Kaip sunku atsigręžt ir regėt kas visai nepatinka –
aptaškyti krauju ąžuolai ir be Angelo Sargo vaikai
o kerštas artėja ir traukia liepsnojantį tinklą
o balsai iš ugnies kažką šaukia mums padrikai
Spalis – sutemos – vėjas tas pat ir tas pat kiek įžvelgsi
ženklai – kardas – vieta kur kryžiavos Tiesa su tiesa
atkaklios giminės – ten dabar švokščia alksniai
o atrodo kad laikas su tragedija savo visa
Kas bylos ant koturnų kad buvo per daug paaukota
už vandenį švęstą ant randuotų pečių ir kaktų
kas šnabždės – matė kardą ugninėm gyvatėm šakotą
ir kaip krito ateivis o atrodė – pakirstas tu
Išgyvensim – iškęsim ir už tuos kurie niekad nekrito
už kitus kaip save – ir niekuo nekeikė juodai
dešimt amžių budėjo vienuolyno tyloj manuskriptas
kad ištartum ESU – vien todėl kad sutapo vardai
isties, baisu taip buna, kai baliuj priryji saslo ir alum deramai nenuplauni, tai per nakti visokios apokrifijos ir kraujuoja apokaliptinej sapnodaroj...
Jūsų panosėje ,prisidengus pedofilų skandalu,vyksta LEO masto afera.Koncervai ruošiasi parduoti Vilnių kartu su visais runkeliais.Pabuskite ir kelkitės.
Apgailėtina, kai ant įsivaizduotinos pripažinimo laktos patupdytas poeta nemato reikalo savalaikiai keisti personalinį absoliutą skenuojančios optikos. Ar šis "transcendentinį" transą imituojantis spontaniškai chaotiškas ketureilių aktas- nėra asiliškai graudus, šių dienų sociumo kontekste? Labai graudu, kai poeta ima tautinį subjektą filtruoti per kunigišką sutaną, tartum, jausdamas košmarišką pareigą neprėskai sudyti priešistorine semitų simbolika.
blet, kiek galima kažkokią tariamą susigalvotą kančią eksploatuot? visi tik kenčia, ištveria, išgyvena... tai yra totalus kretinizmas. nuo pradedančiosios kazlauskaitės iki žilagalvio keturakio. kiek gi galima kankinius vaizduot?
uzkoduota taip. kad nerasi net poetines logikos: ar jis pats (kartu su pagoniais) bijosi kersto ar pats ruosiasi kersyti?... vienu zodziu...kancios cia irgi nera, nors bandyta pavaidzuoti. labai neaiskiai
patikekite, kai pamatau manuskripta ar igirstu snobo zodi, nutyla dantyrascio sraigteliai kaukoleje, buna kad sienos verkia zvyru. apie autoriu galima visada kazka pasakyti. bet nereikia. reikia nupiesti nematomus piesinukus, gal deliones. poezijoje daug netiesos. as matau lyriska anciasnapi, jis pavojingas, o gal mes visi labai daug kentejome? gal mes kenciame dabar? bet isgyvensism - iskesim! gal airijoje? poetas zino ka kalba. jis kalba kitai publikai. visiems kitiems. ne man.
kad nebesikankintu, vis delto, voztelciau buteliu per ta dantirasti traskanti,lyrines pedofilijos kamuojamo anciasnapio paslepsniuos. kokiai publikai- patricijams,plebsui ar ufonautams-sios transaristokrato kliedesiu suvemtos eiles?
su tokiom intonacijom ir su tokiu itaigumu, vargu bau, ar paveiksi aiscius
o tikru poetu poezija yra poetu skestanciuju reikalas, manau, kad nepaskesim
Destis aisčių paveldas nemiega, stipriai RK tarta: ženklai – kardas – vieta kur kryžiavos Tiesa su tiesa / atkaklios giminės – ten dabar švokščia alksniai / o atrodo kad laikas su tragedija savo visa
В сентябре Россия провела трехнедельные учения по "освобождению" осажденного Калининграда. Осадили его некие страшные войска. Предположительно, натовские. С метательными машинами. С греческим огнем в горшках.
ir tik kelintą tai kartą skaitydamas pajutau, kad Robertas, rašydamas eilėraštį, apnuogino viso tūkstantmečio Tiesą ir tiesą, perteikė prasmę, kaip giliai nueita. Čia ir yra talentas.