Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-28 nr. 2943

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• TRUMPAI5
• REDAKCIJA KELIASI2
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• WIPO APDOVANOJIMAI
• SUSITIKIMAS "MALDŽIO" GALERIJOJE1

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ23

POEZIJA 
• DARIUS POCEVIČIUS9

PROZA 
• BIRUTĖ JONUŠKAITĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• CHARMSAS IR VAIKAI8
• mini esė.
LIUDAS GIRAITIS

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
APIE SUINTERESUOTUS IR NUOBODŽIAUJANČIUS POETUS
11

DATOS 
 Aloyzas Sušinskas.
PRISIMENANT STASIŲ BŪDAVĄ
1

KNYGOS 
• PASAKOJIMAI APIE GULBES23
• VISATA RIEŠUTO KEVALE6
• VILKO VALANDA
• NAUJOS KNYGOS3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ieva Steponavičiūtė, VU Filologijos fakulteto Literatūros teorijos ir istorijos katedros doktorantė.
SOLVEJ BALLE IR JOS KNYGA "PAGAL ĮSTATYMĄ"
1

POKALBIAI 
• TAI NĖRA PAGRINDINĖ DUONA, TAI TIK DRUSKA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PAREIGYBĖS IR JŲ ĮDOMYBĖS1

DAILĖ 
• AR DIDŽIŲJŲ MEDŽIŲ PAŪKSMĖJE AUGA ŽOLĖ?
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARINIAI DŽIAUGSMAI
1
• APIE DAILININKĄ BEN SHAHNĄ

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
BERLYNAS - MUZIKOS MEKA
4

TEATRAS 
• THOMO BERNHARDO "ĮPROČIO JĖGA" NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE1
• Ridas Viskauskas.
PAVASARĮ TEATRE ŽENKLINA PREMJERŲ GAUSA
3
• RUSŲ DRAMOJE - JONO ARČIKAUSKO FANTAZIJOS PUOTA

NAUJI FILMAI 
• Kęstutis Rastenis.
KVAILIŲ NAMŲ METAFIZINĖ GELMĖ
4

KRONIKA 
• SUSITIKIMAS SU KOMPOZITORIUMI VYTAUTU BARKAUSKU
• PAVASARIO MUZIKA VISAGINE1
• Antraštės prasmės ieškokite straipsnio gale.
IEŠKOKITE AUTORIAUS!
1

LIETUVIAI SVETUR 
• LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• JUOZAS ABARAVIČIUS

SKELBIMAI 
• LRS SKELBIA KONKURSĄ
• NAUJAS INTERNETINIS PUSLAPIS2
• YPAČ SPECIALUS SKELBIMAS2

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS
• DAR KARTĄ APIE ARKLIUS4

DATOS

PRISIMENANT STASIŲ BŪDAVĄ

2003 metų kovo 18 d. sukako 95 metai, kai gimė kunigas ir rašytojas S.Būdavas

Aloyzas Sušinskas

[skaityti komentarus]

Vokiečių okupacijos metais aš lankiau Kauno 15-ąją pradinę mokyklą, kur kapelionu dirbo kunigas Stasius Būdavas. Tai buvo jaunas, energingas, visados maloniai besišypsantis vyras. Jis nepaprastai mylėjo jaunimą. Šv.Antano bažnyčioje S.Būdavas laikydavo jaunimui skirtas pamaldas ir sakydavo turiningus, patrauklius pamokslus. Jis dalindavo jaunimui savo parašytas ir išleistas knygeles. Atrodo, jog net turėjo įsteigęs savo leidyklėlę ir knygynėlį "Vaikų pasaulis". Iš įdomesnių prisimenu "Našlaičių Kalėdas", "Už Motinos meilę", "Broliuk, nevirkdink seselės" ir kitas. Jis rūpinosi našlaičiais, juos globojo ir buvo sudaręs specialų šalpos fondą.

Stasius Būdavas buvo mano pirmasis nuodėmklausys, iš jo rankų prie altoriaus kaip patarnautojas priėmiau ir Pirmąją Komuniją.

Sužinojęs, kad kunigas yra rašytojas, aš puoliau ieškoti ir skaityti jo knygų. Periodinėje spaudoje rasdavau eilėraščių. O štai pirmoji knyga, kurią perskaičiau, buvo romanas "Mokytojas Banaitis", kur autorius aprašė jauno, talentingo pedagogo likimą, pakliuvus į periferinio gyvenimo aplinką. Apysakaitėje "Loreta" jis pavaizdavo jaunos mergaitės meilę ir kelią į vienuolyną.

Vokiečių okupacijos metais išleistoje apsakymų knygoje "Vidurnakčio svečiai" Stasius Būdavas buvo vienas pirmųjų Lietuvos rašytojų, taip ryškiai ir autentiškai aprašiusių pirmosios bolševikų okupacijos siaubą - nekaltų žmonių trėmimą į Sibirą, jų atplėšimą nuo gimtosios žemės.

Suprantama, kad karo metais S.Būdavas buvo priverstas pasitraukti į Vakarus - Austriją, Vokietiją, kol galiausiai atsidūrė JAV. Jis visados buvo aktyvus, nenuilstantis plunksnos darbininkas. Tai akivaizdžiai liudija jo literatūrinis palikimas.

Dar 1925 metais rašytame eilėraštyje jis tarsi nubrėžė tolesnį likimą:
Mano tikslas - man ramumas -
Dvasioj deganti viltis.
O "Mano gairės":
Džiaugsmo mylėtos tyros svajonės -
Mano gyvenimo gairės.

Iš svarbesnių išleistų užsienyje Stasiaus Būdavo knygų reiktų pažymėti "Europietę". Tiesa, ji parašyta dar 1954 metais, tačiau "Nidos" leidyklos išleista tiktai 1976-aisiais, praėjus dešimčiai metų po autoriaus mirties. Šiame kūrinyje jis aprašo emigrantų gyvenimą, sunkų prisitaikymą kapitalizmo sąlygomis. Visur svetimi žmonės. Jauna graži dailininkė Amelija, su savo draugu Gediminu pabėgusi iš bolševikinio rojaus Lietuvoje, pradžioje apsigyvena Vokietijoje, paskui atsiduria Jungtinėse Valstijose. Neatsitiktinai autorius sako, kad šio krašto vertingiausia jėga yra ne talentai, ne tauri asmenybė, ne kultūra, ne išsilavinimas, o pinigai. Tad Amelija Gediminui kalba: "Aš esu dailininkė, tu - istorikas, rašytojas. Išsiųskim tūkstantį laiškų šio krašto turtuoliams, politikams ir sakom: mieli ponai, mes viską praradom, tėvynę, namus, laisvę, sveikatą. Bet mes mylim jūsų šalį. Padovanokite mums nedidelę vietelę, mes kelsim jūsų krašto kultūrą, rašysim jūsų kalba knygas apie šio krašto praeitį, o aš, pavyzdžiui, tapysiu gražesnius gamtovaizdžius ar istorinius įvykius. Tik, aišku, niekas neatsilieps. Šio krašto žmonės turi briliantinę širdį, bet ji be plano, be logikos…"

Romane "Uždraustas stebuklas" S.Būdavas taip pat gvildena pokario laikų emigrantų likimą. Tik šį kartą susiduriama su kitu fenomenu - vokietės neturi teisės susitikti ir bendrauti su kitataučiais vyrais! Tad lietuvio Petro Mankaus draugystė su austre Erna Morgenstral yra griežtai pasmerkiama, ji nuolat persekiojama, nes vokietės privalo būti išdidžios ir negali nieko bendra turėti su užsieniečiais.

O štai knyga "Rūkas ant vieškelio" yra parašyta angliškai, bet išversta į lietuvių kalbą rašytojo Aloyzo Barono ir 1969 metais išspausdinta "Drauge". Čia vėlgi rašoma apie pokario pabėgėlių stovyklas ir apie tai, kaip naiviai Amerika suprato komunizmo esmę.

Stasiaus Būdavo knygose "Varpai skamba" ir "Rūsti siena" vaizduojama lietuviškosios knygnešystės gadynė. Antrojoje gana taikliai nusakoma to laikmečio svarba ir dvasia: "Ne knygos, ale auksas, iškritęs iš Dievo rankų". Kitoje vietoje: "Šventos knygelės, nors pačiam Dievui į dangų siųsk". Reikia apgailestauti, jog ligi šiol iš tų mano S.Būdavo paminėtų knygų nė viena nėra išleista Lietuvoje. O jo rašytinis žodis tikrai būtų reikšmingas ir šiandien.

Turint omenyje lietuvių išeivijos gyvenimą pokario metais Vakarų pasaulyje, taip pat knygnešių gadynės prisiminimus, juo labiau kad artėja lietuviškos spaudos atgavimo jubiliejus, verta pagalvoti apie tokios literatūros pateikimą.

Be to ir paties Stasiaus Būdavo, kaip piliečio ir kūrėjo, asmenybė nūnai yra gana menkai nušviesta.

Ir šiandieną esu dėkingas likimui, kad teko vaikystėje susipažinti su žmogumi, kuris daug kam parodė kelią į gyvenimą, ir nusilenkiu Jo šviesiam atminimui už ištikimybę, tvirtumą, už gausų literatūrinį palikimą.

 

Skaitytojų vertinimai


13375. Mindaugas :-) 2005-01-23 12:32
Šiame straipsnyje nepaminėtas dar vienas Stasiaus Būdavo romanas "Sala". Ši knyga (išleista Sakalo leidyklos 1939 m.) man labai patiko ir norėčiau perskaityti kitus šio šviesaus žmogaus kūrinius.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 12 
16:58:31 Sep 20, 2010   
Sep 2009 Sep 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba