Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-02 nr. 3278

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MINDAUGAS TOMONIS.
17

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kam klius, kam neklius...
7
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kultūra contra informacinės technologijos?
2
• RITA NOMICAITĖ.
Aukštyn kojom
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas

PUBLICISTIKA 
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Trijų gulbių šešėlyje, arba Gotlando Gralis
1

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena 
• ELIACER CANSINO.
Knyga laukia tavęs. Ieškok jos!
1
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Apie geriausias 2009 metų vaikų knygas
5
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Atsargiai, durys užsidaro...

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Kino pavasario vizijų drąsa

TEATRAS 
• DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Vytauto V. Landsbergio dramaturgijos ir teatro pasaulis
5
• Pagerbti Lietuvos teatro menininkai

DAILĖ 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Kalbėtis su kelio ženklais
2

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
Per negandas ir laimę drauge su muzika
2
• RITA NOMICAITĖ.
Septyni lietuvių kūriniai

PAVELDAS 
• ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ.
Fryderykas Chopinas ir jo muzikos salonas Vilniuje
2

POEZIJA 
• ARNAS ALEKSANDRAVIČIUS.
Iš naujo
3
• GRETA KERINA.
4
• DOVILĖ PUSKEPALYTĖ.
4

PROZA 
• EUGENIJUS IGNATAVIČIUS.
Nebaigtas pokalbis*
2

VERTIMAI 
• MILENA MOSER.
Šuo šlubuoja
4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Mozaika

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Gyvenimo formulė

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Kelionė su arkliu Dominyku
1

SKELBIMAI 
• KONKURSAI1
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos metinė ataskaitinė konferencija
• Lietuvių PEN centro metinė ataskaitinė konferencija

DE PROFUNDIS
De profundis.fm (dažnis FM bangų ruože – 93.2 MHz, internete – www.deprofundis.fm.com)
 
• Uvaga uvaga!1
• THOMAS KING.
Blogi vyrai, kurie myli Jėzų
4
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Cinamono ir jūros kvapas Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijose
2
• Lietuvos dailininkų sąjungos metinė ataskaitinė konferencija
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Antikriziniai motyvai tapyboje
2
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Nemigos akiračiai
• ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ.
Atsinaujinimo link: jaunųjų proveržis parodoje „Estampas 2009“
2
 KRISTINA STANČIENĖ.
Kazys Morkūnas: giesmė žirgui
• Aloyzo Stasiulevičiaus kūryba Klaipėdos galerijoje
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

Šatėnų prieglobstis 
• Antroji savaitė29

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Kazys Morkūnas: giesmė žirgui

KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kazys Morkūnas. Piešinys vitražui „Saulės mūšis“
1986

Profesorius Kazys Morkūnas – vienas ryškiausių lietuviškojo vitražo kūrėjų. Daugiau nei penketą dešimtmečių energingas menininkas dėstė Vilniaus dailės akademijoje, kurią paliko vos prieš keletą mėnesių. Šiemet dailininkui sukako 85-eri, ta proga „Akademijos“ galerijoje neseniai veikė K. Morkūno kūrybos paroda „Giesmė žirgui“. Parodoje buvo eksponuojami piešiniai, parengiamosios vitražų kompozicijos, kameriniai vitražai, taip pat pristatytas vienas didžiausių pastarųjų metų kūrinių – vitražai ir piešiniai Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčiai.

K. Morkūnas – vienas lietuviškojo vitražo novatorių, jo kūryba stipriai veikė Lietuvos vitražo raidą. Kūrybingiausi dailininko biografijos dešimtmečiai sutapo su stipriai išaugusia monumentaliosios dailės paklausa XX a. antrojoje pusėje, išpopuliarėjusia visuomeninių pastatų, viešųjų erdvių puošyba, kompleksine architektūros ir vitražo samprata. Nors vitražo padėtis šiandien gerokai pasikeitė, įsivyravo kitos architektūros tendencijos, stambesni vitražų užsakymai, projektai tapo didele retenybe, dailininkas aktyviai ėmėsi bažnyčių puošybos, religinių siužetų, kurie sovietmečiu buvo tabu.

Kūrybinė dailininko biografija iš tiesų įspūdinga. Šeštajame XX a. dešimtmetyje K. Morkūnas vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė eksperimentinį vitražą iš kelių sulydytų plono stiklo sluoksnių. Vėliau pagarsėjo ir unikaliais storo luitinio stiklo vitražais (Kauno IX forto muziejaus memorialo vitražai, 1984 m., už kuriuos 1985 m. buvo apdovanotas SSRS valstybine premija). Ankstyvajai dailininko kūrybai būdingesnis apibendrintas realistinis piešinys, derinamas su dekoratyvia ornamentika. Beje, parodoje „Akademijos“ galerijoje buvo eksponuojamas ir vieno pirmųjų K. Morkūno vitražų „Kolūkio rytas“ (1952) piešinys, iš kurio galime spręsti apie ilgametės dailininko kūrybos pradžią. Specifinę garsiąją luitinio stiklo technologiją, kuri dažnai vadinama lietuviškojo vitražo mokyklos pasididžiavimu, K. Morkūnas ėmė naudoti nuo septintojo dešimtmečio, kaip ir stiklo ir betono junginius, įvairių stiklo faktūrų dermes. Dailininkas yra sukūręs vitražinių kompozicijų pasaulinių parodų paviljonams (Monrealis 1967 m., Osaka 1970 m.), dekoratyvinių kompozicijų tautosakos motyvais (pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ interpretacijos Druskininkuose, 1956–1960). Už originalų, savitą Kryžkalnio memorialo vitražų kompleksą (1972) K. Morkūnas buvo apdovanotas LSSR valstybine premija. Beje, vitražinė kompozicija „Šventė“ (Lietuvos Respublikos Seimo rūmai, Vilnius, 1981), kurios dydis net 180 m², – vienas didžiausių vitražų Lietuvoje.

Nuo devintojo dešimtmečio vidurio K. Morkūnas sukūrė nemažai vitražų religine tematika, puošiančių Lietuvos bažnyčias: 27 vitražų ansamblį Švč. Mergelės Marijos gyvenimo motyvais Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje. 2005 m. sukūrė vitražus lietuviškoje J. Baltrušaičio mokykloje Maskvoje, erdvinių vitražų Punsko mokykloje.

Žirgas – daugelio parodoje matytų kūrinių motyvas. Profesoriaus meilė žirgams – iš tiesų nepaprasta. Pasak paties dailininko, net ir garsiajame vitraže „Saulės mūšis 1236“, sukurtame 1986 m. Šiaulių kino teatro „Saulė“ fojė iš plono stiklo, savaip interpretavo istorines batalijas – pavaizdavo lietuvių karius raitus, nors šaltiniai byloja, kad šie kryžiuočių pulkus nugalėjo pėsti... Didžiulis, per visą pirmojo aukšto galerijos salės sieną išeksponuotas spalvotas piešinys pagrįstas sinchronišku, veržlų karių judesį ir lekiančių žirgų figūrų ekspresiją pabrėžiančiu komponavimu, griežta, dekoratyvia stilizacija, kartu – monumentalumu ir apibendrinimu. Pasirodo, šis vitražas – tik viena iš grandiozinio menininko sumanymo dalių, Saulės mūšį K. Morkūnas regi kaip milžinišką, didingą ir paveikų vitražinį epą ir svajoja kada nors šias idėjas įgyvendinti...

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios vitražai – taip pat ne vien įprasta religinių tiesų iliustracija. Dailininko pasirinktas Kryžiaus kelio siužetas – vienas svarbiausių krikščioniškosios ikonografijos motyvų, tačiau Lietuvoje dar niekas nėra jo pavaizdavęs vitraže... Pasak Mindaugo Kluso, išsamiai aprašiusio parodą dienraštyje Lietuvos žinios, menininkas sakraliniuose siužetuose ieško savitumo, vengia tradicinių vaizdinių.

Vienas šilčiausių profesoriaus jubiliejinės pa­rodos eksponatų – jo vaikystės piešiniai (sukurti besimokant gimnazijos trečiame ir ket­virtame skyriuje), nuoširdūs ir naivūs, tačiau žavūs išraiškingu kovų scenų vaizdavimu, kaip ir brandžiojoje kūryboje, su veržliai šuoliuojančiais žirgais ir narsiais raiteliais...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 1 
19:53:47 Aug 23, 2010   
7 AM 7 AM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba