 | Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis 2009-05-29 nr. 3239 |
|
| Spausdinti | Archyvas | Redakcija | |
Poezijos pavasario svečių poezija PAUL PERRY
Paskutiniaisiais savo metais Floridoje, gyvendamas nelegaliai, mąsčiau apie vedybas kaip vieną iš būdų pasilikti. Barnių ir dvejonių kupinos bemiegės naktys. O kad sudurtumėm galą su galu, dirbau už grynuosius orchidėjų ūkyje. Neturtėlis rojuje, ilgas valandas saulės atokaitoje, karščiui tvoskiant į nugarą, sodinau, kad išgyvenčiau. Darbavausi su meksikiečiu. Mano žmogus Viktoras vadino jį orchidėjininku. Draugiškas ir besišypsąs pasiturinčioms porelėms, atvykstančioms įsigyti prabangių, puošnių svajonių. Kartu palaidojom nustipusią pelėdą. Prisimenu. Kaip ir nudegusio saulėje kūno skausmus. Žingsniavimą namo, ginčus. Man sakė, kad tai, ką darome vadinama žiemojimu. Ruošimuisi šalčio negailestingumui ir nieko nepaisymui. Tvirtinome plastmasės lakštus ant medinių rėmų, kalėme, gręžėme, liejome prakaitą, kad apsaugotumėme trapias gėles ir jų plieninius būstus, mechanines širdis ir vertingumą. Seniai tai buvo. Akivaizdžios prieštaros. Žiemojimas saulėkaitoj. Vis dar stiebiasi į šviesą praeitis. Dabar galvoju apie jas lyg simbolius prabėgusių dienų, vaiduokliškos orchidėjos meta prabangius žiedlapius, o mes žiemojame, užtaisome angas ir laukiame nenuspėjamos audros, šalčio nešamų nelaimių manau, visai kaip orchidėjos, kęsdamos žiemą, kad išsiskleistų pumpuruojančiu pasakišku, spalvotu atkaklumu, kad prabustų ir primintų mums nuostabą buvimo. Pradinis taškas Užsimerkiau Ir pasakojau tau, ką mačiau Tu prašei sustot Bet aš nesilioviau Sodą nutviekstą šviesos Eukaliptą besistiebiantį ir linkstantį Žadinantį mus savo mitais Senelio ispaniškom istorijom Jo poeziją kare ir kaip jam ėjos Kai į Airiją sugrįžo Gyvenimą jo ir tos, kurią Dienos šviesoj mylėjo Įsivaizduoki šeimos gėdą Štai todėl ir rašau tamsoj Ir kodėl stebiesi Mūsų meilės pradžios tašku Nekaltinu tavęs Na galbūt truputį O kalbu dar ir todėl Nes matyt viskam teoriją turiu Ir kodėl manai gyventi amžinai Be sukrėtimų Per daug jau pilnačių kartoji Dažnai stebiuosi nejau visa tai Tik dėl to kas bus toliuos ateities Ir tuomet užklupus nakčiai Plaučiai vandens neprisipildo Vos neparašiau akys vietoj plaučių O kol nepamiršau Šiandien mačiau išalkusį juodą strazdą Žinai juk šalta Šalčiau nei angliakasio veide Jis patrynė rausvai gelsvu snapu Man į delną Jaučiausi lyg tuomet Kai tu uždėjai ranką Ant vielinės tvoros Vaikystės ūky Ar ant senelės rankos Mano merula tavo mozei Amen Kaip tai pavirto į prisiminimą Apie tave nepasakysiu Ir staiga Mano datulinė palmė Kaukazo kreidos ratas Aš – ne žydas Barbaras tavasis Įsivaizduoju mudu susitinkant Vienokioj ar kitokioj ateity Ir tai vėlei atsitinka Senam kely Mėtau akmenis Į tavo stiklo šiltnamį Atimu šukes iš tavo rankų Ir išleidžiu paukštę Iš anglų kalbos vertė |
| ← | → |
Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Lapkričio
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | |||||
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 | ||||||
Nuorodos
Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas
„DAILĖ“, „VILNIUS“,
„7 MENO DIENOS“,
„ŠIAURĖS ATĖNAI“,
„LITERATŪRA IR MENAS“,
„NEMUNAS“,
„UŽUPIO ŽURNALAS“
Lietuva internete
