SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-04-01 nr. 655

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Skirmantė Valiulytė
Yra ko pasimokyti
1
• Gerbiami skaitytojai,

Muzika 
• Paniręs į savo meną
• Klaipėdoje ir Vilniuje Naujasis Baltijos šokis ’051
• KONCERTAI

Dailė 
• Emilija Budrecka
Skirtumai paprastume
 Dalia Navikaitė
Tapyba kaip hobis
• Ona Gaidamavičiūtė
Egzistencinės atvertys
• Dovilė Tumpytė
Pati sau mūza
5
• Mokytojų namų kurortas
• PARODDOS1

Literatūra 
• Kriminalinių romanų skaitymo malonumai
• Artūro Railos knygos "Roll Over Museum" pristatymas5
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Auksiniai scenos kryžiai
6
• "Ponas K" – žaidimas, virtęs intriguojančia drama3
• Maskvoje – Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio premjera
• Oskaro Koršunovo/ Vilniaus miesto teatras įsikėlė į naujas patalpas
• Gastrolės
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• 13 "Kino pavasario" filmų, kurių patartina nepraleisti1
• Taisyklingos meilės nebūna
• "Kinas plius": daugiau filmų už mažesnę kainą
• KINO REPERTUARAS
• PAREIŠKIMAS

Anonsai 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Tapyba kaip hobis

Djordje Ozbolt darbai "Ibid. Projektų" galerijoje

Dalia Navikaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Djordje Ozbolt. "Maras". 2005 m.

Mano babytės namuose ant sienos kabėjo toks aksominis rytietiško stiliaus kilimas. Sodraus vyšninio kolorito, gal 2 x 1,5 metro. Su gražuolėmis, kurias vaikystėje laikiau princesėmis. Šiandien manau, kad greičiausiai tai buvo haremas. O aš įsivaizduodavau save tarp jų… Mano mintyse jos visos atgydavo ir šokdavo, dainuodavo. Ta pasaka man žadindavo vaizduotę. Naivaus mergaitės žvilgsnio tuomet dar nebuvo sudergusios jokios protingos knygos. Ir juolab nebuvo man žinomi Karlo Marxo raštai, išmoningai tikinantys, kad tapyba yra bergždžias užsiėmimas. Negana to, dar ir kenksmingas visuomenei. Bent jau taip teigiama pakvietime į Djordje Ozbolto parodą "Idib. Projektų" galerijoje: "Tapyba yra pats beprasmiškiausias žmogaus hobis. Ir tai yra hobis, nes tik kvailiems ir tingiems buržua gali atrodyti, kad tai yra profesija... o tapyba ant drobės yra ypatingai švaistūniška, turint galvoje, kad drobė gali būti panaudota aprengti milijonus skurstančiųjų ir alkstančiųjų..." (K. Marx "Paper on Hobbis and Pastimes", Rheinische Zeitung, 1842).

Tad nuėjusi į D. Ozbolto tapybos parodą aš jau nebežiūrėjau į ją vaikišku žvilgsniu, tiesiog besidžiaugiančiu naiviais piešinėliais. Juolab kad mano gerai temperuotos akies nebedžiugina paprasti Pilies gatvės tapybos malonumai ir tiesioginė kūrybinio džiaugsmo raiška pasitelkus spalvas, kurią, apeliuodamas į etiką, bandė pasmerkti Marxas. Aš suprantu, kad tapytojas negali netapyti. Juk kūrybinės aistros neužgesinsi, kaip, anot poeto, nesustabdysi ir upės bėgimo, nors ją pasveikinti gali būti labai sunku. Be to, žinau ir tai, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę bei stengiuosi būti maksimaliai tolerantiška jos formoms.

Beje, naiviai nesielgė ir pats šių iš pirmo žvilgsnio primityvių kūrinėlių autorius. Jis puikiai suprato, ką daro, kurdamas šiuos paveikslėlius, galinčius pradžiuginti XIX a. babytės akį. "Ak, menas sugrįžo, kaip gražu!" – tyliai džiaugtųsi ji.

Taigi sąmoningai naivūs tapytojo darbai akivaizdžiai apeliuoja į populiariąją "liaudies" tradiciją ir jai būdingą tapybos suvokimą. Gražūs vaizdeliai. Šiek tiek naivi piešimo ir tapymo maniera. Tačiau kaip yla iš maišo lenda profesionali ranka, išduodanti po nuoširdumo skraiste slepiamą ironiją. Ji persiuva seną didžių formatų bei plačių užmojų, siekiančių visiškai uzurpuoti žiūrovą, jį įtraukti, suvalgyti, sunaikinti, modernizmo drobę. Susitraukia, sumažėja drobelė iki nediduko vienu žvilgsniu aprėpiamo paveikslėlio. Tokio subtilaus, mielo, vizualaus ir žaismingo. Ak, prisiminus Marxą, tokiais atvejais taupumas gėdos nedaro. Nebent koks nedidukas apatinis drabužėlis iš tokios drobės išeitų. O jis tikrai nesušildytų šąlančiųjų. O ten, kur šilta, jų nenešioja. Bent jau nebūtina juos nešioti. Taigi mažais formatais aršusis filosofas gal ir leistų egzistuoti tapybai?

Babytė tokių istorijos vingių greičiausiai nepastebėtų ir nesuprastų. Jai to ir nereikia. O šiuolaikinės dailės apologetai žino, kad sąmoningas kičas pastaruoju metu "ant bangos". Jis tarsi sako: "Žinau, kas yra naivumas, nuoširdumas, ir parodau, kad tai man nėra visiškai svetima, bet esu aukščiau to, nes viską suvokiu". Tokia tad žaidybinė moderniosios romantikos pozicija – naujasis romantizmas. Žymusis italų mados dizaineris Domenico Dolce tiksliai įvardijo: "Aš dirbu su svajonėmis". Juk negalima uždrausti svajoti, ar ne? Nei romantizmo kurapkoms, nei prie jų grįžtantiems profesionaliems menininkams.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 50 iš 77 
21:25:48 Aug 29, 2010   
Dec 2007 Apr 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba