Įvairių žanrų sūkuryje

Muzikos festivalio "Alternatyva" įspūdžiai

Gegužės pirmoje pusėje Vilniuje vėl išvydome ryškias muzikos festivalio "Alternatyva" afišas – tą patį žaismingą oranžinį žmogaus siluetą, tik šįkart ne juodame, o mėlyname ir žaliame fone. Dailininko Mykolo Zavadskio sukurtas festivalio plakatas – išsyk atpažįstamas ir daugeliui, manau, jau įsiminęs renginio ženklas, kvietęs vėl pabūti jo koncertų dalyviu. "Alternatyvos" sumanytojas ir direktorius – smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, jo "dešinioji ranka" – Hilda Woolf, nemenką tarptautinių renginių patirtį turinti vadybininkė, prieš metus pirmąkart atvykusi į Vilnių, pamilusi mūsų miestą, sutikusi čia daug bičiulių ir nutarusi susieti dalį savo veiklos būtent su pavasarine "Alternatyva". Kita vertus, šį festivalį rengti padėjo daugelio žmonių moralinė parama, kurią nuolat jautė ir jaučia M. Švėgžda, jau šešerius metus gyvenantis Paryžiuje. Tad neatsitiktinė ir tauri šiųmetės "Alternatyvos" dedikacija Ugnei – rašytojai, vertėjai, literatūros kritikei, Lietuvos ambasadorei prie UNESCO Ugnei Karvelis, kurios netekome š.m. kovo 4-ąją ir kurią džiugino šio festivalio idėja.

Jeigu reikėtų išskirti būdingiausius festivalio bruožus, tektų pažymėti itin laisvą jo kompoziciją, nesusaistytą nei griežtų repertuarinių reikalavimų, nei žanrinės sekos. Čia nesiekiama publikos patraukti premjeromis ar stambių muzikinių formų projektais, itin originaliomis ar rafinuotomis, elitinėmis programomis. Priešingai – festivalio direktorius renginio lankstinuke ragina: "Jauskitės kaip namie." O šiame kvietime ir atsiskleidžia rengėjų tikslai – suburti publiką, norinčią patirti paprastą klausymosi džiaugsmą. Kad įvairiažanris festivalis publikai patrauklus, įrodo gausus jos dalyvavimas visuose "Alternatyvos" vakaruose.

Antra vertus, festivaliui galima dar kai ko ir palinkėti – daugiau griežtumo renkantis muzikantus, grupuojant repertuarą, siekiant konkrečių koncertų dramaturginės logikos (norisi prisiminti, kad ir gegužės 7 d. koncertą, kurio pirmąją dalį sudarė du labai giminingi F.A. Hoffmeisterio ir C.P.E. Bacho instrumentiniai koncertai, o antroje dalyje po įtempto, dramatiško D. Šostakovičiaus Kvarteto Nr. 8 kameriniam orkestrui išgirdome neadekvačią tąsą – bravūriškas, virtuozines G. Bottesini bei F. Bridge`o pjeses kontrabosui ir orkestrui, nors ir atliktas aukščiausio lygio solisto D. McTiero). "Alternatyvai" didesnės vertės suteiktų ir išsamus renginio bukletas – šiandien tai bemaž jau būtina festivalio sklaidos priemonė. Tikėkimės, kad didėjantis renginio gerbėjų ir rėmėjų būrys ateityje padės užpildyti ir šią spragą.

Apžvelgiant šiųmetinės "Alternatyvos" tendencijas, į akis kristų kitokia nei pernai akademinių ir lengvosios muzikos žanrų proporcija, pasikeitusi pastarųjų naudai. Tai trys koncertai gegužės 9, 11 ir 12 d., kuriuose čigonų melodijas griežė ir improvizavo V. Pantiras (smuikas), o jam pritarė pianistas K. Achourbekovas, "džiazavo" S. Texieras ir A. Simoniano kvintetas bei kubietiškos muzikos koloritu alsavo jau iš pernai pažįstamo E. Estrados ir "Kombi-All-Stars" ansamblio pasirodymas (pirmas vakaras – Rusų dramos teatre, kiti du – B. Dvariono muzikos mokykloje). Akademinei muzikai atstovavo du vakarai.

Pirmasis festivalio koncertas gegužės 7 d. Rusų dramos teatre tarytum pratęsė pernai užsimezgusią pažintį su dviem solistais iš Prancūzijos – altininku M. Michalakakosu bei fleitininku J. Ferrandis, kuriems talkino jau irgi tradicinis "Alternatyvos" dalyvis – Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas D. Katkaus. Skambėjo žavi instrumentinio koncerto klasika – kūriniai, sklidini homofoninio skaidrumo, gražių melodinių temų, šilto kolorito. Viskas, regis, stilistiškai sustyguota, muzikalu, grakštu, vis dėlto šiųmetinės prancūzų interpretacijos neatrodė tokios ryškios, spalvingos, įsimintinos kaip pernai. Gal tokį įspūdį lėmė ne itin vykusiai pasirinktas repertuaras, suteikęs mažiau galimybių efektingiau sužėrėti solistams. Antroje vakaro dalyje batutą iš maestro D. Katkaus perėmė gruzinų dirigentas G. Čičinadzė, jaunos kartos muzikas, šiuo metu dirbantis su Gruzijos ir Armėnijos valstybiniais simfoniniais orkestrais. Daug dėmesio išoriniam artistiškumui, rankų plastikai skiriantis dirigentas publikai prisistatė D. Šostakovičiaus Kvartetu Nr. 8 styginių orkestrui, kurio dramturginį piešinį kūrė pasitelkdamas didelių kontrastų, temperamentingos, ekspresy- vios kalbėsenos įtaigą, akivaizdžiai paveikusią ir orkestro skambėjimą. Koncerto pabaigoje keletą virtuozinių pjesių pagriežė neįtikėtinas technines galimybes įvaldęs kontrabosininkas iš Didžiosios Britanijos D. McTieras, palikęs viltį ateityje mūsų publikai atsiskleisti platesniu amplua.

Ir pernykštės, ir šiųmetinės "Alternatyvos" kompoziciją ypatingomis spalvomis papuošė prancūzų pianisto J.M. Luisada rečitaliai. Tai atlikėjas, kaskart priverčiantis kitaip pažvelgti į pačią interpretacijos sąvoką, kuri jo atveju reiškia labai individualų mąstymą, verčiantį paklusti ir stilių, ir techniką, ir įvairiausius štampus. Koncerte skambėjo J. Haydno, W. A. Mozarto, F. Chopino kūriniai. Šiam pianistui tai, regis, anaiptol ne skirtingos stilistinės epochos, o vis ta pati muzika – meniška, pažymėta skirtingų detalių vėriniais, skirtinga frazuote, artikuliacija. Būtent artikuliacija tampa J.M. Luisada meninės fantazijos šaltiniu, jo interpretacijų savitumo, gyvybingumo versme. Artikuliacinę sampratą pianistas linkęs apgaubti koloristiniais, preciziško tušė nėriniais, o visų šių elementų sąveika sukuria neįprastus meninius vaizdus.