Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-29 nr. 3239

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
Mokymasis skaičiuoti. Trys
58
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Poezijos pavasario laureatą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ kalbina ANTANAS ŠIMKUS.
Patys paprasčiausi burtažodžiai
5

PUBLICISTIKA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Linco paveikslai – kultūros sostinės dienoraštis
7

KNYGOS 
• LAIMA VINCĖ.
Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• ROMĄ KIŠŪNAITĘ kalbina ALMA VIJEIKYTĖ.
Lietusi kiekvieną vaikų knygą

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ar dar suprantame gigantiškų marionečių dramos teatrą?
2
• RASA DARGUŽAITĖ.
Kur slypi Pirosmanio kūrybos žavesys?

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
„Pedagogika – mano pašaukimas“
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Iš lietuvių kultūros paveldo Jungtinėse Amerikos Valstijose

FOTOGRAFIJA 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie patogios ir nepatogios mados fenomeną
6

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiulba ulba

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Atmintis
1

Poezijos pavasario laureato poezija 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
8

Poezijos pavasario svečių poezija 
• AKSINIJA MICHAILOVA.
• CHRISTOPH JANACS.
1
• PAUL PERRY.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje
6

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Moksleivių poezija1

IN MEMORIAM 
• JURGIS GAIŽAUSKAS
1922 10 25–2009 05 24
1
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26–2009 05 18
1
• ROMUALDAS NAREČIONIS
1930 08 15–2009 05 22

KRONIKA 
• „Video Vortex 4“
• Konkursas jaunimui

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• WOODY ALLEN.
Iš užrašų knygučių
11
• GINTARAS PATACKAS.
Murmelė
6

PARK@S 
• MANTAS VASILKEVIČIUS.
Vilniaus ap(si)kabinimas
2
• Utopinė pasakėlė prieš miegą: R E V O L I U C I J A6
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Liberalizmo metamorfozės, mutacijos ir deformacijos
3
 Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.
Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis
35
• Ar Lietuvai reikalingas Prezidentas?3

PARK@S

Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis

Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jurgos Sutkutės nuotrauka

Apie kasmet Šiauliuose vykstantį medijų meno festivalį „Enter“ kalbasi jame dalyvavę medijų kritikai JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.

„Enter 7“ – septintasis medijų meno festivalis, vykęs balandžio 24–26 d. Šiaulių dailės galerijoje ir „Elnio“ fabrike. Festivalio programą sudarė kelios dalys: „Enter teorija“ (konferencijos dalyviai: Jurijus Dobriakvas, Tautvydas Bajarkevičius, Tomas Čiučelis, Gintautas Mažeikis, Vytautas Michelkevičius, Asta Jurevičiūtė, Remigijus Venckus, Virginija Januškevičiūtė ir kt.), „Enter menas“ (Norvich School of Art and Design (Anglija) ir ŠU audiovizualinio meno katedros studentų projektas „Laboratorija“, personalinės Andriaus Grigalaičio ir Linos Miklaševičiūtės parodos), „Enter muzika“ (elektroninės muzikos festivalis „Inferno“), taip pat „Enter svečiai“ ir „Enter edukacija“. Medijų aktyvistus į festivalį subūrė ŠU dėstytojas, meno kritikas Virginijus Kinčinaitis.

T. Č.: Ir vėl medijos. Vėl medijų menas ir vėl teorinė konferencija „apie medijas“. Daug įvairiausių rakursų, iš kurių žvelgiama į tai, kas, regisi, yra abstraktu, bet kas jau tampa savaime suprantama mūsų kasdienės patirties dalimi. Jau kelintą kartą dalyvaudamas panašiame renginyje pastebiu simptomišką bruožą, kuriuo džiaugiasi dažnas medijų aktyvistas, bet peikia dažnas grynuolių ieškantis kritikas: tai akademizmo ir kūrybinių refleksijų samplaika. Visų pirma ji pasireiškia tuo, kad tokių renginių dalyviai yra išties marga publika, turinti skirtingiausius interesus ir kriterijus. Pats „Enter“ festivalis tradiciškai dalinamas į dvi dalis, kuriomis bandoma apimti dvi raiškos sritis – medijų kritiką (taip pat ir medijų tyrimo metodiką) ir meninę kūrybą, o po kiekvieno tokio festivalio visuomet atsiranda tiek teigiamų, tiek ir neigiamų tokios užmačios įvertinimų. Tačiau vargu ar galima ignoruoti svarbų faktą, jog aktyvizmas – nepriklausomai nuo to, ar panašios ambicijos patenkinamos, ar ne – gyvuoja visų pirma iniciatyvos skatinimo ir proceso vardan.

Taigi kyla labai daug įvairiausių klausimų, kuriuos vertėtų sistemingai aptarti. Norisi pradėti nuo pačios vietos specifikos – Šiauliai, mano manymu, yra tikrai ypatinga idėjų sklaidos ir eksperimentų vieta, ypač kai čia suvažiuoja išties marga publika. Man tai primena savotišką laboratorinį būvį, eksperimentavimą, ir kiekvienas eksperimentas, nepriklausomai nuo jo rezultatų, kaskart atskleidžia kažkokias konkrečias visos Lietuvos realijas. Manau, mes, festivalio dalyviai, tikrai pajutome tą daugiaplanį vyksmą. Žinoma, kitas klausimas – turinys. Bet gal apie tai vėliau?

J. D.: Mane, pirmą kartą dalyvavusį tiek konferencijoje, tiek festivalyje, apskritai nustebino tai, kad bemaž visi dalyviai ir žiūrovai taip rimtai priėmė teorinę dalį – atrodo, dažniau ši konferencijų dalis būna tarsi „privalomas“ elementas, kuris beveik niekam – ypač klausytojams – iš tikrųjų nuoširdžiai nėra įdomus. „Enter 7“ konferencijoje buvo įdomu ir kalbėti, ir klausytis, o tuo labiau buvo malonu, kad klausėsi ir auditorija. Deja, beveik nebuvo diskusijos tarp kalbėtojų ir auditorijos, tiesa, prie šio „vietinės kultūros ypatumo“ jau lyg ir pripratau. Bet apie kalbančiųjų ir klausančiųjų santykį gal irgi pasikalbėsime vėliau?

Kalbėdamas apie Šiaulių miestą kaip „natūralią“ festivalio vyksmo aplinką, negaliu nepaminėti, kuo šis renginys, mano manymu, skirtųsi nuo analogiško renginio, vykstančio, tarkim, Vilniuje. Šiauliuose pajutau tai, ką būtų galima pavadinti „neprarastu nekaltumu“ ir nesuvaidintu susidomėjimu. Tai labai keista – negaliu tvirtinti, kad dalykai, kurie buvo „Enter“ programoje, taip pat smagiai atrodytų kur nors kitur (sakykim, „rimtesniame“ ar labiau įpareigojančiame kontekste), bet buvo smagu, kad žmonėms, atėjusiems į konferencijas, peržiūras ir parodų atidarymus, festivalis buvo svarbus ir lauktas įvykis. Vilniuje to jau beveik nebejaučiu, nors ir kokio aukšto lygio ir svarbos dalykai būtų pristatomi. Tas tavo terminas – „laboratorinis būvis“ – labai taiklus.

Kita vertus, man norisi ir šiek tiek apsidrausti nuo pernelyg drąsių išvadų. Puikiai suvokiu, kad pamačiau tik kelias Šiaulių kultūrinio gyvenimo akimirkas – savotiško šio gyvenimo apogėjaus momentą, ir būtų labai lengva, remiantis šiuo patyrimu (argi būna kitaip, kai kitame mieste praleidi kelias įvykių, įspūdžių ir pažinčių pilnas dienas?), Šiaulius įsivaizduoti kaip idilišką, atvirą ir nesumeluoto entuziazmo kupiną „kultūros kurortą“. Šis klausimas man yra labai įdomus: kas gi būtent lemia tą „Enter“ komforto ir demokratiškumo (kartu ir aktualumo) jausmą? Ir ar tas pats „turinys“, perkeltas į kitą vietą ir kitą kontekstą, būtų vis dar toks pat malonus? Juolab kad ir apie teorinę konferenciją vėliau galėjome išgirsti nevienareikšmiškų atsiliepimų: esą tai, kas buvo kalbėta, yra gana diletantiška, nuspėjama ir iš esmės tinkama tik šitam uždaram „aktyvistų-teoretikų“ ratui.

T. Č.: Nors ir apsidraudei paminėdamas, kad tavo vizitas „Enteryje“ buvo pirmas, o kultūrinė patirtis Šiauliuose trumpalaikė, bet vis dėlto suformulavai atsakymą: komfortas ir demokratiškumas neįmanomas be atvirumo – atvirumas ten jaučiamas tiek idėjų lygiu, tiek ir paprasčiausiai bendraujant. Galbūt „rimti“ kontekstai labiau įpareigoja reprezentuoti išbaigtas idėjas ir kūrinius, o ne kurti, todėl Šiauliuose vykstantį „Enter“ (kartu ir kitą festivalį – „Virus“) ir norisi pavadinti „laboratorine“ platforma. Gal tai šiek tiek primena ir klasikinę „išvykimo į plenerą“ patirtį.

iliustracija
Jurijus Dobriakovas
Valentino Klimašausko nuotrauka

Pereinant prie teorinės konferencijos apie medijų kultūrą Lietuvoje, maga aptarti profesionalumo ir profaniškumo santykį. Manau, čia pravartu prisiminti Gintauto Mažeikio mintis apie multimodalumą ir multimoduliškumą (šios aptariamos sąvokos tik iš pažiūros taip mažai skiriasi!). Multimodalumu vadinamas atskirų profesinių sričių sambūvis, kuriame egzistuoja aiški skirtis tarp jų, o kiekvienos iš jų specialistui yra priskiriamos tam tikros kompetencijos ribos, t. y. specialisto kompetencija tokiu atveju apsiriboja tik jo sritimi, o pasisakymai už jos ribų traktuojami jau kaip profaniškumas. Tuo tarpu multimoduliškumas Lietuvos akademiniame pasaulyje yra gana neįprastas ir neišnaudojamas būvis, „leidžiantis“ skirtingas disciplinas suvokti kaip modulius, kuriais galima operuoti neapsiribojant viena konkrečia profesine sritimi. Žinoma, tai anaiptol nereiškia, jog multimoduliškumas kėsinasi profesionalius dalykus atiduoti į mėgėjų rankas. Tiesiog pati medijų teorija reikalauja būtent multimoduliško mąstymo, todėl (čia jau bandau advokatauti atsakydamas į galimus kaltinimus įžvalgų neišbaigtumu) panašiose konferencijose įžvalgos apie medijas neišvengiamai yra pasmerktos išsiplėsti daugelyje „kompetencijos zonų“.

Kitas aspektas – kaip suvokiama pati medijų kultūra. Apie tai konferencijoje bandėme diskutuoti su Vytautu Michelkevičiumi ir manau, kad šį pokalbį būtina pratęsti už konferencijos ribų.

J. D.: Taip, Vytauto pranešimas vienintelis sukėlė diskusiją (tiesa, pirmiausia dėl to, kad vėliau klausimams ir prieštaravimams tiesiog neliko laiko), beje, ir į šią neilgą diskusiją įsitraukė tik kiti savo eilės laukiantys pranešėjai. Prisipažinsiu atvirai: man atrodo, kad bandant ieškoti medijų kultūros apraiškų Lietuvoje (taip pat neretai ir pristatant „importinį“ medijų meną ar medijų kultūrą), siekiama aptikti ir apibrėžti ne ką kitą, kaip medijų aktyvistų subkultūrą, t. y. gana siaurą ratą žmonių, kurie patys suvokia, kad jų veikla priklauso „medijų kultūrai“ ir kartais atvirai tai deklaruoja. Pusiau juokais tokį įsivaizduojamą tipišką šios subkultūros atstovą būtų galima apibūdinti taip: dizaineris-blogeris-socialinis aktyvistas-programuotojas-inžinierius-garso menininkas-teoretikas. Kai N&G Urbonai pradėjo medijų kultūrą iš Olandijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir t. t. importuoti į Lietuvą (taip pat ir 2004 m. Vilniuje organizuotos konferencijos „RAM6“ dėka), būtent toks buvo numanomas medijų kultūros atstovo „idealas“. Tačiau tokie prototipai pas mus plačiai neišplito, o gerai artikuliuotų „lokalių“ adaptacijų neatsirado. Nors čia vertėtų paklausti: galbūt su šiuo „skėtiniu“ „medijų kultūros“ terminu savo veiklos neidentifikuoja net ir tie, kurie medijas naudoja labai sąmoningai ir tikslingai? Tuomet reikėtų konstatuoti, kad jie tiesiog nežino ar nenori prisipažinti priklausantys medijų kultūrai.

Bet kur kas svarbiau man atrodo tai, jog, kol yra abstrakčiai diskutuojama, kas yra ta („profesionalioji“?) medijų kultūra ir kas jai atstovauja, tose srityse, kur medijos yra naudojamos praktiškai be refleksijos (t. y., dažniausiai ten, kur medijos vartojamos kaip masinės priemonės, o jų daromas tiesioginis poveikis yra masinis tikrąja to žodžio prasme), vyksta labai įdomūs ir nevienareikšmiški reiškiniai, dažnai nesulaukiantys deramo dėmesio iš „medijų aktyvistų“ stovyklos (galbūt „pasitarnavo“ ir painių vietinių lingvistinių realijų padiktuotas noras atskirti medijas nuo žiniasklaidos). Ar nebūtų pats laikas aktyviai užsiimti tuo, ką galėtume pavadinti „medijų folkloristika“ – t. y. galbūt užuot ieškoję hi-tech srities naujovių, turėtume pažiūrėti į tai, kaip jau beveik standartiniu tapusį „kasdienį“ medijų rinkinį vartoja žmonės, kurie tų priemonių neįvardina „medijomis“, ir, tuo labiau, savęs nesuvokia kaip medijų kultūros dalies. Tiesą sakant, toks būvis yra artimesnis socialinei ir kultūrinei realybei, kurioje mes gyvename (juk čia Lietuva, o ne, tarkim, Olandija). Be to, neretai mes ir patys panašiai elgiamės, painiodami medijas su pranešimais, regimybes su intencijomis ir t. t., nors kokiose nors konkrečiose srityse esame sąmoningi ir autoreflektyvūs. Galbūt jei pasikeistų vietinių medijų kultūros tyrinėtojų orientacija, diskusijos apie medijas taip pat taptų aktualesnės žymiai platesniam žmonių ratui. Beje, minėtas Gintautas Mažeikis ir jo interesų laukas, man atrodo, puikiai iliustruoja tai, apie ką čia kalbėjau.

T. Č.: Sutinku dėl „medijų folkloristikos“. Šis terminas (nors ir eskiziškas) nusako kritinę poziciją jau specifiškai įsisąmoninto turinio atžvilgiu – kalbu tiek apie socialinius tinklus, tiek apie skaitmeninę žiniasklaidą ir internetinio komentavimo fenomeną, tiek apie medijų meno raiškos formas. Teorija ir kritika turėtų būti itin svarbios dabar, atsiradus daugybei technologinių XX a. inovacijų – galbūt atėjo laikas stabtelėti ir imtis refleksijos užduodant kone trivialius klausimus, pvz.: ką reiškia būti žmogumi medijuotose realybėse?

iliustracija
Gediminas Dundulis (ENTER 7 videofilmų konkurso prizininkas), Rolandas Rastauskas, Virginijus Kinčinaitis, Tomas Čiučelis
Jurgos Sutkutės nuotrauka

Kita vertus, apibrėžčių paieškos, jų legitimizavimas bei fiksavimas enciklopedijose gali būti ir labai slidus užsiėmimas, kadangi čia tyko formalizmo šmėkla – galima įvardyti reiškinį ir priskirti jį vienokiam ar kitokiam teoriniam modeliui, suvokti jo egzistavimą akademiniame kontekste, tačiau kaip elgtis su tais reiškiniais, kurie nepatenka į akademinius diskursus, nors, nepaisant to, yra kone aktualiausi kasdienės būties palydovai? Štai čia kyla aktualumo klausimas: gal kai kurie kontekstai yra nepelnytai ignoruojami kaip mažiau aktualūs ir neverti kritinės analizės? Pavyzdžiui, kalbant apie lietuviškąją internetinių komentarų „kultūrą“* paprastai apsiribojama tik keletu kritinių rakursų: kalbininkų parypavimais dėl lietuvių kalbos marinimo ir publicistiškais samprotavimais apie, švelniai tariant, nerafinuotą lietuvių mentalitetą. Bet pasigilinus galima aptikti tai, kas rodo esmingesnę ir beveik viešai neartikuliuojamą paties žmogaus santykio su medijomis problematiką, tam tikrus psichologinius elgesio virtualiose realybėse modelius ir polinkius. Be abejo, ši tema verta atskiro aptarimo.

Nebaigta mūsų diskusija su Vytautu Michelkevičiumi (ją būtinai reikės pratęsti) iš dalies susijusi su tavo minėtu „medijų importu“ ir su subkultūrų fenomenu. Ar „medijų aktyvistų“ subkultūra Lietuvoje (išskyrus kelias išimtis – pvz., tuos pačius N&G Urbonus) ir nėra vienintelė „medijų kultūra“? Konferencijoje išgirdęs Vytauto klausimą, „ar Lietuvoje yra medijų kultūra?“ išties nustebau: net nepaisant to, kad šiame klausime du terminai – „medijos“ ir „kultūra“ – reikalauja patikslinimo, galima nujausti esant kažkokį neišsakytą kriterijų, kuris leidžia kultūrai „būti“ – kriterijų, kuris sukuria skirtį tarp oficialiosios ir neformaliosios kultūrų. Man norisi šį klausimą performuluoti: „kokia būtent medijų kultūra egzistuoja Lietuvoje?“

J. D.: Man atrodo, kad taip klausti būtų tikrai prasmingiau. Nors iš tiesų būčiau netgi labiau linkęs atsisakyti sąvokos „medijų kultūra“ (kaip ir minėjai, atkaklus tokio apibrėžimo laikymasis gali įkyriai versti pačius teoretikus ir kritikus nuolat puristiškai bandyti vis iš naujo brėžti vieno ar kito reiškinio kontūrus ir taip dėl mažesnio „grynumo“ ar akademinio patrauklumo neišvengiamai palikti kažką „už borto“) ir paprasčiausiai klausčiau: „Kaip žmonės dalyvauja kitų žmonių medijuojamose realybėse ir kaip medijuoja savąsias?“

Kad pernelyg neišsiplėstume, galbūt sugrįžkime prie paties „Enter“ festivalio ir teoriją sugrąžinkime į praktiką. „Enter“ pavadintas „medijų meno festivaliu“ arba, detaliau, „skaitmeninių technologijų ir meno, virtualių subkultūrų ir informacinės visuomenės tyrimų laboratorija“. Tokie apibūdinimai gali provokuoti įvairius klausimus, tačiau gal apsiribokime tuo, kaip šio festivalio dalyviai naudojo medijas. Koks tavo įspūdis? Ar tai, ką ten matėm, kaip nors susisiejo su tuo, kas buvo kalbėta konferencijos metu?

T. Č.: Iš tikrųjų kai kurie pranešimai ir vėliau eksponuoti darbai buvo artimi savo problematika. Turiu pasakyti, kad šiemet festivalio ekspozicijose vyravo kūnas – daugelis kūrinių buvo vienaip ar kitaip kvestionuojantys, išryškinantys, neigiantys ar kitaip santykiaujantys su kūniškumu. Nemanau, kad tai – intencionalus siekis ar kuratorių indėlis, greičiau tai kažkokia savaiminė ir specifinė būtent šio festivalio tendencija.

Noriu pridurti, kad teorinė „Enter“ konferencija – palyginti neformali ir visiems (tiek Lietuvos, tiek ir užsienio) medijų aktyvistams atvira platforma – suteikia sąlygas laisvesnėms diskusijoms ir atviresniam rūpimų klausimų aptarimui (tai nėra įprasta akademiškai reglamentuotuose renginiuose), todėl manau, jog šią aplinkybę būtina kuo labiau išnaudoti. Vieninteliai tikrai svarbūs reikalavimai yra tie, kuriuos iškeliame patys sau, todėl toks renginio formatas skatina dalyvauti ir pasisakyti, o ne kažko tikėtis ir klausyti.

J. D.: Sutinku – labai svarbu, kad panašios neakademinės platformos egzistuotų, išliktų ir evoliucionuotų. Tiesa, būtų įdomiau, jei diskusijose dalyvautų, tarkim, Lietuvoje gyvenantys ir vietinėje/tarptautinėje kultūroje dalyvaujantys užsieniečiai, turintys ką apie visa tai pasakyti iš savo „varpinės“ – tada mažiau „virtume savose sultyse“. Taip pat tikiuosi, kad ilgainiui ir publika labiau pripras įsiterpti, klausti, prieštarauti ir komentuoti būtent renginio metu, o ne vėliau, naudojantis tapatybę maskuojančiais avatarais. Bet kuriuo atveju, dar susitiksime Šiauliuose ir kitur.


_____________________________________
*Sąvoka „internetinių komentarų kultūra“ iš pažiūros gali būti apgaulinga dėl termino „kultūra“ reikšmių. Tačiau šiuo atveju koncentruojuosi būtnt į kultūrą kaip į žmogaus veiklos produktų, jų formų ir sistemų visumą, skirtą informacijai ir vertbėms perduoti.

 

Skaitytojų vertinimai


53167. Jons2009-05-31 23:47
ne su Michelkevicium reikia diskutuoti,o su McLuhanu.Kokia diskusija tarp dvieju lopu?Iseina teip,kad nei vienas nesupranta (papie ka sneka),nei kitas.

53169. aikitnx2009-06-01 00:12
Bl.Negaliu kaip mane veikia tokie berasciai lopai(šauktukas).Jūs verskit visa Mcluganą,ka dir po 500 egzemplioriu leiskit.Deliozo su Derida niekas nezinojo,kol angliskai nesiverte.Va pirma užduotis medijistams:)Jo.Pirmyn.(šauktukas) verskit ir leiskit,kad runkelių tauta šviestųsi pirmiausia,o ne apie mediju mena ir mediju kultura kliedėtų.Kai jsu bus prisiskaitę visko į valias,tada susigės kartu su organizatoriais,kuriem dar vis reikia kažkokio užsieniecio,kad išaiškintų.Bl.lopų lopai nėr ką daugiau pasakyti.I da nepilnavertiskumo kamuojami....

53170. Jons2009-06-01 00:19
Gerai.Kalbėkime sausų faktų kalba.Kalbėkime.Malkiugeno "Kaip suprasti medijas " išlaista 2000 egz. tiražu.Nusipirko ją keliolika dėstytojų i perskaitė.Iš tų keliolikos suprato keli.(Ir tai -ne viską)Dabar jūs man pasakykit iš kur tiek išminčių ant Lietuvos ,kurie apie sitas medijas tiek išmano?Lietuviškai yra tik viena knygutė.Rusiškai jaunimas nesupranta ir neskaito.Angliškai internete už dyka negausi,už dyką negausi ir ne internete angliškai.Bulbiu respublika ir runkeliu krastas susirenka prie šiaulkiu kryziu kalno apie medijų meną pabazarint.Nu vienas juokas.

53171. Žužu2009-06-01 00:24
---„skaitmeninių technologijų ir meno, virtualių subkultūrų ir informacinės visuomenės tyrimų laboratorija“. ----- Apie akmeninį kirvuką dar menkai išmanot,o jie jau imasi „skaitmeninių technologijų ir meno, virtualių subkultūrų ir informacinės visuomenės tyrimų laboratorijos“. Čia toks įmantrus pavadinimas,kad pinigus butų paprasčiau išplaut?Savivaldybej tai runkeliai sėdi ,o su ministerijos dundukėliais tai susitarsim-pasidalinsim :)

53172. Jons2009-06-01 00:28
--- Kai N&G Urbonai pradėjo medijų kultūrą iš Olandijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir t. t. importuoti į Lietuvą (taip pat ir 2004 m. Vilniuje organizuotos konferencijos „RAM6“ dėka), būtent toks buvo numanomas medijų kultūros atstovo „idealas----Urbonai importavo mediju kultura i Lietuvą iš Olandijos.pdc.Nėra žiodžių.

53173. g.2009-06-01 10:29
Ačiū už diskusinį tekstą. Malonu skaityti, kai autoriams rūpi tai, apie ką jie kalba. Reikia kalbėti apie medijas, aiškintis, diskutuoti - tai yra mus visus supantys ir besikeičiantys dalykai. Visai nesvarbu, kur diskutuoti - ar prie Kryžių kalno, ar prie Gedimino kalno. O stebina čia rašančių komentatorių "kultūra" - ką tokie gali pasakyti apie "medijų kultūrą"????

53177. Avataras is Kazlu Rudos2009-06-01 11:21
Viskas yra svarbu.Kai kalbame apie medijas-svarbu yra viskas.O diskutuoti apie nuogirdas yra pavojinga.Pirmiausia reik tureti ziniu apie diskusiju objekta/JD gerai uzsifiksavo avataras.Tai gerai,jis ir toliau drums vandeni ,speudys i ji,nes pac tai is sito prisnekrsto sulinio negeria i negers,nematau su kuo diskutuoti,galiu tik negeranoriskai apsviesti tamsius runkeliu protus nezemiska mediju scviesa....:)

53178. bukas2009-06-01 11:46
wo, blin, žyniai jau yra, lieka išdrožt iš ūkiško muilo gabalo mažo japoniuko su skaitmenine kamera ant peties skulptūrėlę ir gims naujas Dievas :) "Medijos" kažkoks abstraktus žodis, gal geriau "SSDS" - skaitmeninės smegenų d******mo sistemos.

53179. klausimas 2009-06-01 12:04
buvo idomu paskaityt , tik vienas momentas , klausimas JD :"kuo šis renginys, mano manymu, skirtųsi nuo analogiško renginio, vykstančio, tarkim, Vilniuje." ir veliau "Vilniuje to jau beveik nebejaučiu, nors ir kokio aukšto lygio ir svarbos dalykai būtų pristatomi. " ar vyksta analogiskas renginys vilniuje ? o jei nevyksta tai apie kokius aukšto lygio ir svarbos dalykus galima kalbeti jei jie nera tie reiskiniai apie ka kalbame. ar as ko nors nezinau ?

53183. klausimui2009-06-01 15:02
Vilniuje nevyksta. čia atsakymas klausimui. o komentatoriams aka "žaliųjų paraščių planktonas": vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers. oplia, vyručiai.

53194. Valdas Jugendas2009-06-01 16:25
Oj, Malkiugenai jus, Malkiugenai... juokdariai medijuoti :)

53203. Avataras2009-06-01 22:35
" kokiose nors konkrečiose srityse esame sąmoningi ir autoreflektyvūs"---nu ir kuriose srityse sie ponai yra "samoningi ir reflektyvus"?Butu labai ydomu suzinoti.

53204. Jons2009-06-01 22:37
Jei butu pasakes -sapnuoju ir kliedziu-sutikciau.A daba-samoningas!Kokios nepamatuotos ambicijos!

53205. Malunas2009-06-01 22:40
"J. D.: Mane, pirmą kartą dalyvavusį tiek konferencijoje, tiek festivalyje, apskritai nustebino tai, kad bemaž visi dalyviai ir žiūrovai taip rimtai priėmė teorinę dalį – atrodo, dažniau ši konferencijų dalis būna tarsi „privalomas“ elementas, kuris beveik niekam – ypač klausytojams – iš tikrųjų nuoširdžiai nėra įdomus. „Enter 7“ konferencijoje buvo įdomu ir kalbėti, ir klausytis, o tuo labiau buvo malonu, kad klausėsi ir auditorija. Deja, beveik nebuvo diskusijos tarp kalbėtojų ir auditorijos, tiesa, prie šio „vietinės kultūros ypatumo“ jau lyg ir pripratau.!==-O ka tai reiskia?Tai reiskia ,kad zmones nieko nenutuokia apie sita dalyka,todel jiems ir idomu klausytis.Be abejones ,organizatoriai jiems pripute arabu ir veju i smegenus,todel tiketina,kad publika savarankiskai neskaitys ir nestudijuos saltiniu.Tinges.Reiskia ,padaryta milziniska ir nepataisoma zala runkeliu protams!

53206. Avataras2009-06-01 22:42
Uztenka vine Malkiugeno techta skaityti ir auditorija klausys ishsiziojus bei ausis pastacius.

53213. klausimas2009-06-02 08:37
dekui uz atsakyma. tuomet galvoti kas butu jei butu neverta. o jei organizatoriai ir dalyviai ne pro pirstus ziuri i rengini tai tik pamokoma ir sveikintina

53216. Azuolu Buda2009-06-02 11:33
Koki cia mumim pranesima skelbia autoriai savo personaliju nuotraukom?O Roros dalyvavimas tai jau kokybes zenklas gal?Turiu pareiksti,kad textas ir vaizdas nera pranesimai,medija yra pats textas ir pac vaizdas.Sitie isminciai to neskiria(nes labai sunku atskirti)Kai jie ta padarys,tada susidomes klavciaturos knopke -ne tuo,kas ant jos parasyta,o tuo ,kad ja galima paspausti..Be to medijos turinys,apie kuri cionainai daug priskiesta, yra ne juose.Todel sita konferencija-seminaras yr visiska profanacija ir debilizmas.

53220. Petras2009-06-02 13:08
Haha:)

53222. Amūro strėlė2009-06-02 13:56
Avataras išsižios, kai jam klius į achilo kulną metakomentarų spąstuose. ir įskris paukšutkas "ach" į jo trigonometrijomis gromuliuotą skaitmeninį gerklės raumenį html koduotėje, kurios kodo jis nė iš tolo nesupranta. mes matome jo ip, mes žinom jo gps`ą, mes galim pasakyt jo megahercus, jo giminės medį, jo reinkarnacijų teorijas, ir esam matę kiekvieną jo filmą. mums nereikia trečiosios psichoanalitinės piliulės ar hitlerinio "fas", mes žinom, kad ratai sukasi, galim cituot japonų samurajus: "ilgai sėdėk prie upės, kol pamatysi išplaukiantį priešo lavoną". aš sakau "mes", o Andre Bretonas ir Francis Baconas pritariamai tyli iš katakombos, kurios dvidešimt tretieji vartai yra aukščiausios prabos aukso, barokiniu rombu besisukančio į Ra piramidės istorinį totemą

53224. Azuolu Budai2009-06-02 14:09
ach, koks kaimelis, koks apkerpėjęs kaimo bibliotekos kaimelis. nu nieko, gal kada ir ten internetas paspartės, ir iš Ažuolų Būdos išlįs penkialapis dobilo (ne debilo) lapas. pagarbiai, Kvebeko klevas

53225. Valdas Jugendas2009-06-02 14:46
Siulau Avatarui, Kazlu Rudai & Azuolu Budai, Jonsui ir kitiems Malkiugeno malunams surengti virtualia antiprofanacine-proklamacine konferencija zaliose parastese ir issiaiskinti pagaliau, kokia klaviaturos knopke po kokios reik spaust!

53233. Tvarka bus!2009-06-02 16:50
Aha .Tuoj Xx-as padarys tvarka zaliuose plotuose i pasbaigs cia tos dizkusijos.

53234. Avataras2009-06-02 16:54
Bl,dirbi cia uz dyka,bangas keli sukaites ,o tau na i veida mazgote... Kokie vis tik negeri ,blogi zmones aplink,ypac daug ju sulinde internete.

53240. Jons2009-06-02 18:40
Nu bet diskusija jau vyksta!Ir labai ydomu diskusija,jei i ja isijunge net "Amuro strelas"-techniniai darbuotojai,"Zuzu"-redakcijos valytojos i kiti.Ten,kur tryksta intelektas-gaivi ziniu versme-abejingu nelieka,prie monitoriu prilimpa visi ir seile varvina:)

53241. "Mediju kultura"2009-06-02 19:29
"Dar a.a. Vytautas Kavolis aiškino, kad negalima skaldyti kultūros kaip pliauskos į visokias politines ir kitokias kultūras. Toks veiksmas, anot jo, tik suteikia galimybe po kultūros sąvoka pakišti pačią šlykščiausią demagogiją. Jis klausė,- o ką jūs manot apie žmogaus žudymo kultūrą? Kodėl joje per mažai estetikos? "

53245. Malunas2009-06-02 23:22
Kas yra "medija" labai puikiai iliustruoja stai toks pavyzdys. Nigeriai ir kitu nerastingu kulturu zmogai pirmiausia gelbsti snius,moterims ir vaikams leisdami mirti.Vakaru apsisviete zmones pirmiausia gelbsti vaikus,moteris na ir senius,nes rastingoj kulturoj(:)) visa patirtis ir ismintis yra uzfiksuota ir jos gelbet ir saugot nebereikia. Afrikos juodukui visa ismintis ir patirtis yra uzfiksuota senolyje. Stai kas yra "praneshimas"nerastingam ir rastingam zmogui.Rastingas zmogus gali nemoketi nei rasyti,nei skaityti,bet "pranesimai is aplinkos " ji vis vien privers elgtis tik taip ,o ne kitaip.Va ir visas "samoningumas ir reflektyvumas".

53246. Jons2009-06-02 23:42
Susirinko hebryte "pazaisti su medijomis" ,o medijos pazaide su jais.

53254. Valdas Jugendas2009-06-03 11:44
, - pasake mediju arbitras.

53257. Jugendui2009-06-03 13:42
A tu klausyk ,ka tau protingi zmogai sako:)

53258. Amūro strėlė2009-06-03 14:10
dėl to, kas ką gelbsti, tai klausimas rimtas. ką gelbsti menas? tiesą sakant, nežinau. kartais atrodo, kad jis bevertiškiausias iš visų nieko nevertų dalykų. bet kartais opa ir sužiba, ir išgelbėja akimirką iš mirties, nutiesia taką į dabartį, praeitį ir ateitį. tuom jis - menas - niekuom nėra išskirtinis. medija ir (tik?) tiek.

53267. Zuzu2009-06-03 17:04
Medijos kaiptais gerai isipiesia i poststrukturalu-dekonstruktyvu diskursa,todel apie "mediju mena " net negalim kalbeti.Tai kazkas panasaus,kai paaugliai kieme uzsideje NBA zvaigzdziu marskinelius ,imituoja finalo varzybas.

53275. Jons2009-06-03 23:08
Laba diena

53285. mama Marijampole2009-06-04 09:15
>Kazlu Rudai & Azuolu Budai> nurimkit vaikai mano. as jums tuoj paaiskinsiu kas yra medijos. medijos tai babkes. yzi. turi daug daug babkiu tai ir turi daug mediju ( valdai jas ), neturi babkiu tai koks tu ten mediju menininkas? nu nebent koks mediatorius, bet ne daugiau.

53289. Yspudingai2009-06-04 23:20
"Jurijus Dobriakovas Valentino Klimašausko nuotrauka"

53328. karate2009-06-06 17:24
Teoretikai, blin, ligoniai! Ir dar alchašas rorikas tarp šitų. Kam vaidinat protingus. Atsipalaiduokit vieną kartą.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 10 
23:57:56 Oct 31, 2010   
Feb 2008 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba