Palangos gintaro muziejus
Vytauto g. 17, Palanga. Tel. (8-460) 53 501.
Išankstinis ekskursijų užsakymas (8-460) 51 319.
El. paštas
vilija.pgm@takas.lt

AKTUALIJOS

 

 
Gintaro inkliuzų salės fragmentas Palangos gintaro muziejus (grafų Tiškevičių rūmai)
Danutės Mukienės ir Juozo Baltiejaus nuotraukos
„Saulės akmuo“ – vienas iš didžiausių unikalių gintaro gabalų pasaulyje vėl eksponuojamas Palangos gintaro muziejuje
 
Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus (LDM) padalinys. Jis veikia XIX a. pabaigoje pastatytuose Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, kuriuos supa didelis ir gražiai tvarkomas Palangos botanikos parkas.
Muziejaus rinkiniuose sukaupta apie 29 tūkst. gintaro eksponatų, iš jų apie 4,5 tūkst. rodoma ekspozicijoje, kuri kasmet atnaujinama, papildoma unikaliais archeologiniais radiniais, gintaro inkliuzais ir kitais vertingais eksponatais.
Papildomai muziejuje lankytojai turi galimybę susipažinti ir su trumpalaikėmis meno parodomis. Jos rengiamos rūmų koplyčioje.
Muziejus garsėja vasarą vykstančiais tradiciniais kultūriniais renginiais - jau
trys dešimtmečiai terasoje rengiami Nakties serenadų koncertai. Paskutiniais
metais koncertai, susitikimai su menininkais kurortinio sezono metu vyksta ir rūmų Židinio menėje. 

Palangos gintaro muziejaus salėse

Ekspozicijos fragmentai: archeologiniai radiniai, gintaro dirbiniai.
Juozo Baltiejaus nuotraukos

Lankytojų aptarnavimo laikas
Rugsėjo 1 d. – gegužės 30 d.:
antradieniais – šeštadieniais 11.00–17.00 val.
sekmadieniais, valstybinių švenčių išvakarėse 11.00–16.00 val.
Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.:
Antradieniais – šeštadieniais 10.00–20.00 val.
Sekmadieniais ir prieš valstybines šventes 10.00–19.00 val.
Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.
 
Bilietų kainos:
Suaugusiems – 8 Lt
50 proc. nuolaida taikoma:
moksleiviams, studentams ir asmenims, turintiems tarptautinės studentų organizacijos (ISIC) pažymėjimą, būtinosios tarnybos kariams, pensininkams, Lietuvos dailininkų sąjungos nariams, dailės akademijų studentams, vienam asmeniui, lydinčiam neįgalų lankytoją, kuriam nustatytas 0–25 proc. ir 30–40 proc. darbingumo lygis.
 
Nemokamai ekspozicijas ir parodas lanko:
ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. ir 30–40 proc. darbingumo lygis, Lietuvos Respublikos muziejininkai, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, mokytojai, lydintys mokinių grupes, kuriose ne mažiau kaip 10 asmenų, turizmo firmų, gidų gildijos nariai, kurie lydi ne mažiau kaip 10 Lietuvos Respublikos piliečių grupę ar ne mažiau kaip 5 asmenų užsieniečių grupę.
Nuolaidos ir lengvatos taikomos lankytojui pateikus jo priklausymą nurodytoms asmenų grupėms įrodantį pažymėjimą.

Ekspozicija
„Natūralus ir istorinis gintaras“ (gintaro susidarymas, jo paplitimas pasaulyje, gintaro morfologija, iš gintaro pagaminti dirbiniai ir meno kūriniai) > 

Ekspozicija išsamiai pasakoja apie gintaro susidarymo istoriją žemės evoliucijos proceso metu, gintaro paplitimą pasaulyje, morfologiją. Čia rodomi fosilinių sakų, randamų kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiai. Eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija.
Archeologijos skyrius - vienas įdomiausių ir moksliniu požiūriu itin vertingas. Čia rodomi akmens amžiaus gintaro dirbiniai, II-XII a. gintaro, žalvario ir stiklo dirbiniai, surasti pajūrio kapinynuose.
Apie gintaro panaudojimo ir meninio apdirbimo tradicijas pasakoja XVII-XIX a. gintaro dirbiniai, XX a. pr. ir tarpukario Lietuvos gintaro cechų ir meistrų dirbiniai. Lankytojai muziejuje turi galimybę pamatyti, kaip atrodė gintaro apdirbimo dirbtuvė XIX a. II pusėje.
Ekspozicijoje nemažai yra ir šiuolaikinių dailininkų gintaro kūrinių bei dailės kombinatuose sukurtų dirbinių iš gintaro.
V. Katino parengtas ir dizainerio R. Martinkaus meniškai padarytas stendas “Fosiliniai sakai Žemės evoliucijoje” yra įvadas į ekspoziciją, kur sukaupta gausi mokslinė medžiaga apie gintaro susidarymą, inkliuzus, unikumus. Čia pasakojama, kada žemės evoliucijos eigoje atsirado gintaras. Inkliuzų salėse galima pamatyti ir tokių retenybių kaip roplio išnara, uodų spiečius viename gintaro gabalėlyje, šimtakojų, bičių, skruzdėlių karo, vorų medžioklės scenų. Inkliuzuose keliasdešimties milijonų metų užkonservuota ir nemažai kitų, smulkesnių ir stambesnių, vabzdžių ir augalų. Tai tarytum užšaldyti praeities gyvenimo momentai, išlikę beveik nepakitę iki mūsų dienų.
Salėje, skirtoje gintaro unikumams, gintaro kruopelės ir gabalėliai „išauga“ iki kelių kilogramų masės gabalų, ant kurių matyti atsispaudę medžių žievės raštai.
Pirmajame aukšte eksponuojami gintaro dirbiniai: nuo pačių pirmųjų iki šiuolaikinių. Čia ir garsiosios R. Klebso kolekcijos kopijos, ir akmens amžiaus gintaro dirbiniai, įrankiai, papuošalai, ir vėlesnio laikotarpio gintarinės įkapės, ir Romos imperijos monetos, į mūsų kraštus patekę senovėje mainais į gintarą. Sovietmečio gintaro meistrų dirbinių simboliu galėtų būti gintarinis traktoriukas, kurio net vikšrai gintariniai.
Kūrybiškumu ir darbų atlikimo tobulumu žavi F. Daukanto, H. Taleikio kūriniai. Muziejuje galima supažindinti ir su dailininkų bei tautodailininkų E. Augaitytės, A. Vertulienės, L. Šulgaitės, K. Simanonio, P. Martinausko, I. ir F. Pakutinskų, V. Butvilo, D. Varkalio, R. Andriekutės, Z. ir R. Strikaičių, A. Jonušo, N. Žoludevo, P. Balčiaus ir daugelio kitų darbais. Muziejuje dažnai keičiamos autorinės gintaro meistrų kūrybos parodos atskleidžia ir mados, ir formų, ir spalvų įvairovę.

„Grafai Tiškevičiai Palangoje“ >

 

Palangos miesto garbės pilietis grafas Feliksas Tiškevičius (centre su Telšių vyskupu Antanu Vaičiumi) ir jo bičiuliai prie Palangos gintaro muziejaus Latvijos Respublikos Prezidentė Vaira Vykė Freiberga pasirašo Palangos gintaro muziejaus svečių knygoje.
Antano Tranyzo nuotraukos
Užsukite į Palangos gintaro muziejų!
Nors gintaras ir senesnis už žmoniją, tačiau jis ir kūriniai iš jo nėra amžini. Bet gal pamatytas ir „užsikonservavęs“ mūsų atmintyje jis taps spindinčiu ir šiltu prisiminimų inkliuzu…
 

Muziejuje nuolat veikia trumpalaikės kilnojamos gintaro meistrų kūrybos ir kitokios dailės parodos.

2010 m. veikiančios parodos >

Juozo Baltiejaus nuotraukos

 

 


  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                                                   Atnaujinta  2010.09.03
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas

 

Rodoma versija 14 iš 24 
21:19:51 Sep 19, 2010   
Jan 2008 May 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba