Leninas ir Donelaitis

VEIKĖJAI

DIEVAS – pavardė nežinoma, užsiėmimas neaiškus; žiniasklaidos ir vaizdasklaidos priskiriamas Vadinamiesiems Autoritetams

KRISTIJONAS DONELAITIS – būrų ir Lietuvos poetas, hegzametrininkas teoretikas

VLADIMIRAS LENINAS – Spalio revoliucijos vadas, praktikas

JURAS TVARTULIS – patriotas ir slaptas liaudies poetas

BARBĖ DEVYNDARBĖ – manekenė, namų darbininkė, Juro Tvartulio žmona

NAPALYS TVARTULIS – naivus provincialas, Juro Tvartulio sūnus

SEVERIUTĖ MARMALYTĖ – jauna ekskolūkietė verslininkė, labai graži

KUNIGAS PATRIMPAS – kunigas egzistencialistas fundamentalistas, liberalus fanatikas

ALYVOS ŽIEDAS – jauna imigrantė iš (artimųjų) Rytų šalies, labai kultūringa, nagai lakuoti

VELNIAS IŠ ALYVŲ – mitologinis personažas, užsiėmimas – doros ir švaros priežiūra, gėrio ir pragaro gausinimas

OPERATORIUS – keliomis frazėmis atsiperkantis Žmogus su Kamera

KLAUSOVAS – labai mažai matosi ir girdisi

Dangus. Debesėlių padrabstyta. Stovi trys taburetės, gal koks abrozdėlis šventas ant sienos. Ant savadarbės lentynos senas lempinis radijo aparatas. Viskas gan apleista, kampe šluota, kibiras. DIEVAS sėdi ant taburetės, veidas rūškanas. Iš apačios šūksniai: "Minima, Media, Maxima! Minima, Media, Maxima! Maxima, Media, Minima!.." DIEVAS paremia rankomis galvą, vaizduodamas Rūpintojėlį, bet išties mėgina užsikimšti ausis. "Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos", – pasikeičia melodija, garsas ima griaudėti, DIEVAS pašokęs mėgina nureguliuoti radijo imtuvo garsą, tasai pradeda cypti, bet galiausiai šurmulys pritilsta, tik fone išlieka prislopintas TV krepšinio komentatoriaus balsas ir rungtynių garsai.

DIEVAS (savikritiškai). O sako, kad aš neklystantis...

VELNIAS IŠ ALYVŲ (iš už lango isteriškai). Ne tu neklaidingas, o popiežius! (Atlyždamas) Na, tu jų ir nesiklausai.

DIEVAS. Kaip jų klausysies, kad jie nuolat rėkia: "Sabonis! Landsbergis! Paulauskas! Brazauskas! Paksas! Lietuviai žydšaudžiai!.."

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Lietuviai žydšaudžiai – gal taip žydai rėkauja?

DIEVAS. Tai kad ir tie, ir anie su didelėm nosim, iš viršaus man jos vienodos. (Tęsdamas mintį užsigavusiu tonu) Pašaukia "Brazauskas", paskui šaukia "Landsbergis", paskui rėkia "Šalin Brazauską", "Valio Landsbergis", paskui "Valio Brazauskas", "Velniop Landsbergį", tada "Valio Paksas", "Šalin Paksą", "Šen Paulauską", o tada – Brazauską vėl šen, o Paksą ten, Landsbergį atgal, Adamkų į priekį, už centrą, Gomelskis, "Žalgiris", CSKA, Putinas, Kazlauskas, Adamkus... (Dar labiau užsigavęs) Matosi, krepšininkai... Krepšinį aš amerikoaframs kūriau, kad kreko nerytų, o lietuviai – sau pačiupo.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Gal ant jų užmesti gerą šmotą kometinės uolienos?..

DIEVAS. Esu tą numatęs. Kam kometomis švaistytis, daviau jiems Ignaliną... Nenoriu rankų teptis... Nors – kai valdė Garastas su Brazausku, buvo aptilę...

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Tai reiktų pasiųsti jiems pranašą, kad nusiramintų...

DIEVAS. Jau daviau vieną. Kai juos valdė Gomelskis su Gorbačiovu. Tai kad kilo alasas!

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Kas tai buvo, nepamenu. Landsbergis?

DIEVAS. Sabonis! Landsbergio be Sabonio nebūtų buvę.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Tai gal vis dėlto uolienos?

DIEVAS. Ale lenkai verks Aušros vartų... O ir rusams priešų nebeliks... Estai ir latviai neturės kas alaus, kas dempingo, nebus prieš ką pirmauti... Sėdžiu ir misliju... Ale ukvata kokia – imt ką ir drėbtelėti...

VELNIAS IŠ ALYVŲ. O ką Europos Sąjunga į tai?

DIEVAS. Kaip ką? Olandai galės priveisti karvių ir tulpių. Vis nauda. Pamislyk tik, branduolinės karvės, branduoliniai tulipanai – kokie išmilžiai... Gėlės po du metru...

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Ilgio ar aukščio?

DIEVAS. Pločio. (Pamąstęs) Nors nesu tikras, pats žinai, iš amžinybės ta trimatė erdvė painiojasi. Sako, ten dar laikrodžiai yra. Gerai pas mus: nuolat tiek, kiek reikia.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. O kiek dabar pas mus?

DIEVAS. O kiek reikia?

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Kiek yra?

DIEVAS. Taigi čia dangus, čia niekam nė velnio nereikia.

VELNIAS IŠ ALYVŲ (įsižeidęs). Tai ir manęs – ne?

DIEVAS (bando užglostyti). Na jau taip ir nereikia... Iš dalies tam tikra prasme tu naudingas... Na, tarkime, galėtumei grindis išplauti, matai – aš viengungis, o kai moteros nėra, kokia čia tvarka...

VELNIAS IŠ ALYVŲ (rodo ilgus, riestus violetinius nagus). O mano manikiūras? Pats Makiavelis darė, dar šimtmečio nebus... šviežias dar. (Pučia į nagus, grožisi)

DIEVAS. Tai gal kompromisą?

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Čia jau mudu nagus praėdę. Šen kompromisą!

DIEVAS (sąmoksliškai). Pats šen...

VELNIAS IŠ ALYVŲ pučia į ragą. Žiūrovų-klausovų namuose atsidaro durys, įbėga keli stiprūs VELNIUKAI ir VELNYTĖS, garsiai šnabždėdami "šiū, šiū, šiū" išsirenka vieną klausovą ir tempia jį ant scenos. Pakeliui įduoda jam raštelį, kuriame nurodyta, ką jis turi sakyti ir daryti. KLAUSOVAS pritrenktas, jis nenori ant scenos, drovisi arba negražiai kalba. Niuksais ir moraline prievarta skatinamas, jis privalo pasakyti kažką gero apie Dievo pasaulį, teatrą ar apie tai, kas jį labiausiai sujaudino laikraščiuose.

KLAUSOVAS (prisiversdamas skaito iš lapelio). Aš šiąnakt sapnavau Rolandą... bet jo paties aš nemačiau... [Čia iš G. Kuprevičiaus "Ugnies medžioklės su varovais" – G. B.] (Jo žodžius palydi garsinė citata iš minėto miuziklo)

DIEVAS. Sodink jį atgal, jis durnas.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Gerai, kaip liepta, bet aš jį paėmiau nuo automobilio vairo, pasodinsiu – suduš. Jis ten radijo klausėsi.

DIEVAS. Bus ne pirmas toks. Lenda į radiją, – tikrai durnas, juk radijas – tai maža dėžė, net dėželė.

DONELAITIS (akimirksniui išnyra iš užkulisių). Durnas – nelietuviškai, nelietuviškai! (Pasislepia)

DIEVAS. Supaisysi čia jus, litviny poganyje... Litwa poganska, co o niej mówić, czary ciągle wyrabia... (Isteriškai prapliumpa) Litwo! Ojczyzno moja! ty jesteś jak zdrowie... Ile cię trzeba cenić, ten tylko się dowie, kto cię stracił... (Blaškosi po sceną, apimtas lenkomanijos)

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Ahaaa!.. O kas mane apie moralę mokė? Tautinę toleranciją? Tai ir tu lietuvis? O ką pasakys lenkai su italais?

DONELAITIS (vėl įkiša galvą). O aš bambizas, bambizas, bambizas! (Spėriai pasislepia)

DIEVAS (sau). Aš nebekontroliuoju situacijos. (DONELAIČIUI) Tu, bambize, irgi lietuvis.

DONELAITIS. O tu lenkas, lenkas... ir žydas!.. (Vėl pasislepia)

DIEVAS (sau). Taigi jau sukilo pižonai... Gal jiems perkūnijos užtrenkt?

Sugriaudžia perkūnija, žaibai... Visi nurimsta ar veikiau pabūgsta... KLAUSOVAS ima šepetį ir šiūruoja scenos grindis.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Na štai ir po revoliucijos...

DIEVAS. O vis dėlto ką su jais daryti, tais lietuviais? Jie arba rėkia, arba dainuoja, arba verkia – o triukšmas, triukšmas... Gal norėtum jų pas save, pragaran?

VELNIAS IŠ ALYVŲ (purtosi). O gal jiems duoti vieną šansą?

KLAUSOVAS (stato šepetį į vietą). Na, ar gražiai išplauta?

DIEVAS. Eikš jau, eikš, duosiu tau braškę. (Rausiasi aplink ieškodamas, randa po taburete, ištiesia)

KLAUSOVAS (nusivylęs). Tik tiek už visą triūsą? Ir ta braškė – apgraužta.

DIEVAS. O ko tu nori? Aš ir taip be pietų liksiu.

KLAUSOVAS nueidamas nusivylęs apžiūrinėja braškę, sėdasi į vietą. Pasigirsta džeržgesys, pypsėjimas, smūgis, avarijos garsai.

DIEVAS (pavymui). Aš juk viską lietuviams atiduodu, kad jie taip nerėktų. (Pasiklausęs) Ar tas žioplys su "Volkswagenu" važiavo?

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Ne, su "Harley Davidsonu". Baikeriai mėgsta Lietuvos radijo pirmąją programą... Per ausines klausosi ant motociklų.

DIEVAS. BBC, žinia, nuobodesnė. Nors pagalvojus – kam tiems baikeriams BBC?

VELNIAS IŠ ALYVŲ. O gal jiems – komisiją? Inspekciją? Nusiųskime inspektorius, te jie ir nutaria – ar dar galima juos pataisyti... Tada ir sąžinė bus rami. Kaip po Sodomos ir Gomoros.

DIEVAS. O tu turi sąžinę? Na ir naujiena.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Bet aš taip myliu Lietuvą...

DIEVAS (įsižeidęs, sarkastiškai). O aš ką – nemyliu?

VELNIAS IŠ ALYVŲ (mąsto). Bet kaip čia yra? Visi Lietuvą myli, o jie draskosi...

DIEVAS. Na, gerai jau. Komisija, tai komisija. Duodu paskutinį šansą. Bet jeigu ir dabar nieko neišeis, drėbsime ant jų kometą.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Gera kalba. Kaip kokiems Troliams Mumiams. Tik ką paskirti? Turi būti labai sąžiningi žmonės.

DIEVAS. Mano parapijoj visi tokie. Štai kad ir Vytautas Didysis...

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Bet jis pas kryžiuočius lakstė...

DIEVAS. Na, kryžiuočiai ne mergos... Galvoju dar... Kęstutis?..

VELNIAS IŠ ALYVŲ. O vaidilutę kas ištratino?

DIEVAS. Pagonė buvo ta vaidilutė. Hmmm... Na, tarkime, Mindaugas. Jis karalius, te ir tvarkosi.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Taigi Krikšto atsisakė, pusę giminės išnovijo...

DIEVAS (sutrikęs). Na, galai nematė tų politikų... Bet į kurį lietuvį dursi – tas politikas... ar klerikalas... ar radikalas... ar populistas... ar konservatorius... ar masonas... (Nustebęs sušunka) Na ir kodėl aš tą Lietuvą myliu?

VELNIAS IŠ ALYVŲ (lengvai susijaudinęs, tyliai). Mes, lietuviai, visi mylime Tėvynę...

DIEVAS. Ir aš ne kitoks, neraudok. Galvokime, galvokime. Ak, štai – yra vienas be priekaištų – Valančius.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Bet jis, pamatęs, kas ten darosi, ims bizūną ar greičiau beisbolo lazdą ir vaikys visus po kalvas ir klonius... Nepadarys jiems reikiamo įspūdžio, jie patys taip moka...

DIEVAS (apsisprendžia). Eureka. Radau. Tebūnie Donelaitis. Jis ten ką – juos rašyti išmokė. Tiesa, bambizas, bet šiais laikais niekas apačioj nebeskiria, kas yra kas.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. O aš irgi žinau, ką pasiųsti.

DIEVAS. Na, na? Kas tas didžiavyris?

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Leninas.

DIEVAS (sutrikęs). Bet kodėl?..

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Jei jau Leninas nepadės, pats velnias nepagelbės.

DIEVAS. Bet jis, regis, nelietuvis.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Jis tautiniu požiūriu daltonikas. Jam visos nacijos vienodos.

Trenksmas, aptemsta, raudona šviesa nušviesta, išnyra krenkšinti LENINO galva. Klausytojai nuščiuvę įsivaizduoja, kaip tai baisu ir romantiška išsyk.

LENINAS. Po nacionalnomu voprosu, tovarišči, ja dolžen vyrazit’: nam archivažno voobšče ustranit’ naciji kak rassadniki melkoburžuaznoi mysli...

DIEVAS (gindamasis rankomis nuo LENINO). Užsičiaupk, galva!

LENINAS (kreipiasi į DIEVĄ). A tebia net, a tebia net! Ty predrasudok! (Sarkastiškai nutęsia) Boženka... Boženka...

VELNIAS IŠ ALYVŲ (LENINUI). Kur lendi, kai reikės, pakviesiu. Patylėk, kai vyresni kalba!

LENINAS. O maniau, kad pas mus pragare žodžio laisvė. Leiskite, draugai, šiuo klausimu pradėti partinės kuopelės susirinkimą. Kas pirmininkaujantis? (Apsidairęs) Vienbalsiai.

VELNIAS IŠ ALYVŲ. Štiš!

LENINAS. Na, prieš siaubingą Belzebubo užkeikimą aš, žinoma, bejėgis, bet aš protestuoju, protestuoju...

LENINO galva palengva išnyksta, balsas užslopsta.

VELNIAS IŠ ALYVŲ (didžiuodamasis). Na kaip?

DIEVAS. Hmmm... Energingas vyrukas. Tebūnie – Leninas ir Donelaitis.

B. d.