams, neretai – teatro, kino, įvairių kultūros įstaigų žmonėms.
Ir štai rašytojai, kaip ir kiti kūrėjai, nepaisant paminėtos specifikos, 2009 m. sulaukė neįtikėtino autorinių atlyginimų apmokestinimo. Viešai sakome, kad jis sukėlė didelį autorių nepasitenkinimą suvokus, kad menininkų padėtis nėra suprasta. Primename, kad literatūros žmonių autoriniai atlyginimai Lietuvoje yra labai kuklūs, ir manome, kad Lietuvos Valstybė turėtų padėti jiems jaustis socialiai saugiems.
Esame įsitikinę, kad gauti autoriniai atlyginimai niekaip neturėtų paliesti visų rūšių pensijų ir išmokų vaiko auginimo ar ligos atvejais, jeigu menininkas tokias pensijas, rentas ar išmokas gauna.
Siūlome suformuoti atskirą meno kūrėjų socialinės saugos sistemą.
Lietuva internete
