Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-11-27 nr. 3261

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
utopija
26
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Ugninis Azerbaidžanas
8

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Vokiškoji laisvės prizmė (II)
• SVEIKINAME!

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
„Tik raidžių skeveldros sulipdo vakar ir šiandien“
2

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum
47
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pjesių skaitymai: jėgų pasitikrinimas
2

DAILĖ 
• Su dailininku ir rašytoju ROMUALDU LANKAUSKU kalbasi VIDAS POŠKUS.
Kai plunksną keičia teptukas...
3

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Andrius Žlabys skambina J. S. Bacho partitas
3

KULTŪRA 
• RIMANTAS VINGRAS.
Rudens paralelės: Didžiosios depresijos kultūros programos JAV
• VIDAS BAREIKIS.
„No Theatre“, „No Concert“!

KINAS 
• RITA VALIUKONYTĖ.
J. Meko filmas-instaliacija „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Horizontai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žodis
11

POEZIJA 
• LIDIJA ŠIMKUTĖ.
6
• LINA NAVICKAITĖ.
3

PROZA/Apsakymo konkursas 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Naivumas intymumo
8

VERTIMAI 
 ALBERTS BELS.
Nacionalinės vertybės
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• AUSTĖJA ADOMAVIČIŪTĖ, MONIKA MEILUTYTĖ.
„Dekalogų“ festivalis mezgė dialogą
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ŠARŪNĄ BANEVIČIŲ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
Šarūnas Banevičius: visas mano gyvenimas yra stebuklas
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
„Filologijos ruduo“ sulaukė 30-ties!
4

KRONIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Latvijos šventė

SKELBIMAI 
• Apie festivalį „Panevėžio literatūrinė žiema 2009“8
• PRENUMERATA

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Amžina mano meilė
2

VERTIMAI

Nacionalinės vertybės

ALBERTS BELS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jūratės Januškevičiūtės nuotrauka

      Latvių prozininkas Albertas Belas (g. 1938) šia esė vertina nepriklausomybę išsikovojusios Latvijos aktualijų turinį. Rašytojas buvo Latvijos tautos fronto aktyvistas. Sovietinės okupacijos metais už romaną „Nemiga“ jam buvo iškelta baudžiamoji byla.

      A. Belas, išleidęs 16 romanų ir apsakymų knygų, praplėtė latvių literatūros kontekstą psichologinėmis, filosofinėmis įžvalgomis, išplėtojo daugiaplanius simbolius, paįvairino polifoninę stilistiką. Į lietuvių kalbą išversti šie A. Belo romanai: „Tardytojas“, „Narvas“, „Šauklio balsas“, „Slėptuvė“, „Žmonės valtyse“, „Nemiga“.

                              Vertėjas


Vertinant nacionalines vertybes, būtina suvokti, kokių permainų akivaizdoje esame.

Galbūt permainos jau vyksta? Gal net veržliau, negu tai numatėme? Galbūt permainų lavina neša mus į rytdieną taip veržliai, kad nebesugebame orientuotis nacionalinių vertybių erdvėje?

Sureikšminamos techninės vertybės –­ kompiuteriai, motorai, ratai, fontanai, paslaptingi mechanizmai, akmenis skrodžiantys spinduliai.

Nebėra vietos protėvių dvasiai?

Nacionalinių vertybių suvokimas per ilgus sovietinės valdžios metus buvo visiškai iškreiptas. Dar ir šiandieną nacionalinis lyginamas su nacionalizmu, panašiai kaip sovietinės okupacijos metų ideologijoje, kai sąvokų sutapatinimas tarnavo vieninteliam tikslui – ištrinti nacionalinį pasitikėjimą savimi.

Suvokimas, kad esame permainų pradžioje, nenuskaidrina nacionalinių vertybių vaidmens.

Ar buvo galima numatyti, kad šimtmečių virsme keisis ir nacionalinės vertybės? Ar nacionalinės vertybės suprantamos siauriau nei bendražmogiškosios? Ar mūsiškis nacionalinių vertybių suvokimas įgaus naujų požiūrio taškų? Nelauktų įžvalgų? Kokie bus nauji aiškinimai?

Nacionalinių vertybių vardan tau nereikės žudyti?

Nacionalinių vertybių vardan tau nereikės meluoti?

Ir taip toliau?

Ar nacionalinės vertybės bus pakylėtos iki Dievo ir kalbės įsakymais?

Nacionalinės vertybės yra valstybės gyventojai, kalba, esamybė, vėliava, herbas, himnas, gamta, žemė ir jos gelmės, miškai, vandenys, pelkės, kalvos ir laukai, tautos sielai artimi kultūros ir istorijos paminklai, religija, menas, muzika, architektūra, literatūra, laikui bėgant išbandytos demokratinės valstybės institucijos ir latviškoji gyvensena.

Savitos latvio mąstysenos pasaulio pagrindai atsispindi liaudies dainose, kuriose atsiveria visa didybė – nuo rasos lašelio iki neaprėpiamos Visatos erdvės.

Latvio mąstysenos pasaulis – liaudies dainų dimensijoje.

Sumanymai, kilę už dainų dimensijos, esti trapūs ir nepastovūs.

Ką reiškia „latviškoji gyvensena“?

Joninių šventimas? Dainų šventės? Žinoma. Bet svarbiausia – tautos širdies patyrimais paremti moralės įstatymai, kurių laikymasis liudija aukštą dorovingumą, gėrio ir blogio suvokimą, garbės svarbą gyvenime.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą daugelis kaimo sodybų šeimininkų, sekmadieniais išvykdami į bažnyčią ar į svečius, trobų nerakindavo. Žinojo, kad apylinkėje nėra žmogaus, kuris geistų svetimo turto. Jeigu kas ir geisdavo, tai tą geismą slopindavo, nes nerašyti įstatymai buvo stipresni už rašto įstatymus.

Latviškosios gyvensenos vardan tau negalima vogti!

Latviškoji gyvensena tam tikru mastu buvo latvių religija.

Taip nuklystame į pagonybę, kai dievai valdė Baltiją ir kai Perkūnas kviesdavo juos į krivūlę.

Aplankome Lačplėsį – nacionalinių vertybių sargą, latviškosios gyvensenos atstovą.

Įžeistas Lačplėsis neatsukdavo kito skruosto. Dar daugiau, jis neleisdavo rėžti ir pirmo antausio.

Šiandien mūsų visuomenę pavojingai talžo nusikaltimai. Be nerašytų įstatymų pagalbos parašyti įstatymai neveiksmingi prieš nusikaltimus. Tebeveikia sunki tų laikų inercija, kai Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija padalijo Latviją į priešiškas stovyklas, nusikaltimas buvo paskelbtas kasdieniu reiškiniu ir tapo sudėtine planinės ekonomikos dalimi.

Nusikaltimo neigimas Latvijos valstybėje įsišaknijo į latviškąją gyvenseną.

Kaip išsilaisvinti iš sunkios sovietų inercijos, kai esame įtraukti į permainas, kurios paliečia tiek buvusius engiamuosius, tiek buvusius engėjus? Kur dar rasti už dabartinį prieštaringesnį visuomenės modelį? Kiek žmonių Latvijoje dar tebegyvena praeities prisiminimais, tęsia sovietų valdžios pradėtą etninę agresiją ir lingvistinę okupaciją, gyvena esamybės baimėje, tikisi grįžti į nacionalinio nesvarumo būseną?

Kiek vieningesnė Latvijos visuomenė už kitas?

Sąsajų neigimas veda į aklavietę. Atsakomybės vengimas stabdo judėjimą. Kol nesuvokiame atsakomybės ir sąsajų, galime klaidžioti po Latvijos valstybės ir tarptautinių įstatymų straipsnius, pas Dievą ir dievus, po praeitį ir ateitį, po bendražmogiškąsias ir nacionalines vertybes, bet nepasieksime sprendimo.

Atsakomybės ir sąsajų sureikšminimas gali vesti į panašią aklavietę.

Sprendimo nepasieksime, kurdami rytdienos visuomenę.

Sprendimas slypi Latvijos esamybėje.

Tiek ekonominėje, tiek žmoniškojoje sferoje.

Todėl esamybę reikia laikyti pagrindu.

Komunistinės valdžios laikais ateitis buvo laikoma gyvenimo pagrindu. Ateičiai tarnavo darbas ir darbo vaisiai. Ateitis buvo paskelbta vienintele esamybės forma. Žmogus tapo menkas lego kubelis politbiuro numatytoje ateities statyboje.

Buvo gražu? Veikė ateities BUS?

Žinome, kad mūsų sielos nemirtingos, bet neprisimename, kad buvusieji būtų nemirtingi. Prieš gimdami, atsirandame Laike, kurio neprisimename. Po mirties būsime Laike, kuris per tylą ir tamsą dingsta paslaptingoje begalybėje. Iš Gyvenimo erdvės pereisime į Laiko erdvę. Perėjimo neišvengiamumas atrodo dramatiškas ir tragiškas. Įėję į Laiką, mes priklausysime Laikui. Kol kas mums priklauso Gyvenimo erdvė. Šiandiena. Mūsų gyvenimas. Vienintelė galimybė atsiminti.

Esamybė!

Todėl esamybę reikia vertinti kaip esminę.

Permainos liudija, kad iš gyvenimo ateityje sugrįžtame į esamybę.

Ateitį sugestijuojantį BUS reikia pakeisti į realistinį esamybės YRA.

Tačiau pasirodo, kad NĖRA esti daug skausmingesnis už NEBUS, todėl daugybė žmonių nori likti ateities ar praeities iliuzijose.

Esamybė prašo bendrininkavimo ir principų.

Ar šiandien gebame paaiškinti nacionalinių vertybių reikšmę? Ar gebame suvokti galimybes, kurias atveria nacionalinės vertybės? Ar iškelsime save, ar skandinsime? Nacionalinių vertybių bendražmogiškumas leidžia mums garbingai išlaikyti tarptautinį egzaminą. Kiekvienos tautos nacionalinės vertybės yra skirtingos, bet jų sąlyčio taškai išryškina nuostabų panašumą. Skiriasi tik heraldika, spalvos, kalba, o gyvenimo, laisvės ir tiesos vertybėmis. Ilgoje sovietų tamsoje nacionalinės vertybės leido mums išsaugoti akių šviesą. Ar dabar nacionalines vertybes laikysime našta? Ar kitiems rodysime jas kaip sunkų akmenį? Ar aiškinsime kaip dvasios ribotumą? Dievaži, tai ne tušti klausimai. Gyvenimas rodo, kad net aukštoje visuomenės pozicijoje esantis latvis ne visada suvokia nacionalinių vertybių reikšmę.

Ko galima prašyti iš praeity gyvenusio atsikėlėlio, jei net mūsų valstybės vyrams trūksta supratimo apie nacionalinių vertybių vertę.

Kalba yra esamybės pagrindas.

Deja, itin dažnai Latvijos valstybės ministrai Latvijos teritorijoje, oficialiai atstovaudami valstybei, nekalba latviškai. Jie atima vertėjams duoną, atveria kelią dvinarei visuomenei, blokuoja valstybinę kalbą. „Taip, – jie teisinasi, – tai TV interviu mažumoms.“ Kokia kalba kalbama per interviu, gali rinktis pokalbio dalyvis ir TV kanalas, o kokia kalba Latvijos teritorijoje, oficialiai pristatant valstybę, kalba Latvijos vyriausybės ministras, – nėra vien ministro pasirinkimas.

Paradoksalu, todėl, ko gero, Latvijoje daugel metų gyvena tūkstančiai žmonių, kurie net nenujaučia, kad latvių kalba yra valstybinė.

Nacionalinių vertybių negalime sodinti kaip bulvių.

Nacionalinės vertybės nėra turgaus prekė. Nacionalinės vertybės yra sielos gyvenimo buveinės. Nacionalinių vertybių jėga slypi latviškoje santūroje.

Tai mūsų jėga ir mūsų silpnumas.

Situacija delikati, nepastebima rimtesnės nacionalinių vertybių perėmimo pažangos.

Ar mes, suklydę, atgręšime kitą skruostą, kai vieną jau aptalžė šovinizmas? Tai joks stebuklas, nes klaida yra amžinoji žmonijos palydovė.

Martinas Heideggeris sakė, kad suklydimai yra istorijos esmės erdvė.

Kokią erdvę apšviečia Latvijos esamybė?

Laikas sėja, o žmogus pjauna?

Taip nebus. Jeigu nesėsime, tai ir nepjausime.

Negailestingai apšviestoje erdvėje matome, kad Latvijos vyriausybės nihilizmas nacionalinių vertybių atžvilgiu daugkart pranoksta atskirtį, kurią Latvijoje patiria žmogus, istorijos aplinkybių įmestas į klaidžių prieštaravimų labirintus.

Laiko slinktis rodo – jei reikalus paliksime savieigai, tarp tokių pateksime ir mes.

Mes negalime patobulinti pasaulio, bet galime patobulinti save.

Šimtmečių virsmas – žmogaus pastatytas laiko orientyras. Nacionalinės vertybės susiejamos su kosmologiniais procesais. Latviškoji gyvensena išaugo iš žmogaus santykio su jūra, miškais, pelkėmis ir laukais, švaria mityba, atšiauria ir gražia metų laikų kaita, liaudies dainomis. Todėl kiekvienas čia gali rasti bend­rų sąlyčio taškų su spalvomis, garsais, šviesomis, gyvybe, laisve, tiesa, ir Latvijos valstybės esamybė tampa sveikata.

Mes esame istorijos žaidimų aikštėje, kur ėjimus daro Chaosas ir Atsitiktinumas.

Etnosas – šis žodis sovietų laikų žodynuose buvo rūpestingai išbrauktas.

Mūsų neišsaugos nei kompiuteriai, motorai, ratai, fontanai, paslaptingi mechanizmai, akmenis skrodžiantys spinduliai, nei pinigai, nei karinė jėga ir padidėjusi populiacija. Tik nacionalinės vertybės, kurias sukūrė Dievas ir Etnosas, leis mums išsilaikyti ant nuožulnaus ir slidaus pasaulio stogo kartu su kitomis laisvomis valstybėmis.

Iš latvių kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS

 

Skaitytojų vertinimai


56014. m.m.u. :-) 2009-11-30 16:19
"Kiek žmonių Latvijoje tebegyvena praeities prisiminimais, tęsia sovietų valdžios pradėtą etninę agresiją ir lingvistinę okupaciją..."- tai tiksliausiai išreikšta mintis, išreiškianti dabartinę padėtį netik Latvijoje, bet ir Estijoje... Šiąnakt klausiausi per Svobodą laidą apie rusų kalbą ir jaučiausi žiauriai nemaloniai, kai rusakalbis Talino inteligentas su pasitenkinimu pasakojo, kad Taline "piatdesiat na piatdesiat" rusų kalba lygiuojasi su estų kalba... Siūlau visiems pasiskaityti...

56046. luria2009-12-02 16:35
Balsas de profundis. Daugelio klausimų sveika būtų paklausti savęs ir Lietuvoje.

56054. pl :-) 2009-12-02 22:23
Puikios mintys, aciu vertejui

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Lapkričio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 12 
23:58:21 Nov 28, 2010   
Mar 2008 Jul 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba