SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-04-18 nr. 798

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Ką jis man reiškia?
7

Savaitė 
• „Auros“ studijoje – šiuolaikinio meno jungtys ir jungtukai
• Kodėl vakaras uždaras?
• LMTA atšventė 75-erių metų sukaktį

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Ir vėl „Sugrįžimai“
3
 Alina Ramanauskienė
Šimtametė „Linksmoji našlė“
14
• Apie konkursus, Skriabiną ir kitką3
• KONCERTAI

Dailė 
• Vytautas Michelkevičius
Migruojanti realybė
• Aistė Paulina Virbickaitė
Iš įvykio vietos
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
• Krzysztofas Kieślowskis apie „Dekalogą“. Post scriptum3

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Šokis 
• Goda Dapšytė
Šiaurės ir Baltijos šalių šokio spalvos

Kinas 
• Lenkų kinas: stebuklai ir atmintis
• Siaubas būna poetiškas2
• Nepriklausomo Amerikos kino savaitė „Skalvijoje“
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais 
• Festivalyje „Crossing Europe“ – ir Lietuvos filmai

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Kultūros olimpiada
31

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Šimtametė „Linksmoji našlė“

Operetės premjera Kauno muzikiniame teatre

Alina Ramanauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Raminta Vaicekauskaitė – Hana Glavari

XX a. pirmasis dešimtmetis. Permainingas, prieštaringas, audringas laikas. Ne tik politikoje. Muzikoje taip pat. R. Straussas kuria „Salomėją“, mes atgauname spaudą ir netrukus Vilniuje rodome savo „Birutę“; su įžūliu švilpimu, o vėliau su ovacijų liūtimis publika pasitinka G. Puccini „Madam Baterflai“. Geras G. Puccini pažįstamas Franzas Leharas (1870–1948) Vienos teatre pradeda diriguoti ir kurti savo operetes. Šiame teatre, beje, prieš 50 metų valtorną pūtė jo tėvas, vadovaujamas Vienos operetės pradininko, kompozitoriaus ir dirigento Franzo Suppe. 1905 m. F. Leharas sukuria išpopuliarėjusią visame pasaulyje „Linksmąją našlę“, turbūt pačią žymiausią savo operetę. Čia skambančios dainos, duetai, arijos yra tapę operetės žanro etaloniniais pavyzdžiais. Kaune ši „lehariada“ statoma jau šeštą kartą. Spektaklis taip pat buvo Klaipėdos muzikinio, Vilniaus operos ir baleto teatrų repertuaruose.

Ištikimybė klasikinėms vertybėms

„Linksmoji našlė“ – režisieriaus Ginto Žilio šeštoji operetė, pastatyta Muzikiniame teatre. Režisierius rodo ištikimybę klasikinėms vertybėms ir elegancijai. Operetės sprendime nėra nieko nereikalingo: išsigalvotų tuščių efektų, pigios beskonybės, naujai perkurtų siužeto vingių. Po kelių spektaklių, pastatytų režisierių iš Ukrainos, Rusijos, ši premjera žėri vakarietišku skoniu ir saikingumu.

Aukštą elegancijos tonaciją pasirenka ir dailininkė Virginija Idzelytė. Funkcionalus scenovaizdis, imituojąs pastatą su veidrodinėmis detalėmis, beveik nesikeičia per visus tris veiksmus. Kinta apšvietimas, fono spalvos, sužėrėdamos vis naujais atspalviais. Lakoniškos dekoracijos tarsi praplečia Muzikinio teatro sceną, leidžia artistams laisvai kvėpuoti. Čia nė su žiburiu nerasime ištapytų peizažų ar kalnų iš papjė mašė.

XX a. pirmojo dešimtmečio atmosferą kuria kostiumai. Stebime to meto mados teatrą su dominuojančiomis trimis spalvomis: juoda – pirmajame veiksme, balta – antrajame, balta ir raudona – trečiajame. Kiekvienos damos suknia – tarsi nedidelis meno kūrinys, padabintas gražiomis skrybėlaitėmis, šukuosenomis, pirštinaitėmis, vėduoklėmis.

Gražiausia puošmena

Akių negali atplėšti nuo linksmosios našlės Hanos Glavari (Raminta Vaicekauskaitė). Jaunos artistės kūrybiniame kelyje tai jau (ar dar tik?) trečiasis vaidmuo Muzikiniame teatre. Mano galva, pranokstantis ir Maricą „Grafaitėje Maricoje“, ir Roziną „Sevilijos kirpėjuje“.

R. Vaicekauskaitė turi puikią ir raiškią sceninę išvaizdą: ji dainuoja kaip pirmoji spektaklio dama, kalba kaip pirmoji dama, taip pat grakščiai šoka. Solistės padainuotos melodingos arijos ir duetai (vien ko verta daina „Vilija“ iš II veiksmo pradžios) verti aukščiausių balų. Visi Lietuvos, o ir tolimesnių geografinių platumų teatrai gali pavydėti Kauno muzikiniam, kad jis turi tokį prabangų scenos papuošalą.

R. Vaicekauskaitė pasirodo ne tik istorinio teatro scenoje. Ji ką tik sėkmingai sugiedojo pagrindinę partiją kompozitoriaus A. Martinaičio religinio veikalo premjeroje, dažnai dainuoja su ansambliu „Musica humana“; iš atminties neišblėsta ir jos atsakingai parengta soprano partija J. Kačinsko operos „Juodas laivas“ koncertiniame atlikime. Visa tai turtina sceninę ir vokalinę dainininkės patirtį, plečia raiškos galimybes.

Kita Hana Glavari (Nomeda Vilkanauskaitė) būtų visiškai įtikinama, jei neturėtų tokios stiprios konkurentės. Visad žiauri lyginamoji analizė!

Partneriai

Linksmosios našlės partneris Danila (Raimondas Baranauskas) turi retą ir brangintiną solisto savybę – pakelti kokybės kartelę aukštai ir neleisti sau jos nuleisti žemyn. R. Baranauskas užtikrintai ir tiksliai įsilieja į bendrą skoningo spektaklio visumą: įtikina santūri ir vyriška vaidybos maniera, tiksli dikcija kalbamuosiuose intarpuose, disciplinuotas ir tvarkingas, nors ir ne itin turtingas įvairių atspalvių vokalas.

Antrojoje premjeroje Danilos vaidmenį kūrė Laimonas Pautienius, užgrūdintas ir daug sykių scenos patikrintas solistas. Abejonių nekelia nei dainininko vokalas, nei sceninis patrauklumas. Tačiau šįsyk neišvengta tam tikrų pasikartojimų, atklydusių iš anksčiau matytų spektaklių, nuovargio žymių. Matyt, tai neišvengiama, kai sostinėje ką tik padainuoji Papageną „Užburtojoje fleitoje“ ir tuoj pat Kaune dalyvauji Muzikinio teatro premjeroje.

Nustebau ir susižavėjusi aiktelėjau, kaip dailiai orkestras (dirigentas Julius Geniušas) pagriežė spektaklio uvertiūrą: išlyginta styginių grupė, ilga frazės kantilena, tikslus tempas. Deja, kai orkestrui teko akompanuoti solistams, garso amplitudė buvo per stipri, per mažai dėmesio skiriama niuansams talkinant dainininkams. Amžina ir vargu ar bepagygoma visų mūsų muzikinių teatrų liga – griežti per smarkiai iš peties, per mažai jautriai iš širdies.

Pliusai ir minusai

Režisieriaus ir dailininkės švarios estetikos siekį scenoje pavyko įgyvendinti ne visiems artistams. Šventa tiesa, ką publikai taip malonu žiūrėti ir klausyti, dažnai būna sudėtinga atlikti scenoje. Daug net ir pripažintų, publikos mylimų artistų „nuskandino“ senieji stereotipai, klišės, atklydę iš anksčiau matytų spektaklių. Jie ypač ryškūs kalbamuosiuose intarpuose.

Už gražų dainavimą padėkos žodžio nusipelnė Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčauskis. Blykstelėjo teatro jauniausieji: Akvilė Garbenčiūtė, Evaldas Kondrackis, Egidijus Bavikinas... Jie sugebėjo į savo nedidelius vaidmenis pažiūrėti pro lengvos ironijos akinius, tačiau neperžengti saiko ribų.

Atskirai noriu paminėti ir solistą Gediminą Maciulevičių. Visad žaviuosi jo aktorine raiška. Šįsyk ji imponavo kiek mažiau, tačiau barono Cėtos vaidmens atlikėjas kažkokiu solistui težinomu būdu puikiai reiškėsi kaip spektaklio pulsas, jo tempas, energija, sklidina naivaus komiško gėrio.

 

Skaitytojų vertinimai


13789. Z. (ne iš teatro)2008-04-21 13:05
Šįkart pritrenkė p.A.Ramanauskienė. Visada galvojau ją esant jautrią. Bet...gal ir labai verta ta Vaicekauskaitė, tikrai jos niekada nemačiau (gal dar pasiseks), bet šitaip iškelti vieną solistę (liaudyje sakoma - ant šakių)- 11 eilučių liaupsių, ir 2 eilutėmis pribaigti antrąją atlikėją. p.Alina nesvetimas teatrui žmogus, ji žino, kiek artistas įdeda darbo, jėgų, nervų. Naujas vaidmuo jam - viskas!!! Ir taip 2 eilutėm užbraukti visą tą darbą gali tik labai žiaurus žmogus. Stebiuosi... Senstam, piktėjam??? Iš kitos pusės tai netgi neprofesionalu, kritikas turi išnagrinėti visas pagrindinių partijų atlikėjų vokalo ir vaidybos puses. O mestelti - "...įtikinama, jei neturėtų stiprios konkurentės"! Tai kaip vis dėlto ta Vilkanauskaitė atliko tą Haną Glavari??? Kaip? Panagrinėkit, įvardykit minusus, pliusus. Ir neatsakykit - galite nueiti ir pasižiūrėti - tada galiu pamatyti ir tą išgirtąją, nebūtina tiek apie ją rašyti. Keista keista, kad ponios kritikės nesupranta, kokią reikšmę kartais atlikėjui turi atsainiai numesta frazė... Labai neskani savaitės pradžia...

13790. pritariu Z2008-04-21 15:41
Visiskai teisingai gerbiama (s) Z. Jau tokie musu kritikai mato,tai ka nori matyti ir viska padarys, kad kiti nebus ivertinti, nors tikrai to verti. Buvau pirmoje premjeroje.Deja tenka pripazinti, kad solisto Baranausko kalbamuosius epizodus ne visus supratau...Nors kritikei tai visiskai neuzkliuvo.

13796. nepritariu Z (ne is teatro, ne is Kauno)2008-04-21 23:34
O as manau, kad viskas cia normaliai.. Va skaitau sau - recenzente nuejusi i teatra liko suzaveta Vaicekauskaites, o ne Vilkanauskaites - ta ji ir dave suprasti - ir viskas man aisku. Juk kiekvienas rasantysis vistiek raso savo ispudi. O tai, kad ilgamete teatro soliste igijo konkurente - irgi normalu ir naturalu.. Kodel dabar vel lietuviskai reikia nutyleti, girti, glostyti ir raminti, jei solistas to nenusipelno?.. Jau seniai butu laikas baigti tupineti..

13799. to nepritariu Z (ne is Lietuvos)2008-04-22 01:08
Na ir nesupratingas tu. Niekas nepraso glostyti ar raminti. Z. teisingai pasake - papasakojai apie viena, paaaiskink ir apie antra, o ne "dave suprast", ka cia dave suprast. Apie viena aiskiai, apie kita tik tarp eiluciu. Nesazininga.

13801. provincialas :-( 2008-04-22 11:41
Sacharinas. Ir teatre, ir straipsnyje. O jau ta PRIMADONA! Raminta... Nesuprantu, ka ir kam ji gero padare, kad taip liaupsinama: dainos apie Vilja klausyti negalejau. Gerai, kad Zilys santurus buvo - tai nenervino.

13815. skaitytojas :-( 2008-04-22 21:20
zinoma.jauni visada zavi.teisingai.raso savo nuomone.bet alina irgi yra garbaus amziaus.as noreciau jaunu nuomones.bet sako jaunas neturi patirties.labai keista.tik prakunti ir i savartyna.pagal teisybe ir kritikams tas galioja.kritikas turi tureti kuo objektyvesne nuomone.o taip leistina rasyti tik eiliniam zmogui.jokios analizes.manau cia ziniu ir kulturos nebuvimas.alinos rsiniai seniai kelia juoka.tokio neisprusimo dar nemaciau.

13824. teatro lankytojas2008-04-23 11:15
Pritariu `provincionalui`. Ir man liudna, kad Kaune kazkaip viskas nuslyde i sladu `sirupa` tiek teatro repertuare, tiek kritikoje. Tos begalines operetes, miuziklai, tos skrybelaites ir neriniai buria aplink save tam tikra publika ir tam tikra kritika. Tai galima vadinti tiesiog provincija. Kodel gi Kaune nestatomi ryskus, modernus operu spektakliai? Parodykit nors viena premjera per sezona. Bet ne. Publika ir toliau maitinama praejusiu simtmeciu skoniais, pajegumais, repertuaru. Tenka pabuti Vilniaus operoje ir Kauno muzikiniame, tad dristu tvirtinti, kad Kauno muzikinio dvasia ir skoniai atsilike maziausiai 100 metu. Pagaliau istaskykite ta uzzelusi liuna. Isileiskite naujesniu gusiu.

13830. mmm.2008-04-23 13:37
na ne kritikai duoda darba ir kviecia i projektus.nei vienoj pasaulio saly perklausose nesedi kritikai.ten muzikantus renka muzikantai.na pagalvokim.

13831. filosofija2008-04-23 13:49
gerai pazistu raminta ir nomeda.abi geros ir labai skirtingos.aciu dievui kad mes skirtingi.osi rastliava labai sovietine.

13834. ivs2008-04-23 14:04
taip. labai gaila, kad kauno muzikinis jau seniai yra konditerijos kioskas. ismitis buvo Kabaretas.

13851. Br2008-04-23 22:48
Taip, Kaunas praradęs modernaus meno miesto statusą. Vietoj to tvyro senas (ne itin malonus) senų laikų tvaikas. Miesčionisko skonio ir saldzių beskonių linksmybių tvaikas. Neįsivaizduoju koks modernus žmogus gali lankyti tokį teatrą? Tik beskoniai miesčionys.

13853. ST :-) 2008-04-24 00:33
O ką modernus meno vertintojas pasakytų, pamatęs Teatro dienos "koncertą" Vilniuje? Totali beskonybė - šiandien lyg sovietų kompartijos užbrėžta "generalinė linija". Ji pervėrė Kauną, baigia perverti ir Vinių. Betgi "Kabaretas" tame jau štampuotai koneveikiamame Kaune juk kitaip švystelėjo. Buvo gerai, o gerai, kaip sakoma, neišeina netyčia.

13857. Jepe2008-04-24 15:03
Apie teatro dienos koncerta kovo pabaigoje tageliu pasakyti - "Blogai". Velgi tai autorinis darbas, o rezisieriaus skonis galutinai sugedo besedint visose TV konkursu komisijose ir beviltiskuose sestadieniu sou. Kodel buvo pasirinktas Pauliukaitis - tai man paslaptis. Jei net teatralu sventei negalima rasti nesugedusio skonio rezisieriaus, tai ka jau kalbeti apie Kauno muzikini? Raginu visus gelbetis (kas kaip ismano) nuo tokio maro.

13858. nesuprantu2008-04-24 15:50
pasaulis yra ivairus.spalvotas.yra pasirinkimo laisve.kodel reikia taip liguistai reaguoti.visi netobuli.o kokiu kazusu yra atsitike pasaulinems garsenybems.tiesiog tas faktas yra konstatuojamas.bet apie gerus dalykus taip pat parasoma.cia vienas zingsnis ne toj vietoj ir viskas blogai.ar cia tikrai kaimo sindromas.uz kiekviena klaida giljotina.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 63 iš 81 
21:55:58 Oct 31, 2010   
Feb 2008 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba