xX - kaip sakė broliai romėnai piliečiai natūra nemėgsta vakuumo, tai ir reikia parašyti, kad nebūtų tuščia
Anushka - man ten reikėtų naujai pratintis prie formato, o čia kažkaip savaime gaunasi, reikia dar pasinaudoti, kol neatnaujino, mano poreikiai nedideli, užteks ir poros komentarų from time to time
norint artikuliuotai šnekėti labai vertinga galimybė rinktis tarp laisvės ir "laisvės", t.y. vien tik "laisvės" neužtenka. Jei nori šiaip pašnekėti, tai ir kalėjime gali su sienomis bazarinti į valias.
Mes kažkada kalbėjome ir nebaigėme kalbos apie tai, kaip išsipildo tikrovė - meldžiantis ir tikint ir nesimeldžiant, o vien tik tikint. Aš taip ir nesuvokiau tokios tavo pozicijos. Kuo ir kodėl tikint?
yra minties energija, taigi energoinformacinis laukas. tai ir yra pozityvus tikejimas, kuris nugali visas neigiamas invazijas ir ligas, linkiu pasidometi.
kur tik kas man liepė eiti, ėjau neatsiklausdamas, kas jį įgaliojo man liepti; bet tik visuomenės labui. Ėjau, dirbau be atodairos, laiku nesumetęs, ar aš tam kvalifikuotas.
tai va. Situacija tokia. Baigiasi mano keistasis periodas. Teks kažkada grįžt atgal. Rūkyt mečiau gana paprastai (tiesa, atsirado kita problema wyskis).
Pastebėjau, kad mano pavaldiniai visiškai susitvarko be manęs. Tad grįžęs kaip ir turėsiu daug laiko. Nuskilo man su žmonėmis. Sinergetiniai procesai pasitvirtino.
Tai va. Idėjo tokia. Pradedam čia, kažkaip, pradėt tikrų vyrų žaidimus - MOKYTIS. Siūlau kinų kalbą. Nes ją, kaip ir moku čiut čiut. Kokia forma, kaip - tai tolimesnių apmąstymų dalykas. Tai būtų mano problema, nes esu lyg ir tos srities specas. Taigi. Vadintųsi ji ----
Kinų (mandarinų) kalbos pamokos SENJORAMS.
P.S. Tai būtų, principe, pabėgimas nuo Jūsų pamišusio pasaulėlio į tikrų vyrų kelią - MIRTI BESIMOKANT. Kartoju, metodika būtų pritaikyta džentelmenams su metais. Ir ledims. Ir moterims. Ex. uuu bei Noja.
tavo ideja bergzdzia ir visikai nereikalinga niekam, kazkas realiai galuojasi, mirsta, kazkas slaugo, pyksta del tokios neteisybes ant viso pasaulio, o tu cia kalbi apie mandarinus, gal tau nusibodo moklytis arba nematai tikso mokytis, taigi iaeik i kita kelia, jis nebutinai turetu buti mirtinas...
aš tai noriu mokytis kinų kalbos, juolab kad jau turiu pagrindus - žinau žodžius jangdzė, chuangchė ir zhenmin zhibao ir užtenka pradžiai, kai užeis noras kalbėtis su sienomis, bus galima pasikalbėti su didžiąja kinų siena, lygis
„energoinformacinis laukas" ezoterinis terminas. Na, kaip bepavadintum tą minties galią, mums labiau rūpi jos moralumas, tiksliau, moralės kilmė. Mes su xXu niekaip negebame susieti moralės su Dievu.
atraktyvu? Žinoma. Vien tik pagalvojus, kad HSK Level A kalbos examinuose Beijinge dalyvaus tikri valstiečiai. Pvz.: Mikuta, Platelis koks pusjankis Mickūnas. Koks 10 mokinukų nuo 50 iki 70 metų. Tai ne tik atraktyvu, tai galima būtų išsukt iki popso. Bet mano riterio garbė žinoma to neleistų. O mane vėl iš naujo pamiltų kolegos ir partneriai. Sakykim socialinis koliažas kuriame nėra pralaimėjusiųjų. Juk gražu.
o jei rimtai. Tai tikrai įdomu paleisti savieigai tris komunikacines filosofijas: izoliacinė (kinai), aflexinė (rusų lietuvių) ir analitinė (anglų ispanų) ir agliutinacinė (fino-ugrų). Ir paleist komentarus bei užvest diskusijas. Kurio provokacijos būtų - besimokant. Semiotiniai laukai kokie susisuktų. Kad jėtus jėtus Juk čia lankosi ne rabočij class su mersedesais, o žmonės pamatę gyvenimą ir nuogą.
P.S. iš esmės juk niekas nežino, kas kaip pakryptų. O tai juk iššūkis, kurį galima būtų demonstruot executyviniams struktūralistams. Juk kokios supistos anglų kalbos modalinių dyniminių formų rekusyvas (make, can, is, ..) ir fonetiniai tranzityviniai/intranzityviniai išsireikšimai pas kinus vs intelektualios ir gilios afleksinės/agliutinacinės kalbos. Tai juk pažinimo prasme LOBIS
pirma pamoka: chuangchė - Huang He - Geltonoji upė - 黃河. He yra upė bendrąja prasme.
jangdzė - Chang Jiang - ilgoji upė - 长江.
P.S. upių pavadinimai yra adaptuoti išraiškai. Bendroji, aišku yra He, sekuliarizuota yra Jiang, na mažytė yra Pu. Apie chuangchė galima pasakyti ir poetiškai, visi suprastų, chuangdzė arba chuangpu. KOntekstas svarbu. Todėl man ir nepatinka kinų poezija, nes žaidimo taisyklės primityvios. Vaikiška.
o, jėga, thank you very much indeed, bet šiaip tai įdomus dalykas, kad kinai savo asmenvardžius ir visa kita užrašo anglizuotai, o tariasi vis tiek ne pagal anglų taisykles, bent jau ne viskas, bet matyt jie patys supranta ir gerai, susisuktų semiotiniai laukai, kai indėnų kalbas tyrinėja, duoda jiems visokius objektus išdėlioti, tai jie visai ne tą atskaitos tašką ima, ir vis tiek taip išeina, kad to atskaitos taško atskaitos taškas yra kokia nors indoeuropiečių kalba (kas lygina, tas atseit gudresnis), čia sąmonės srautas, bet vis tiek, nemoku gražiai ir nuosekliai rašyti, o dar man native english speaker sako, kaip čia taip, kad lietuvių kalba neturi artikelių, o taip ir neturi, užtat pats sunkiausias dalykas lietuviui yra artikeliai, nes jis neturi tokių mąstymo kategorijų, kad galėtų jas verbalizuoti artikeliais, kaip gudriai pasakiau, o kad gudriai nenuskambėtų, tai pasakiau "kaip gudriai pasakiau", o kiniškų rašmenų aš vis tiek neišmoksiu, periodiškai užsimanau hebrajų mokytis, nors dar dorai alef ir bet nemoku parašyti, tiek šiam kartui
kad neliko senuju Satenu komentavimo formos - pokalbiavimo po tekstais. Truksta man jos, ir ne tik man.Padebesiai - jau ne tas, nes nebeliko paciu tekstu.Taip, kulinarijai ten skleistis visos galimymes,dar paukstelininkystei ir katininkystei, aisku, ir tai jau sis tas, kai geriau nera, na o sitas prieglobstis - desperacija kazkokia...Kodel, po velniu, reikejo sunaikint toki unikalu dalyka, kokio daugiau niekur nebuvo? Kam nieztejo nagai? Kas atsakys del tokios griovybos? A?
Klausyk, kiški, neįsivaizduok, kad visa erdvė tau priklauso. Aš, pvz., nebekišu nosies į tavo mokamą katininkystės, paukštininkystės ir kulinarijos mokymo sferą, kur visi vaidina, jog jiems labai įdomu kalbėti duotosiomis temomis. Nelabai norėčiau ir tave čia matyti.
Tave, Korna, visada. Ir visus, kurie nepasiduoda banalių kalbų sukūriui, bet lieka ištikimi savo meilei.
Sveikinimai - tie patys, nes jie primena praeitį: http://www.youtube.com/watch?v=W-4g-pXZ8AQ
išties žiauriai gaila. Gal ne to masto pavyzdys, bet panašiai ir Leninas, matyt, pritaikęs Markso teorijas, įlindo su savo "revoliucija" į gana natūralų Rusijos socialinį procesą. Šiaurės Atėnų mikrominirobespjeriukas taip pat pagal kažkieno teoriją, greičiausiai paties sugalvotą, nesunkiai įvykdė "rūmų perversmą" ir visą bendruomenę pasiuntė na**ui. Tiesą sakant, net žiūrėti nesinori į tą jų pilką beskonybę, malalietkių feisbuko filialą, nors ir brangūs žmonės ten dar publikuojasi.
Tai štai - pasitikėjimo sinergija vs. griovimas nepasitikėjimu. Tokios tos realijos.
rašinėlių pabaigos tokios būdavo "štai tokios tos mūsų realijos", tik žodžio realijos nevartodavo, o dar kai eilėraštyje trūksta skiemenų pridedama "tas" arba jisai, ašai ir panašiai, aš čia parašiau banalybę, bet reikia čia prigaminti daug komentarų
kažkokia slogi atmosfera pas Jumi. Slogutis, tpksnt.
.beje, uuu, nėra jau tokie sunkūs tie hieroglifai. Kur kas bukiau nuskamba, kokiam kinui hieroglifinė anglų kalba. Ta prasme, nematančiam niekada anglų kalbos, žodis bykoz (todėl, kad) patampa because. Semantiniai sudūrimai germaniškas be ir lotyniškas cause yra juk sunkiai įkandami, o kinų - upė 河 Upė 江 ežeras 湖, prausti 注 - juk turi simpatiška radikalinį kompouzidinį ženkliuką. Jis tikrai atrodo kaip vandeniukas. Tokią hieroglifo pradžią pamatęs tikrai suprasi, kad turi reikalų su vandeniu - čiur liur jis man skamba.
Iš esmės hieroglifai yra tikrai parastučiai suvokimui. Štai kalbėt ir konstruoti komunikacijas monosilabinėje terpėje, tai sunku. Beje alefo ir Aš neįkandau. Tai silabiniai ženklai, dar iš aramėjų mokyklos paveldėti. Per ilgą raidą patapo greitiraščiu. Na, skaityt persiškai negalėjau greit ir aš. Kol perskaitau pusę iššraiškos pamirštu ką skaičiau prieš tai. Tad padėt negalėčiau. Beto persai vėlgi adaptavo arabiškus savaip. Alefą išmokt jau reiktų rimtos motyvacijos - žaidimams vietos nebeužtektų.
Fsio, kraunuosi daiktus ir grįžtu į saulėtą Calforniją. Kažkaip šilumos pasiilgau. O pas jus lauksiu, kol slogutį koks brizas iš Vakarų išvaikys. Sėkmės
Gerai, nepyk, aš čia tik šiaip parodžiau tokį baisų vaizdą, kad baisiau atrodytų. Žinok, kuo toliau, tuo labiau manęs ten nebetraukia, - viena, Toto vis gąsdina, kad ištrins, ką parašiau - pamanyk, ežerą pavadinau asilu, tai malonybinis žodis, o jį patį pavariau šikti, baisus daiktas. Tai dabar žmogus kaip durnas pasidarai - rašai ir nežinai, patiks trynėjui ar ne. Kas jau aš tokia, kad man ir susikeikti protarpiais nebegalima? O jūs juk anądien prisikeikėte į valias. Be to, kodėl negalima rašyti ilgų antraščių - tai juk 20 proc. žaismingumo. Negana to, jis atkakliai tempia visus iš taško A į tašką B ir netgi C. Ne, nebesugrąžinsi tos jaukios buveinės, kokia buvo, nors Toto gal ir labai stengiasi viską tobulinti. Na ir dar kažką žadėjau rašyti, bet nebeturiu laiko, reikia eiti.
kadangi dabar pavasaris, tai viskas galima. Šiandien su draugu diskutavome apie piktumo prigimtį ir paskirtį. Panašu, kad būti piktu visai neapsimoka, jei savanaudiškai pažiūrėt į tą reikalą - ir grožiui kenkia, ir priešų nesunkiai įsitaisai. Tačiau piktumas yra visuomeninė gėrybė, t.y. sisteminė savybė, kaip ir lytinis dauginimasis (nes jau dabar genetoinžinieriškai galima ir nelytiškai daugintis). Oposito, fizinis skausmas yra individuali savybė, moterų orgazmas irgi (vyrų - ne), baimė taip pat. O pyktis nukreiptas į aplinką arba asmenį ir suponuoja grįžtamąjį ryšį, dėl to jis konstruktyvus. Tiesa, tave piktinantis asmuo nebūtinai turi būti gyvas, tai gali būti ir numesta šiukšlė. Grįžtamąjį ryšį užkuria taip pat ir klaidos, nesusipratimai, kurie atsiranda tarsi netyčia. Tačiau netyčia nieko nebūna - viskas reikalinga pykčiui sužadinti. Ir šiaip nieko atsitiktinio nėra. Žodžiu, pykite visi, pykite, jei tik galite - tik taip atsiranda naujas turinys, gerumas paprastai nesiūlo naujo turinio. Netingėkite papykti, bent jau retkarčiais.
jonušėlis yra ne tiek biudžetininkas, kiek tragedija, korna. Man tik keista, kaip jis pats nesuvokia savo akis badančios silpnaprotingystės. "Pasivyti turbūt nereikia tikėtis, bet kažkiek priartėti, prisivyti – gal ir taip." Čia jonušėlis apie Lietuvą taip sako, apie tave ir mane, apie mūsų vaikus. Gal jis koks baltai persidažęs negras iš Centrinės Afrikos, pietų vėjų čia atpūstas?
Ech, ir ko aš lendu į tą pilkąją agonijos apimtą ša-masę? korna, neklausinėk daugiau iš ten - pykstu ant tavęs.
nu, atslinks koks ciklonas ir išvaikys slogutį, man dar yra didelė paslaptis, kodėl spausdintiniuose hieroglifuose lotyniškos raidės ir arabiški skaičiai, bandau suprasti ir rauna šabloną, o šiaip tai jo, anglų dar hieroglifiškesni gali atrodyti, todėl juokingi vertimai pvz http://www.rahoi.com/2006/03/may-i-take-your-order/ kinams atrodo visai nejuokingi, bet jei koks anglas ar lietuvis kiniškai ką nors pusiau mokėdamas arba mašininiu vertimu išverstų, tai tada kinams būtų juokinga, o anglas ar lietuvis sakytų nu ir ko čia jie juokiasi, nejaugi nežino, kad sunku, va taip
Vis dėlto nepaprastai smagi ir paranki toji rašymo forma - viskas iš karto matosi, tiek, kiek reikia, ir numeris, kad tavo žodžiai nepasimestų begalybėje, ir paryškintas vardas, neįsivėlęs į kažkokias miglas, ir tiksli data, kada viskas įvyko. Nereikia jokių papildomų priemonių, pasiūlymų ir patobulinimų, nes viskas ir taip paprasta ir tobula. Kiekvieno neriboja atskiras plotas nei puslapiai, o visi sakytum yra vienoje erdvėje, mandagiai ir kultūringai nutolę vienas nuo kito. Štai už tokią konstrukciją savaime norėtųsi padėkoti, tik tas konstruktorius nesimaišo nuolatos po akių, nesiūlo, ką dar patobulinti, ir negąsdina, jog ištrins.
Kodėl „bent čia" solidarūs? Manau, kad rastume ir daugiau sąlyčio taškų. Štai tūlas xXas rašo diskutavęs apie piktumo prigimtį ir paskirtį. Jis tvirtina, jog piktumas yra visuomeninė savybė, pardon, kaip ir ...lytinis dauginimasis. Atleisk, nuo kada žmonės ėmė nebeskirti moralės nuo fiziologijos?? Galėčiau pavarijuoti šia tema daugiau, paanalizuoti, kokias paraleles šis xXas išvedė, kokių ne, tačiau neverta, nes, kaip pastebėjai, jis nesuvokia nei pykčio prigimties (o jei taip), - nei paskirties. Jei mes nežinome, iš kur reiškinys kyla, negalime nė žinoti, kokia jo tikroji paskirtis.
Noe, aš viską labai jau supaprastinu, ir matyt, kad per daug, jei tu dar labiau suvulgarini interpretuodama mano svaičiojimus. Visų pirma, nei su jokiu draugu apie piktumo prigimtį ir paskirtį aš nekalbėjau, nes tuo metu nebuvo su kuo apie tai kalbėti. Antra, nors moralė ir fiziologija sąveikauja, nors jų atkabinti neįmanoma, tačiau tikrai jas abi atskirti vieną nuo kitos aš pajėgus. Kai neduodu savo katynūi pusryčių, tai ne todėl, kad esu amoralus arba pats persirijęs, o kad nespėju. Jei kas nors gražu, tai visada kūną užlieja tokia šiluma ne šiluma. Jei tu esi alkana, tai vargu ar moralė tau berūpi - perki pirmą pasitaikiusį hot dogą su lavoniena ir baigta juk.
Kad ir kaip keista, xXai, ką tik atsirado proga (patikrinimui) vėl klausytis tos jau nuvalkiotos pardonne-moi ce caprice. Taigi pardonne, nejau nesupranti, kad aš tave tyčia erzinu, dėl smagumo. O iš tikrųjų manau, kad tu toks stiprus, jog tau jokių pagyrų jau nebereikia. Bet vis vien nesuvokiu, kaip žmonės gali pripažinti Dievą, tačiau nesusieti moralės su juo. Nors ir perku hot dogą su lavoniena, moralė vis dėlto man teberūpi. Tai yra aimanos, skausmas, praradimas - visa tai ir kyla dėl suvokimo, kad išduodi. Kaip gali neberūpėti? Jei aš pati save išduočiau - vajetau, daryčiau tai be mažiausio sąžinės graužimo!
Jei tu esi alkana, tai vargu ar moralė tau berūpi - perki pirmą pasitaikiusį hot dogą su lavoniena ir baigta juk. - tradicinė marksistinė-leninostalinistinė-nacionalsocialistinė demagogija... :P
žmogus yra vienintelė transcedentali butybė, galinti savo laisvu apsisprendimu nepirkti hot dogo net jei grobas grobą rytų. Kas to negali suprast, nesupranta ir Jėzaus Kristaus Atpirkimo prasmės ir vertės.
myška pyška, gali tik įsivaizduoti - ne visada spėju pats papusryčiauti. Dažniau nespėju, nei spėju, nes darbo trauka milžiniška, lekiu į jį nesisukiodamas į visokius šonus.
Taigi, vargšas katynąs. Užtat atėjus vidurnakčiui abu prisikertam. Tarp kitko, jis tikras širdžių ėdikas, kai kas net galėtų paliudyti, kad ne aš, o jis.
O, Lašara, šimtas metų! Matai, kur negailestingas likimas mus vėl suvedė. Kad žinotum, kai sykis kapsčiausi po kristocentrinį požiūrį, kaip tu jį įsivaizduoji? Kaip, tarkime, vertinti laiką šiuo požiūriu?
O tu, beje, nemesk į areną savo argumento kaip kokios bombos:). Matai, oponentai išsigąsta ir nė žodelio nebeprataria. Neokupuok visos erdvės, palik vietos jiems, būk gailestingas. Nes, pirma, jie nežino, kas yra Jėzus; antra, jie nežino, kas yra Kristus; toliau - kas yra Atpirkimas; kas yra prasmė ir vertė apskritai; galop kas yra Atpirkimo prasmė ir vertė. Ir iš esmės jiems visa tai nė kiek nerūpi. Tai štai kaip yra, mielas Lašara.
Tai kad aš išjojau iš jūsų, gerbiamoji. Ir man niekada savigarba neleis atjoti atgal, kur mane vėl visaip reguliuotų ir trintų. Negana to, visą tą reguliavimą reikia kažkokiu būdu dar ir paremti - pinigais ar kaip nors kitaip. Na nieko sau sugalvojote. O dėl pašnekovų - tai man jų nei taip mirtinai reikia, nei ką. Nebus ir nereiks.
manau, kad bent jau LT, o gal ir visame pasaulyje daugėja visokių keistų asmenų, keistų ne išoriškai, bet su keistais vardais. Restorane prie padavėjos vieni kitus vadiname laume, Anushka, mieste, varna. Na, laumė dar dar dar laumę primena, Anushka irgi gali būti rusiukė Anushka, miestę aš sumaišyčiau su Anglijos karaliene, jei a little bit pasiplonintų aišku, kad ne liežuvį, na bet varna su savo ševeliūra tai tikras liūtas, jokiu būdu ne varnusis. Ir ką kukliai restorano padavėjai galvoti, gal kad chebrytė iš durnyno pabėgo? O kad produktus užsisako pačius pačiausius, tai gal kokį bankomatą išoperavo? Aišku, kad ten, už baro, interpolui jau paskambinta ir visų pirštų antspaudai nuimti. Arba štai taksu važiuoja ivs`ė, zeta (kuri šiandien pasislėpusi švenčia gimtadienį) ir dar kažkoks tipas. Ir plepa apie kiškius piškius, apie kvailutes ir raganas kornelijas. Tas kažkoks tipas mato, kaip taksistui plaukai ima šiauštis, rankos stingti, kaklas nuo įtampos tirtėti. O dabar čia dar atsirado siuntinėjimai į padebesius ir žaliąsias. Tendencijos, sakyčiau, mūsų patriarchų nepaguostų.
pasakiška tavoji nuoroda. Viršūnė. Jėga. Šiaip jau tokius bajerius mums parodė per apmokymus ir, tipo, Mes turėdavome būti santūrus. Žinant, kad Aš tiap liapinu panašiai visaip visomis kalbomis, tad Kinijoj tiesiog dirbdavau ir tiek. Kai pažįsti kiniečius ir jų komnadinį požiūrį į pinigus, tai nenustembi. Tik tiksi tokia nuostabi nuojauta, kad už to pinigų troškimo slypi tokie maži vaikai, kurie nori vaikiškai visko ir vaikiškai lengvai. Tad nekreipi dėmesio.
Bet prisimenu pamatę frazę identišką tavajai nuorodai, Mes su Giunteri juokėmis tulike iki pamėlynavimo (buvome nusikalę). Ta frazė yra -- Good to eat mountain ---, berods dar buvo ne "to" bet tu. Neprisimenu tiksliai. Brangioji, uuu, kiniečiai tai kaip maži vaikai. Argi galima ant jų pykti. Juos galima tik šelmiškai žiūrėt. Tai neargumentas. Nes tikri kinai anglų kalba gliaudo kaip Šekspyras ir verslas ypač. Verslo ir Akademiniai kinai stiprūs anglų kalboj visaip. Aš prieš juos mažiukas net esu.
P.S. kadangi esu orouoste, tai galiu tik išgert COCA COCA (pagal kinus) į tamstos sveikatą. Prozit, brangioji uuu. Dar kartą dėkoju už tokią tipišką užrašų kompiliaciją, uuu. Visą gyvenimą būsiu skolingas.
ir dar. Greta sėdintis manęs jankis sako, kad panašius kuriozus matęs Japonijoj. Tad, suprask, Pasaulis sukasi paprastai kaip dvi kapeikos, ne daugiau.
Linkėjimai nuo Džordžo (kaimyno) visiems. Laikykitės. Kai atvyksiu, ką nors darysim. Būtinai. Exactly. Kartu su Qient Lady from http://www.rahoi.com/2006/03/may-i-take-your-order/ . Būtinai
Tipo reikia laukti kuomet įvyks Toji Kapitalizmo Valanda. Kuomet Jonušėliui atsivers Kosminė sąmonė, nes dabar pas žmogų socialinė-polit. nesąmonė, tiesiog Čiuldės sofistika, tik asmeniškumo marazmo potėpiai užgesina visumos dinamiką. O tiesiai šviesiai, tai mizantropo mantra, panašiai kaip seni vieniši žmonės murma patys sau, jaunystės lyginimai su dabartimi, arba pirmyn į praeitį.Visi tokiais savo laiku tapsime ir tai yra šventa( pasiklydimas laike ir jausmuose)O toteliai ir ežerėliai naudojasi žmogumi, kuris nėra blogas, bet kaip visi senatvėje, jaučiasi reikšmingas.Pasakyta, ramiai priimk metų naštą, susitaikydamas su savimi ir savo neišsipildžiusiom svajonėm.
ai, xXai, vėl tu kažką susvajojai. nu kurie jau ten tie produktai buvo patys pačiausi? gal arbata su spirgučiais, kurios varna man įsiūlė? arba tie cepelinai, kur jis kelis kartus užsisakė? šiaip tai ne dėl mūsų, durnyno pabėgėlų, kaltės nei cepelinų, nei arbatos su spirgučiais kabake nebuvo, tai juk varna ir pasakė: "šūdas čia, ne parduotuvė!" nu tai kukliai mes ten pasėdėjom, ir viskas. šūdas, ne protas padavėjos, jeigu tikrų žmonių nesupranta
salotos is tiesu tai buvo siaip sau. tik is mandagumo pasakiau, kad per didele porcija. nemanau, kad maistas gali buti geras, kai taip arti dailininku sajunga.
struktūralistas (gal geriau sakyti extended sociologist) nežino kas tokia struktūra. Bet jis puikiai žino ką daro. Tai ne paradoxas. Palyginimui galėčiau priminti laivą 16 amžiuje. -- Iš valdžios išlupami grantai (piniga laivui ir kelionei), surenkama keista komanda keistų žmonių ir plaukiama nežinia kur (ir kartu visi žino kur plaukia).
Tokia padėtis yra ir su dabartiniais ext sociologist.
žiūrint iš kitos pusės, pažiūrėk kokie dabar laikai, jie man primena Didžiųjų Geografinių atradimų laikus (16-18 AD). Dabar irgi, kaip anais laikais, visi staiga patapo jūrininkai (sorry sociologais). Matematikai/fizikai soc. modeliuotojai-teoretikai, žurnalistai išvis parsidavė public relation (viešieji ryšiai), patikėk, tokios armijos specialistų ir kvazispecialsitų "auksinio milijardo" visuomenėje dar nebūta. Toks įspūdis, kad kiekvienas bent kiek laisvesnis žmogelis patapo sociologijos žinovu. Ir ne tik laisvieji. Kokia katalikų bažnyčia Vakaruose. Kas antras yra specas tuose klausimuos.
O kokie finansavimai. Beprotiški. USA spec tarnybose (CIA/FBI ir t.t.) jau senokai peržengė raketų gamybų finansavimus. Kuom tai primena anuos laiku. Kas bent kiek pajuda - tas jūreivis. Kas turi lišną pinigą - tas laisvą stato.
Tiesą pasakius ne tik "auksinis milijardas" ir kinai. Pats gaudavau pinigėlius iš CCTV valdybos žmonių nuomonių manipuliacijai. O Giunteris iš kinų jau baigia namą/vilą pasistatyt Beijinge.
O kokie atradimai tokio sujudimo yra. Tikrai paradigmatiškai grandioziniai. Pavyzdžiui atradus Tolimuosiuose Rytuose indoeuropietiško kultūros apraiškų, jau negrįžtamai kvestionuojama indoeuropiečių sąvoka. O ką nors naujo rimto dar reikia palauks.
Paaiškinčiau taip - dabartinės informacinės technologijos yra kaip burės anais laikais. Pakeitė viską ir negrįžtamai. Savo darbų rezultatų be spec. programinės įrangos apdorojimo aš jau nebepaleidžiu iš rankų.
P.S. tad niekas dar negali nieko pasakyti aiškaus apie struktūros esmę. Luktert reikia kokį 90 metų (trijų kartų).
P.S. beje, atkreipk dėmesį į lašaros sociologišką angažuotumą - o taip pat xX`o sociologinių definicijų žinojimą. Argi ne keista situacija
artikeliai yra kalbos uniforma. Šiek tiek beprasmiška, bet .. Dar romėnai pastebėjo, kad vyrai aprengti uniformomis gali daugiau nuveikt. Kitaip sakant artikelių funkcija yra intervenciniai ir aktyviai komunikacijai. Prie Pakistano ir Indijos pasienio yra ištyrinėta tokia maža tautelė kalbanti sino-tibetietiška kalba. Jos existencija buvo saugoti pilis ir radžas. Dabar jie dirba apsauginiais kazino ir pan. Pas juos yra aiškūs artikeliai. Tad artikeliai nėra native germanų produktas. Tai pasekmė.
Dėl anglišku transkribcijų. Tai yra Mao Cze Dungo produktas. Jis žiauriai vesternizavo Kiniją. Apie tai ilga šneka, bet jo motyvas buvo geras vakarietiškas Mao išsilavinimas. Kai Mao komisija bandė fonetinę kinų kalbą kalba unifikuot - buvo labai daug problemų. Nes plebsas jau atmetė vieną po kito bandymus. Tad buvo daroma pakopomis: simplifikuot (reformuoti pačius hieroglifus) ir įkalt tarptautinę pinyino modifikaciją irgi simplifikuojant. Skaičiai buvo įvesti jau pagal "ukaz/direct". Šiaip tai labiausiai reikia dėkoti jėzuitams. Kadangi Mao buvo iš Pietinių provinicijų kur klęstėjo ichetvaninkai (kinai-krikščionys) tad ir tuo pagrindu iš misionierių ir kuriamas pinyinas. Tad šunis kart reiktų ant jėzuitų mizionierų matyt. Nors man netrukdo. Kai įsijauti, jauti, kad viskas čia tvarkoj.
kur gi ne, laumuški - susvajojau. Kai amžinai pavėlavęs atėjau, viską jau buvote sušlemštę, visas vyno bačkas ištuštinę, liko tik ore skraidantys pavadinimai. Kalbant apie cepelinus, tai pamatę varną restoranininkai juos išbraukė iš meniu ir užsakė naują maketą print on demand DHL`u; juk visa LT ir IL žino varnos dispoziciją šio neva nacionalistinio blюdo žvilgančiu atžvilgiu. Mickūnas tuoj apostrofoje išleis savo Summa Erotica, ten bus ir apie padavėjas skyrelis. Ir apie santuoką savaitgaliui, juk musulmonai draudžia keliaujant gyventi vienam kambary nesusituokus, bet leidžia trumpam susituokti Alacho akivaizdoje. Paskui, aišku, išsiskirt. Patinka man islamas ne dėl antikiaulienos, jame jausmas neprieštarauja pragmatikai, o pragmatika jausmui. Nepyk, Noe.
nagi Noe, ko Tu taip prisikabinai prie to molokososo totelio. Juk tai žalias ir vaikiškai mąstantis pudelis. Ateis laikas, smegenų apturės ir viskas bus gerai. Totelis man kuom tai primena anstyvąjį xX`ą. Tas irgi "kažką" kūrė į "exsitencinę" ateitį. Žiūrėk kaip užaugo bjaurusis ančiukas xX`as į nuostabią gulbę. Kantrybės, ir totukas išsiperės.
žinoma žinoma. Esu Aš dabar padebesiuose. Sugėdinot. Atrodytų. Tingiu dirbt. Ne tik tingiu dirbt. Bet ir nuveit ir apžiūrėt savo valdas: pranešiau visiems, kad negaluoju. Internetas - "skuka/boring". Tad galvoju pabūsiu/paskaitysiu, ką "nepriklausoma" sala (Šatėnai) veikia/exist. O gi tyli ir .. taip gražiai. Puikiai prognozuojama baime, pasimetimu ir pasibodėjimu. Ėch, bučiau poetas, eiles pradėčiau rašyt. Jaučiu potenciją. Arba nutapyčiau miestės katiną ant xX`o kelių. Arba ..
Klausyk, xX`e, o tingulys yra redukuojamas į darbą ar tai vėl "atsitiktinumo prevencija", kaip demagogiškai tamsta mėgsti.
mjo. Sugalvojau. Varysiu Aš į Šanchajų. EXPO parodą. Kažko pradėjau bodėtis Californija. Bet ir į kalnus nenoriu.
kokių lauktuvių parsiųst xX`ai? Štai šito nežinoti noriu dabar. Na ir apskirtai, ko tai nežinoti užsigeidžiau. Durnas jausmas. Nebūdingas man. Gal spaudimas blogas. Reiks pasimatuoti.
P.S. Sugalvojau. xX`ui parsiųsiu spaudimo matavimo prietaisą. Per Šatėnų redakciją. Juk jis irgi metė rūkyt.
sveiki gyvi Noė, xX`e ir Artūrėli, kaip matau, tik mes simboliškai keturi esam invariantiški poslinkio transformacijoms... :D
Tu xX`e šokinėk per mane atsargiai - aš 8 metus mokaus gyvatės kong-fumokykloje. Neblogai įvaldžiau puolimo pozos dešinės rankos gyvatės dantimis bakstelėjimą pusės centimetro tikslumu. Pasuk galvą, kur aš tau galiu pataikyt, kai pergalingam šuoly išsižergęs skriesi virš manęs... :D :D :P
Noė, aš kristologijos nesimokiau :) tad kristologinį centrą suprantu paprastai - tai yra esmė, vienintelis tikras ir reikalingas dalykas. Kristus atsako į visus klausimus. Visa kita yra tuštybė. Pats turiu jos daug. Yra toks pasakojimas - vienas ortodoksų vienuolis rusijoje, panorėjo tapti atsiskyrėliu "zatvorniku". Gavo vyresniojo leidimą, nuėjo į olą ir meldžiasi. Po kiek laiko pas jį atėjo du angelai ir sako - vo koks tu kietas bičas, taip gerai meldies, mes tave rytoj gyvą į dangų paimsim - ant rankų nuskraidinsim. Tai tas vienuolis nubėgo pas savo vyresnįjį pasigirt. Vyresnysis nuėjo kitą dieną su juo į olą ir sako - kai pasirodys angelai, pasakyk man, nes aš jų nematysiu. Atėjo angelai, atsiskyrėlis pranešė vyresniąjam, o tas apglėbė atsiskyrėlį ir smarkiai laiko. Angelai pradėjo į jį plėšt, bet tik drabužius nuplėšė ir su jais pakilo į dangų. Tada abu vienuoliai stebėjo kaip drabužiai pakilo virš debesų ir pradėjo leistis į žemę. Vyresnysis sako - ir tau taip būtų buvę - jie nemelavo - būtų pakėlę tave aukštai o poto paleidę. Taip jau kelis mūsų brolius pražudė...
Moralas iš to labai paprastas - net jei vienuoliui, šventam vyrui, Kristus nėra visa ko centras, tai veda tik į pražutį... o ką jau kalbėt apie mus - iki kaklo paskendusius nuodėmių liūne...
Apie kokį nuodėmių liūną jūs čia kalbate? Tada pati didžiausia nuodėmė – gyventi. Aš tik vieną nuodėmę žinau – kenkti kitam dėl naudos sau. Visos kitos nuodėmės (jeigu jų yra) kyla iš tos pačios nuodėmės.
esu giliai įsitikinęs, kad tie patys išdykėliai "angelai" ir atsiskyrėliui mohametui koraną padiktavo kalnų uoloje netoli mekos 610 metais po Kristaus. Padiktavo gudriai, beveik krikščionybė gavos, tik va - Jėzaus Kristaus Dieviškumą kažkaip pamiršo paminėt. O tai kaip ir keičia viską iš esmės... :)
yra tok Jėzaus palyginimas - jei aklas aklą ves, argi jie abu neįkris į duobę ir pražus. Aklas tai nepažinęs Tiesos. Tiesa tai Dievas. Aš esu aklas, todėl nenoriu mokyti tavęs kas yra nuodėmė, kad neturėčiau priekaišto, jog ir tave nusitempiau į duobę. Kai esi aklas nematai ir neatpažįsti kokias nuodėmes darai. Todėl klaidinga yra jaustis teisiam. O gyvenimas didžiausia Dievo dovana už kurią turim be paliovos Jam dėkoti ir šlovint.
matyt, good to eat mountain yra koks nors jų nacionalinis valgis, ar skanus kažin, ačiū Džordžui už linkėjimus, best regards jam, o beje, manau, kad tokie vertimai su lietuvių kalba nelabai suveiktų arba su kita kokia flektyvine, nes nederėtų galūnės ir būtų žodžių kratinys, ir trūktų medžiagos iki juokingumo, o kadangi anglų analitinė, tai ir gaunasi efektas, jėzuitai man labai patinka patys iš savęs, esmė tame, kad čia aš nesuprantu raidžių bei skaičių išsidėstymo, bet negi vienus neaiškius ženklus per kitus neaiškius ženklus aiškinsi, o įdomu, jei kokį vandens žymėjimą kinams ne ten pridėtum, ar jiems būtų juokinga? I should eat more words plum
Aš nesakau, kad nedarau nuodėmių. Bet kad nuodėmių liūne paskendusi būčiau, irgi nesutinku. Kiek pavyksta, stengiuosi nekenkti kitam, padėti, jei tai neviršija mano galių. Dievas nėra baudėjas, tik jis labai patogus auklėjant. Deja, tik patogus, bet nepadeda. "Metuose" perskaičiau "Apie Jėzų". Jis tik kviečia. Bet ne istorinis Jėzus. O kitas. Tas, kurį mes tikime.
aš irgi į padebesius nuėjau, ir paskaičiau, ir apie save radau, laumei apie artikelius - tas, ta tai panašu į žymimąjį artikelį the, o nežymimojo a/an lietuviai taip ir nežymi, varnai - turi vis tiek lietuviai kažkiek mąstymo kategorijų, kai kurie net labai kategoriški taip kad
tu, lašara, net nepajunti, kaip aš per tave peršoku - nei centimetrai, nei kilometrai tokiu atveju nebeskaičiuojami, nes viskas įskaičiuota. AišV`ai, parsiųsk du blood spaudimo aparatus, vieną tau padovanosiu tšk Poryt pradėsiu rūkyttšk žolętšktšktšk
ne keturženklė, ką aš pripaisčiau - penkiaženklė. Kartais būnu kuklus kaip koks lašara. sakau, gal Šiaurės Atėnams pervesti "už griovimą"? Juokauju, juodai juokauju...
aš į padebesius tai tingiu jungtis, nežinau, kas ten vyksta. Bet gal dėl to "tingiu", kad ten kažkaip kreiva viskas, jautiesi tarsi dreifuotum ant ledo lyties murzinuose vandenyse. Ir ta bjauri fotkė vis lenda į akis, negaliu į ją žiūrėti ir negaliu jos peršokti, kaip kad lašarą peršoku. Paverkšlenau štai jums ant peties, a?
Žiauriai neturiu laiko šiandien, ir jau nebeįmanoma atsakyti visiems, o būčiau atsakiusi Aišvui dėl struktūros, - jo aprašytoji struktūra smenga į pražūtį, o aš mėgstu pasišokėti virš struktūros ir būti virš jos; t.p. ir dėl toto, kuris protarpiais surinka BAISIU BALSU panašiai kaip miestės varnusis; t.p. dėl xXo elegantiškų ir mažumą veidmainiškų atodūsių; dėl sąžiningo ir pakilaus Lašaros požiūrio, dėl mažosios ir gabiosios uuu, dėl Laumės, kurios aš nemokėjau deramai įvertinti anksčiau; dėl Katės, didžiai susirūpinusios nuodėme ir dėl viso kito.
Labai dėkui, mie, kad nepamiršti manęs, bet man ten, padebesiuose, kažkaip nebesmagu būti, nes visąlaik turėsiu galvoti, ką rašau, kad tavajam režisieriui, kuriam aš jaučiu švelniausius jausmus, nekiltų noras manęs ištrinti. Visas intelektinis ir dvasinis potencialas susikaupė č i a, mieste, ir man tiesiog net nebeįdomu tenai. O ką jūs ten galite sukonstruoti? Sakau, geriausiu atveju kraštotyros, etnografijos bei šiaip kokių periferinių meno sričių gerbėjų būrelį. Nereikėjo skaldytis, mie.
ai, nežinau, Noe. Rašau tave iš didžiosios, nors pati susikuklinusi esi iki mažosios. Čia vis tiek stabilesnis durnynas, - kai nori, paskabai poezijos lapelių ir žiedelių, nuskini kokį "kultūros politikos" spyglį, pasideprofundini kažkiek srutose. Žo, išsilakstai profesionaliose pievose, o kai prispičina, tai ir grybą nupjauni šatėnų prieglobstyje, nuo to dar šviesėliau pasidaro. Blogiausia, kad mūsų tikėjimai linkę materializuotis - apie padebesius čia. Labai noriu, kad padebesiai gyventų, bet nežinau, kaip juos išvesti į stabilią orbitą. Dabar yra metastabili būsena, kai visi mano ir tavo komentarai gali kažkur išgaruoti. Biologiškai į tą reikalą pažiūrėjus viskas ok, kiekviena ląstelė, jei tik ji gyva, patenka į mejozę, t.y. dalijasi - analogija bendruomenė-ląstelė viens-prie-vieno. Jei konkretintis, tai pareiškimo totui dėl omnikratijos skyrelio neparašiau ir toto jo neatidarė, o dabar jau ir be jo gerai.
Na tu šaunuolė :) Apie nuodėmę dar tiek parašysiu tau - ar žinai ką atsako vienuoliai, kada jų paklausi - nuo ko prasideda žmogaus šventumas žemėje ? Nuo to, - jie sako - kada žmogus pradeda suprast savo nuodėmingumą ir supratęs pradeda darbais atgailaut. Atgaila tai nėra tik atsiprašymas ir pasižadėjimas daugiau nebedaryti nuodėmės, atgaila tai darymas priešingai nuodėmei.
lašara yra išskirtinė asmenybė, tačiau dabarties pašnekovai nėra jo verti. Betgi jis kalbasi, laužia vienutės sienas, jo patirtis, beje, viename pasaulio krašte, tačiau geroji mintis ta pati.
"tačiau dabarties pašnekovai nėra jo verti", oho, tatanka dar vieno Lenino/Landsbergio nori. Abejoju, kad lašara nori. Duosiu tau, tatanka, pinigų, nuvažiuok į Dubliną, tau už tokius žodžius, lašara taip suvanos snukį, kad žinosi. O dabar lašara tiesiog tylės, padlaižūne. Tad malkis savose sultyse
pasidomekite kas yra tatanka, indenu dakotu vadas, sedintis jautis, kuris norejo isprotauti visa, kas susjije su jo indeniska tauta, geranoriskai, pagal gamta, o kas gavosi? cia jau as, tatanka, nikas, uz ji neatsakau.
as nepazistu tos lasaros, bet jo minciu destymas, kalbos maniera ir visa kita (netgi literaturos kritikai, jei nemiegotu, pastebetu) daug auksciau uz kai kuriu komentatoriu puolima jo atzvilgiu.
Jau vėl prasidėjo visokie puldinėjimai. Na, kaip ir visados būdavo šatėnuose. Tatanka, neimk į galvą. Ir tikrai pasirodyk dažniau, nes matai, pašnekovų čia kol kas mažoka. Vakar, tiesa, apie nuodėmę perskaičiau tokį dalyką - kai žmogus pradeda pažinti nuodėmę, jis pradeda pažinti save,- rodos, taip, bet nebenoriu jums sukti galvos.
Ima ilgesys anų šatėnų, net nesinori jų vadinti padebesiais, ten kvailutė kepa blynus, gal kada ir sugrįšiu ten, jei susidarys palankesnės aplinkybės. Visi sugrįšime vieni pas kitus.
O, dabar žiūriu, ir Lašara kažką panašaus apie nuodėmę parašė. Na, tiek tos.
Kaip tatai?! Sakai, „Blogiausia, kad mūsų tikėjimai linkę materializuotis" (apie padebesius). Kodėl blogiausia? Tai natūralu, taip ir turi būti. Verčiau reikėtų sakyti „blogiausia, kad mes tikime ne tai, ką reikėtų".
Aš nesakau, mylimas lašarėli, kad esi šūdas, bet musės, kurios skraido apie Tavo asmenybę ir gėrisi tavuoju aromatu, juk niekada neklysta.
Ar Aš neteisus, Noja?
Labai galinga paroda EXPO ShangHai. Net mane, skeptiką, sužavėjo architektūriniai/interjeriniai sprendimai. Siaubas, kaip toli pažengė technologijos. Aš apakęs. Nors galvojau, kad Californijoje jau mačiau kaip ir daug.
Pasaulis juda tolyn, gerbiamieji prisiekusieji, jis tikrai nestovėjo vietoj, kaip Lubio Lietuvėlė. Siūlau pakelt pakirptus sparnu ir Jums, mielieji.
tiesa, nesiūlau ten vykt. Tie siauraakiai visiškai suįžūlėjo. Atsiprašant, tualetinis popierius 10 baksų. Pamišę. Gerai, kad Giunteris priglaudė, o tai būčiau patapusi pinigų spausdinimo mašina.
Noe, dar kelios mintys dėl minčių materializavimosi. Blogiausiai yra tai, jog materializuojasi mūsų tikėjimai į baimes, t.y. įvyksta tai, ko labiausiai bijai, dėl ko drebi, ir tokius įvykius fiksuoji/kolekcionuoji savo ilgalaikėje atmintyje. Tokia kolekcija nejučia virsta tikėjimu bloguoju scenarijumi. Tuo tarpu jei įvyksta tai, ko nebijojai, į tai juk neatkreipi dėmesio, pasidžiaugi ir pamiršti. Gerų dalykų, šiaip jau, pasitaiko žymiai daugiau, nei blogų, bet atrodo priešingai.
Kodėl mintys materializuojasi, tai kaip ir aišku - juk įjungiamas selektyvumas ir tavo veiksmai - nori ar nenori - patenka į turimo vaizdinio "baseiną"; taip (nebūtinai tiesiogiai) pagal tą vaizdinį, pagal jo brėžinį formuojamas "daiktas" - realus objektas ar procesas. Visa tai gali ir netiesiogiai formuotis, mes gi esame socialiniame tinkle, kuris turi savo netiesioginio poveikio mechanizmus, insinuacija ir gandus, spaudimus ir skatinimus. (Tiesa, tinklas gali būti ir nesocialinis, pvz., elektros perdavimo tinklas, požeminių upių tinklas - sociumą veikia dar labiau netiesiogiai). Taigi mūsų patirtis (ypač neigiama) ir kokios nors išorinės užuominos/aplinkybės suformuoja mūsų vaizdinius/įsivaizdavimus, toliau - mūsų tikėjimus, kad vaizdiniai materializuosis, o tikėjimai - mūsų selektyvius veiksmus (nebūtinai sąmoningus). Ir ... process pošol... --- paaiškinau?
veltui yra taip sacralizuojama bendruomenė. Tai jau praeitas etapas: LeviŠtrosas, Sosiūras. Hegelis/Marxas gal ir pajudino, bet nekaip jiems išėjo.
Pagrindiniai dalykai dedasi žmonių suvokime tik dynamiškai. Vadinkim taip: gyvatė/roplys nemato vaizdinio, kol jis nejuda. Žinduoliai sugudravo: pradėjo judinti akis. Tad ir systema negali funcionuoti (na tokia atpažinimo stilistika), kuria pateikia xX`as>
Ta prasme, pats socialus tinklas yra beprasmis. Ar tai būtų upės ar tai būtų žmonės. Viskas atpažįstama (pagrindinis beje epistomologinjos dėsnis) tik keičiant būvį. Vadinkim taip: G. Britanijos bendruomeniniai (tinkliniai-bažnytiniai) santykiai keičiami į indvidualumą (nepriklausomumą), sprogsta imperija. Individualūs siprūs segmentai virsta kietai įtinklinti, sprogsta Čingis Cchano imperija. Vienas stiprus mongolo segmentas virsta kieta organizacija. Pasikeitimai tam tikra prasme yra grandioziniai.
Naudojant vaizdžiai: tinklinis plutonis skildamas pateikia beproto daug energijos (branduolinė reakcija), besijungdamas vandenilis (virsdamas heliu) išleidžia išvis beproto daug energijos. Tad ir extensyvus globalistinis socializavimąsis (įsitinklinimas) pateikia daug neblogų rezultatų. Bet tai, xX`ai, tikrai ne metafiziniai svaičiojimai, kaip tamsta čia pradedi
Lietuva internete
