ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-06-04 nr. 751

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (378) • RENATA ŠERELYTĖ. Herojinio epo paraštės (30) • VINCENT TOURNIER. O kur jautienos troškinys?LAIMANTAS JONUŠYS. Gudaičio-Guzevičiaus nuopuolis (37) • DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Modernėjimo procesai tolerancijos aukso amžiujeEGLĖ ALEKNAITĖ. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (2) • DU FU. Benamio atsisveikinimasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Virtualios utopijos, POPULIZMAS ir saugi ateitisJĀNIS ROKPELNIS. PoezijaAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (6) (1) • MYKOLAS SLUCKIS. Po 40 metųNeries regioninio parko kultūrologę IDĄ STANKEVIČIŪTĘ kalbina Juozas Šorys. Neris bebras, vėlių upė (12) • NIGEL FARNDALE. Kaip drįstat, pone!JURGIS JANAVIČIUS. Rudenį visad taip būnaTATJANA TOLSTAJA. Naktis

O kur jautienos troškinys?

VINCENT TOURNIER

[skaityti komentarus]

Ar savo Europos Konstitucijos projektu Europa naujai išgyvena Jungtinių Valstijų istoriją? Europiečiai į tokį sugretinimą žvelgia labai rimtai – suvažiavimą, kuriam buvo pavesta surašyti šį dokumentą, jie pakrikštijo Konventu, imituodami Filadelfijos konstitucinį konventą. Konvento prezidentas Valéry Giscard’as d’Estaing’as netgi pasiūlė "federalinius dokumentus" pagal Amerikos demokratijos kūrėjų parašytųjų dokumentų modelį.

Be jokios abejonės, amerikiečiai labai nustebtų dėl tokio palyginimo. Netgi probėgšmais į abiejų konventų parengtas konstitucijas mestas žvilgsnis parodytų, kaip smarkiai pro šalį šauna ponas Giscard’as. Keletu puslapių Amerikos Konstitucija paklojo pamatą demokratijos augimui. Tuo tarpu 450 puslapių Europos Konstitucija, padalijanti Europos Sąjungos narių galias, numatanti užsienio reikalų ministro ir prezidento pareigybes ir tiksliai apibrėžianti sąjungos ir jos narių funkcijas, pateikia krūvą taisyklių ir nurodymų, tačiau visiškai nepaiso pamatinių demokratijos reikmių. Sekmadienį prancūzams balsuojant dėl šios Konstitucijos, būtų galima klausti, ar triukšmingas "ne", kuris dokumentą grąžintų jo rengimo komisijai, nebūtų daug didesnė paslauga Europai negu "taip", už kurį agituoja Prancūzijos ir Europos Sąjungos oficialūs atstovai.

Europą ir Ameriką imta lyginti, kai 105 Konvento delegatai dar net nebuvo susėdę rašyti Konstitucijos projekto. Pirmiausia akivaizdu, kad dvidešimt penkios Europos valstybės yra daug įvairesnės nei trylika buvusių kolonijų, tuo labiau kad šių valstybių nesieja nei bendra kalba, nei vienodos kultūrinės tradicijos. Tai senos tautos, kurių tapatybę formavo šimtmečius trukę tarpusavio karai.

Štai kodėl debatai dėl "europietiško projekto" daugiausia sukosi apie kiekvienos valstybės prerogatyvas, kiekvienos šalies vyriausybei daugiausia pastangų sutelkiant savo suverenumui ir pirmaujančiam vaidmeniui galios struktūroje užsitikrinti. Diskusijos apie demokratijos principus, pvz., apie valdžios galių atskyrimą ar apie pamatines teises, buvo nustumtos į antrą vietą.

Antra, Amerikos Konstitucija išaugo iš kovos už nepriklausomybę, o Europos Konstitucija yra atsieta nuo istorijos. Ir nors ES mėgsta teigti, kad Europa gimė iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, visiškai akivaizdu, jog nesama jokios priežasties europietiškąjį projektą sieti su tuo konkrečiu metu.

Šitai lėmė pačios Konstitucijos suvokimą ir jos turinį. Konvento dalyviai (kurie į jį paskirti, o ne išrinkti), be abejo, kupini gerų ketinimų, tačiau ar jie verti tokios didingos užduoties? Ypatingomis aplinkybėmis, istorijai pareikalavus, iškyla išskirtinės asmenybės – žmonės, itin aštriai jaučiantys laiko reikalavimus. O kai viskas ramu, darbo imasi vidutinybės. Štai kodėl Europos "kūrėjai" neturi jokios vilties, kad vieną dieną apie juos kalbės taip, kaip kalba apie Washingtoną, Madisoną ir Frankliną. Ir štai kodėl nuo pat pradžių Europos Sąjungoje tokia ryški biurokratija, o jai vadovauja niekieno neišrinkti "ekspertai".

Šiuodu veiksniai padeda suprasti, kas vadinama sąjungos "demokratiniu deficitu": valdžios galių neatskyrimas, silpnas Parlamentas ir nepasiekiami teismai, kurių vaidmuo netgi nėra galutinai apibrėžtas. Konstitucija nepasiūlo jokių šių problemų sprendimų, išskyrus menkus pakeitimus, kurie su čia išvardytais dalykais neturi nieko bendra. Tekstas, kuriame išimčių yra tiek pat kiek ir taisyklių, skirtas ne paprastam piliečiui, o biurokratui. Netgi jo Teisių bilio atitikmuo, pateiktas nelyg didžiausias demokratijos laimėjimas, kelia tokių rimtų problemų, kad atskirų šalių vyriausybės turėjo numatyti įvairiausių saugiklių jo poveikiui apriboti.

Šiandien europiečiai susiduria su klausimu, ar vieninga Europa yra svarbesnė nei minėtieji demokratijos aspektai. Kai kurios valstybės į šį klausimą atsakė teigiamai, pritardamos Konstitucijai, kitose, tokiose kaip Prancūzija, esama stiprios opozicijos. Be abejo, pastarojoje šalyje priešišką visuomenės nusistatymą Konstitucijos atžvilgiu sąlygojo mažai su Konstitucija susiję veiksniai – žmonės nepatenkinti esama vyriausybe, jiems kelia nerimą ekonomika. Dėl Europos taip pat yra neaiškumo. Kai kurie žmonės tvirtina, kad sąjunga netesėjo pažadų – ypač dėl bendros valiutos, kuri buvo pateikiama kaip stebuklingas vaistas nuo visų ekonominių problemų. Be to, pati sąjunga remiasi prieštaravimu (gindamasi nuo globalizacijos, kartu ji skelbia rinkų ir sienų atvirumą); netikrumas kyla ir dėl naujų narių iš Rytų Europos, o ypač dėl Turkijos integravimo.

Todėl suprantama, kad prancūzai į Konstituciją žvelgia su nepasitikėjimu. Žinoma, prancūzai taip pat nėra be trūkumų, tačiau jie yra ir seni valstybininkai, matę keičiantis daugybę konstitucijų. Būtų neteisinga jų nepalankumą aiškinti tiesiog kaip tradicinį niekinantį nusistatymą ar, dar blogiau, manyti, kad jie atsisako Europos idėjos. Jie tiesiog rodo tikrą susirūpinimą dėl Konstitucijos, kurios trūkumus pripažįsta netgi jos rėmėjai. Pasakydami "ne", prancūzai Europos neapvers – sąjunga ir toliau gyvuos, vadovaudamasi dabartinėmis taisyklėmis, – tačiau jie gali suteikti akstiną priimti tokią Konstituciją, kuri būtų tikrai demokratiškas ir tikrai istorinis dokumentas.


"The New York Times", 2005.V.27
Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 18 iš 21 
22:43:08 Oct 10, 2010   
Oct 2009 Oct 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba