ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-02-19 nr. 737

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (2) • ANDRIUS MARTINKUS. Ar tik piktas Dievas yra miręs? (159) • SIGITAS GEDA. Kalba, pasakyta nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmėse 2005 m. vasario 15 d.WILLIAM SAFIRE. Kur buvo Dievas?JURIS KRONBERGS. MiłoszFilosofas ARVYDAS JUOZAITIS atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus. Tada meilė Lietuvai ir gyvenimui sutapo (51) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. PaukštstebisBO GIU-I. Poezija (5) • KASPARAS POCIUS. Prisiminimai apie Vasario 16-ąjąLAIMANTAS JONUŠYS. Sakinio bitės įkvėpti tekstaiAUDRIUS BEINORIUS. Iš kirmino į drugelį...AURELIJA JUODYTĖ. "Visos asmenybės šiek tiek...VALDAS STRIUŽAS. Ilgas pasiskaitymas ant trumpo suolo (1) • MICHAIL JELIZAROV. LašasTOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Man patinka banditaiVYTAUTAS KARALIUS. Ironiškos užuominosL A I Š K A I (46) •

"Visos asmenybės šiek tiek...

AURELIJA JUODYTĖ

[skaityti komentarus]

...padykusios", – linksmai skelbia "Scottish Leader" viskio reklama. Tačiau išvydus išsiviepusią briedžio galvą mintyse asociatyviai atsikartoja: "...visos asmenybės šiek tiek raguotos". Ir šypteliu suvokusi, kaip šitaip susipainiojusi mintis išplečia asmenybės, reklamos, girtuoklystės ir, žinoma, eterio, t. y. televizijos suvokimo kontekstą.

Na, tarkim, Literatūra. Rimta, garbaus amžiaus, solidi, aukšta, neabejotiną iškalbos dovaną turinti, vienomis epochomis puošni, kitomis – kasdieniška, visada – žmogaus sielos draugė. Tačiau, patekusi į kriminalinę, vadinamosios "tiriamosios publicistikos" televiziją, ji, kaip kokia ameba, dalijasi ir dauginasi įvairaus formato ir temų laidose: K. Krivicko siužetai savo pirmadieniniams pasirodymams skolinasi šios damos papuošalus – elipses, retorinius klausimus, oksimoronus, hiperboles, pauzes, naratyvines schemas ir pan., žodžiu – visą tūkstantmečiais kauptą Literatūros garderobą ("Ties riba", LNK). Tačiau pakeitęs rūbą dar nebūtinai atsikratai džinsinio mąstymo, gatvės vaikėzų publikai konstruojančio kriminalines fikcijas. Tragiškas intonacijas perima dauguma publicistinių laidų – nuo visuomenę sukrečiančių temų ieškančios "Lietuvos ryto televizijos" (TV3) iki išsamiau, jautriau, plačiau aktualijas nušviesti besiangažuojančios "Antrosios bangos" (LNK). Tik tas kitaip nuotykis laidos kūrėjams retai pavyksta, ir būtent dėl piktnaudžiavimo literatūra.

Kita tokia asmenybė – Knyga. Nuo pat savo atsiradimo ji ambicinga, brangi, santūri, elegantiška, ekspresyvi ir geros atminties. Tačiau Vilniaus knygų mugėje knyga, kaip energijos ir minties koncentratas, knyga, kaip žodžio menas ar egzistencinio ženklo įspaudas, įsilieja į knygų-prekių srautą, kuriame pastarosios staiposi ir siūlosi visais įmanomais būdais: viršelio dizainu, nuolaida, pardavėjos šypsena, reklaminiu lankstinuku, pakuote, įmantriu stendu ir pan. Neatrodo, kad knygoms būtų liūdna. "Niekada nebūnu nelaiminga, kai reikalauju, kad man mokėtų", – sako viena F. Beigbederio eurų herojė. Jai antrina visos šiųmetės parodos dalyvės. Senukas K. Marxas atsidustų, kad ir po "Kapitalo" mainomoji prekės vertė vis dar klaidingai laikoma visa jos Verte. O aš, keršydama mano laiką vagiančiam televizoriui, ieškojau knygų su pridėtine verte, kad ne tik nusipirkčiau, bet dar ir perskaityčiau.

Bėgdama nuo mugės klegesio ir pažįstamų žvilgsnių slėpiausi konferencijų salėse, kol atsidūriau "Rašytojų kampe". Čia literatūrologas Petras Bražėnas, pasisodinęs šalia lietuvių prozos klasikus – Juozą Aputį ir Romualdą Granauską, bandė iš jų išgauti pristatomų knygų paslaptis. Vienas iš profesoriui rūpimų klausimų buvo pastebėjimas, kad, palyginti su ankstesniais kūriniais, akivaizdžiai pasikeitė abiejų rašytojų stilius – jis lakoniškesnis, žodis tikslus, paprastas, be literatūrinio antstato. Kodėl? Atsakyti ryžosi R. Granauskas, matyt, jausdamas, kad nuo "Jaučio aukojimo" stilistikos nutolta radikaliai. Be gyvenimo patirties, rašymo įgūdžių, rašytojas paminėjo ir senstantį kūną. "Užpakaliui kieta", – sakė jis. Mano padykusios mintys buvo greitos, žaibiškai prisiminiau: seniau buvo posakis "Stilius – tai žmogus", paskui – "Stilius – tai nervai", o dabar, pasirodo...

...stilius – tai užpakalis. Manasis stiliaus neturi. Limpa prie bet ko. Dažniausiai taikosi į svetimą kėdę ar svetimas mintis, kad ir į išgirstą iš RoRa: "...pasakyk, kaip užmiega aklas, pasakyk...", arba vasario 14-osios proga gautą: "...viskas gerai, išskyrus meilę, ji sunki: su ja sunku užmigti vienam, be jos – dviese...", arba nepadoriai pakuždėtą į ausį, kad man "turėtų patikti per užpakalį..."

Nepažįstat jūs mano sėdynės – geriausia jai fotelyje, prie televizoriaus. A. Siaurusevičiaus griežtas, bet visąlaik ramus tonas atpalaiduoja ("Spaudos klubas", LTV), o štai A. Simutis greitakalbė – sutraukia ("Panorama", LTV). "Žinių vedėja čia niekuo dėta, tai nuo skaičių, pakentėk iki "Kultūros" rubrikos ir tau praeis", – raminu savo mažąjį diktatorių. Džiaugiuosi, kai jis paklauso. Tuomet žinau, kad esu kultūringa... Užeina akimirkų, kai savo užpakaliui jaučiuosi be galo artima. Tuomet pokalbiai tampa intymesni.

"Iš kur tu žinojai? Iš kur tu žinojai, kad šitaip tau pasiduosiu?" – klausiu.

"Tavyje atpažinau save", – superdžia jis.

Būčiau kaip J. Lopez, apdrausčiau savąjį milijonui. Nuo senatviško susidėvėjimo, kad netrukdytų rašyt.

Televizija – ne kas, ji – kaip. Mano draugas sako: ne Įvykis formuoja televiziją, bet televizija – įvykį, todėl net jeigu įvykis bus didžiulis, o žinios jo nerodys, nieko nebus įvykę. Televizija apsimeta, kad jai rūpi informacija, kai iš tiesų jai rūpi pastarąją efektingai suvaidinti. Televizija sako, kad jai svarbu misija. Jai norisi atrodyti demokratiškai, kartais iš to ji gali turėti naudos. Televizija nesiskelbia, kad vietoj Fantazijos ji puoselėja Imitaciją, o eterio laiką skiria ne originaliai produkcijai, bet finansiškai pasiteisinančioms laidoms. Arba kaip sako Ž. Pečiulis: "Programų transliuotojas parduoda ne produktą (laidą) žiūrovui, o auditoriją, paverstą žiūrėjimo aktyvumu (reitingu), reklamos užsakovams. Todėl vadinamasis žiūrovų kaupimo (akumuliavimo) principas virto vienu svarbiausių audiovizualinės žiniasklaidos veiksnių, lemiančių ir perduodamos informacijos turinį".

Užtai ir sklinda iš eterio kuriozai: dviejų provincijos vaikigalių konfliktą dėl sugadintos motorinio dviračio sėdynės nagrinėjanti teisėja, aiškindamasi, kaip prakiuro vietoj jos laikinai pritaisyta žąsų plunksnų pagalvė, formuluodama klausimą atsakovui amžiaus cenzo netaiko: "Tai kas jums čia – "Istviko raganos"?" ("Teismas", BTV). "Ne "Istviko raganos", bet ir ne teismo salė, tik eteris, mieloji", – mandagiai burba maniškė šikna.

Tempiu ją atgal į "Litexpo" – pasiklausyti Rolando Rastausko ir jam ištikimų. Skaičiau, kad į knygos pristatymą jis sukvietė visą savo šutvę. Pats ją vadina "karta". Tai kas, kad neturi dalios, kaip skundėsi dienraštyje, užtat generacija galinga: D. Katkus, A. Andriuškevičius, L. Jonušys, A. Kaušpėdienė, Š. Nakas, R. Valatka ir kiti – visi susirinkusieji vos tilpo salėje.

Susimąstau apie savo kartą. Kas ją sieja? Tikrai ne spaudos skiltis. Ne bendra veikla. Net ne tie patys skaitomi autoriai. Mano karta yra Kaunas. Čia metaforiškai. Ji kaip eterio signalas – sklinda be sienų. Savo noru. Nežinau, kaip kitur, bet Vilniuje ji šiurpina visus apskaičiavimu, suskaičiavimu, nuskaičiavimu ir kitais matematiniais veiksmais. Eterinė mano karta – jau dabar individualybės, todėl su asmenybėmis jai bus sunku.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 20 iš 29 
22:37:42 Sep 5, 2010   
Jan 2008 May 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba