Slaptai.Lt

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
                                     
Gerbkime lietuvių kalbą

Lietuvių kalbos puoselėjimas - tautos išlikimas



Tenka tik pavydėti

El. paštas Spausdinti

juozaitisArvydo Juozaičio rašinį “Tauta iš žodžių, arba Es runaju latviski” (“Metai”, 2010, spalis) perskaičiau kaip priekaištą Lietuvai, lietuviams. Gal autorius ir neturėjo tokių minčių, gal tik man taip atrodo.

Apie šiandieninę Lietuvą šiame tekste – nė žodžio, bet aš tuos žodžius skaičiau tarp eilučių, mintyse vis lygindavau, vis kartodavau: o pas mus, o mes... Subtilus priekaištas išsivaikščiojančiai, “anglėjančiai” Lietuvai? Gal būtent dabar mes, lietuviai, darome istorinę, nepataisomą klaidą?

Latvijoje per amžius būdavo pavojinga kalbėti latviškai. Tačiau kalba – duona kasdieninė, ji maitina žmogų, stiprina. Ištarsi: “Es runaju latviski” (“Aš kalbu latviškai”) – ir įkvėpsi oro, pakelsi savyje vėliavą. Latvija atsirado kaip monolingvistinė valstybė, tik tokia ji ir gali būti. Nebus kalbos – nebus Latvijos”.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Ar teisingumo ministras norėtų pasikeisti pavardę, arba Apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

El. paštas Spausdinti

simasiusKal­ba – ben­dras mei­lės ry­šys, vie­ny­bės mo­ti­na, pi­lie­tiš­ku­mo tė­vas, vals­ty­bės sar­gas. Su­nai­kink ją – su­nai­kin­si san­tai­ką, vie­ny­bę ir ge­ro­vę, už­tem­dy­si sau­lę dan­gu­je, su­mai­šy­si pa­sau­lio tvar­ką. Taip prieš ke­lis šimt­me­čius kal­bos reikš­mę su­pra­to pir­mo­sios lie­tu­viš­kos kny­gos Lie­tu­vo­je au­to­rius Mi­ka­lo­jus Dauk­ša. Di­džio žmo­gaus di­di iš­min­tis – ne­sens­tan­ti, to­bu­lai iš­reikš­ta. Tą iš­min­tį tu­rė­tu­me su­pras­ti ir at­min­ti vi­si lie­tu­viai.Ypač to­dėl, kad kal­ba­me lie­tu­vių kalba – se­niau­si­ą­ja iš gy­vų­jų in­do­eu­ro­pie­čių kal­bų, ku­ri nu­si­pel­no ypa­tin­gos pa­gar­bos. Juo­lab kad ir mū­sų, ją var­to­jan­čių, tė­ra sau­je­lė paly­ginti su di­džių­jų tau­tų kal­bų var­to­to­jais.

Ne­bėr mū­sų bro­lių prū­sų, jot­vin­gių kal­bų. Gy­nėm, sau­go­jom sa­vą­ją vie­nin­te­lę per am­žius, kė­lėm, kai at­ro­dė – tuoj nu­mirs, o kai kas ją jau ir lai­kė mi­ru­sia. Prie­šai la­bai no­rė­jo mūsų kalbą nu­ma­rin­ti, sie­kė to jė­ga ir klas­ta. Ap­gy­nėm, iš­sau­go­jom, pri­kė­lėm.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Vytautas Čepas gins lietuvišką žodį

El. paštas Spausdinti

cepas_vytautasBuvęs Seimo narys klaipėdietis Vytautas Čepas pasišovė išsaugoti lietuvių kalbą ir kuo skubiau pradėti ją valyti nuo įvairiausių svetimkūnių.

Jis nusprendė įregistruoti Lietuvių kalbos gynimo draugiją.

"Jau nebegaliu žiūrėti, kaip kiekvienas jaunimo pirstelėjimas įvelkamas į anglišką rūbą. Šiandien iškoneveikiau Klaipėdos universiteto šokėjų vadovę Bronę Švitrienę, kam jų grupė pasivadino "Leader dance".

Negi nėra lietuviškų pavadinimų? Kas būtų, jei "Žuvėdra" vadintųsi "Čaika". Juk niekas nesako, kad reikia pasivadinti "Lenciūgėliu", bet juk yra tiek gražių lietuviškų žodžių, tad ir puikuokimės jais prieš visą pasaulį", - emocijų neslėpė V. Čepas.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

„Einu į tave tarsi į pasakingiausią pasaką...“

El. paštas Spausdinti

iesmantasAptariant Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro, žurnalisto ir poeto Gintauto Iešmanto publicistikos knygos „Rodanti kelią, teikianti prasmę“ antrą papildytą leidimą, pirmiausia norėtųsi padėkoti autoriui už tokį subtilų rūpestį ir nepaprastai gražius, poetiškus žodžius, skirtus mūsų visų mylimai ir puoselėjamai lietuvių kalbai.

 Tai reto žanro – kalbos publicistikos – knyga, ir šio žanro temomis ne kiekvienas autorius imasi bei sugeba rašyti. Labai smagu, kad poetas tam ryžosi ir jo ryžtas pasiteisino pačia geriausia prasme: knyga yra tarsi tvirtai gyvenimo kelią ženklinanti rodyklė, kuri aiškiai rodo kryptį, kuria turėtų eiti kiekvienas Lietuvą mylintis ir jos kalbą gerbiantis ir vertinantis žmogus, nes kalba yra valstybės pamatas, jos išlikimo garantas.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos

El. paštas Spausdinti

maceikianecasHitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Jozef Mackiewicz. Kelias į niekur.)

Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir dar neprasiveržė kitas vėl rengiamas informacinis susidūrimas, galima ramiai ir be emocijų grįžti prie šio dalyko. O grįžti reikia kad ir dėl to, jog plataus užmojo neigiama propagandinė kampanija suformavo nuomonę, turinčią mažai ką bendra su tikrove ir tiesa, tuo galima įsitikinti peržvelgus spaudos ir interneto publikacijas lenkų kalba ir susitikus su svečiais, atvykusiais į Vilnių. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad tokio žiniasklaidos plėšymosi tikslas būtų nušviesti tiesą.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Steigiama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga

El. paštas Spausdinti

gin_1Dvidešimtaisiais Nepriklausomybės metais kuriama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga. Kas galėjo pagalvoti, kad, nusimetę okupantų priespaudą, turėsime ginti lietuvių kalbą! Nuo ko? Kas ją puola?

Liepos 2 dieną Vilniuje, Seimo rūmuose Latvijos Respublikos Saeimos narė, buvusi švietimo ministrė, filologijos mokslų daktarė profesorė Ina Druvietė ir Latvių kalbos centro direktorius profesorius Maris Baltinis dvi valandas pasakojo apie kalbos politiką Latvijoje, apie kitų kalbų tikrinių daiktavardžių atkūrimo/perrašymo lingvistinius ir teisinius aspektus, atsakė į klausimus. Reikia tikėtis, kad Lietuvai labai aktualios jų mintys renginio organizatorių bus išguldytos popieriuje ir pasiūlytos žiniasklaidai. Reikia tikėtis, nors labai dažnai taip nepadaroma, todėl visuomenėje tokie renginiai neturi didesnio poveikio.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 


Puslapis 1 iš 6

Videostudija

Fotogalerija

Tautos ir likimai


�ym�ti ir dalintis
Rodoma versija 58 iš 127 
2:50:57 Oct 25, 2010   
Feb 2008 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba
http://www.slaptai.lt/