Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2009-01-30 nr. 3222,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=14124

KNYGOS

Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?

JUOZAS NEKROŠIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šerelytė R. KRAKATUKŲ BRŪZGĖLYNAI. – V.: Alma littera, 2008.

Būna knygų, kurios glumina ir vilioja kaip uždraustas vaisius. Rašytojos Renatos Šerelytės apysaka „Krakatukų pievelė“ tapo intriguojančiu ginčų ir diskusijų objektu: būta ir žavėjimosi, ir kritikos! Gi autorė, nieko nelaukdama ir „nekeisdama kurso“, skaitytojus įvilioja į apysakos tęsinį – „Krakatukų brūzgėlynus“, ir mes patenkame į nežabotos fantazijos pasaulį, kuriame veikia, kaip ir pirmoje dalyje, jau pažįstami personažai, keisti ir šokiruojantys, alogiškai besielgiantys, bet savaip siekiantys tiesos, gėrio ir…

– Birbindonai!.. Uždaryk duris!.. Greičiau!..

– Kas atsitiko? – sunerimo Birbindonas, uždarydamas duris jam už nugaros. –­ Gal koks barsukas vejasi?..

– Ne, – nusišypsojo tešlius. – Tiesiog… tiesiog… man gaila naktinių peteliškių. Nenoriu, kad jos, sulėkusios į lempos šviesą, nudegtų sparnus.

– Tavo gera širdis, tešliau, – švelniai tarė Birbindonas, paėmė tešlių ir pasodino ant stalo. – Ar dar gersi kakavos?.. Ar gal labiau norėtum čiobrelių arbatos?..

Tai, beje, baigiamasis apysakos akordas, kuris netikėtai ryškiai ir emociškai nušviečia fantastiškojo BRŪZGĖLYNO nuotykius bei įprasmina Buntės, Krabo, Sliekaširdžio, Drugo, Maumo, Valerijono Gurgulijaus, Marlytės bei kitų veikėjų vaidus, kovas, žygius bei fantasmagoriškąją tragikomediją!

Bet… Iki tokios kūrinio sampratos bei dorovinių ir estetinių prasmių suvokimo reikia ir kantrybės, ir sugebėjimo analizuoti gana painoką ir netradicinį literatūrinį tekstą. Gerai dar, kad knygos prieš­lapiuose dailininkė Irmina Dūdėnienė pristato pagrindinius veikėjus, taupiais brūkšniais paryškindama jų vizualines charakteristikas, įžemindama tai, kas „būta ir pramanyta“.

Kažin ar kiekvienas jaunas skaitytojas iš karto sukrims šį kietą riešutėlį? Galbūt tokiai lektūrai reikia subręsti, prie jos priprasti ir jos nebijoti, kaip, sakykime, prie Šarūno Saukos tapybos!

Apysaka primena fantastikos elementorių, gal tiksliau, jos uždavinyną! Gausybė netikėtų klausimų, alogiškų poelgių, keistų proporcijų čia iki valios! Rašytoja, laisva ir nepriklausoma nuo tradicinio literatūriškumo, ryžtasi drąsiam poelgiui: jei fantazuoti, tai fantazuoti, jei meluoti, tai taip, kad skaitytojas aiktelėtų!.. Bet ar tai melas!?. Kas gali būti realiau už brūzgėlynus, dilgėles, tarakonus, konvalijas, krabus, varles ir kitokius valkatūzus?.. Painu, chaotiška, alogiška, nesuprantama?.. Bet prisiminkime iš viso pasaulio televizorių lendančias animacines beprotybes, kosminius monstrus, mechanines pabaisas, schematiškus reindžerius!.. Šiuo požiūriu R. Šerelytės Barbindonas, Valerijonas Gurgulijus, Margarinas ir visa plejada lietuviškos pievelės veikėjų yra be jokios abejonės ir pranašesni, ir spalvingesni už plastikinę Disnėjaus kompaniją!

Šaunu būtų, mąsčiau klajodamas po „Krakatukų brūzgėlynus“, jei Lietuvoje atsirastų animacijos menininkų, kurie sugebėtų pievelės veikėjus perkelti į ekraną! Scenarijus yra, gatavas, prieš mus ant stalo, originalus, lietuviškas, talentingas!

Po šių dviejų R. Šerelytės apysakų, tikiu, mados ir tendencijos naujojoje mūsų prozoje turėtų gerokai keistis!.. Kiekgi galima, nutaisius rimtą miną, groti ir groti tą pačią tarakonų, peliukų, žiogų, kurmių, boružių, briedžių Eugenijų, arklių Dominykų, varnų Barborų ir kitų gyvūnėlių bei žvėrelių gerokai nuzulintą, gana primityvoką plokštelę!.. Be didesnės išmonės, be fantazijos... Toks šiuolaikinės vaikų literatūros uždaras cikliškumas žalingas, nutolinantis kūrėjus nuo skausmingų realijų bei pokyčių vaikų ir jaunimo sąmonėje XXI amžiaus brūgėlynuose!

Tuo tarpu R. Šerelytės fantasmagorijose daug daugiau meninės tiesos negu kitų autorių aprašytose gyvulėlių melodramose bei gražiai ir saldžiai sumeluotame realizme. Žinoma, ir ji galėtų reikliau disciplinuoti savo fantaziją, tiksliau motyvuoti veikėjų poelgius, nepamesti kelio dėl takelio. Apysakoje yra skubotumo ženklų, ištęstumo, pasikartojimų. Tai man primena situaciją, kai vakare mama, prieš užmiegant sūnui, seka pasaką apie baltą vilką, o kitą kartą, prašant pakartoti, jau jos neatsimena ir fantazuoja apie juodąjį šakalą... Todėl ir šioje fantastinėje apysakoje galėtų būti daugiau harmonijos ir aiškesnės fabulos aranžuotės.

Žodžiu, R. Šerelytės apysaka „Krakatukų brūzgėlynai“ – ženkli, įdomi, o gal ir etapinė, tikrai verta skaitytojų dėmesio KNYGA! Nepaprastai svarbu išgirsti ir svarų kritikos žodį, sužinoti dabartinės vaikų ir jaunimo naujosios literatūros diagnozę, suvokti jos brandos lygį, kryptis ir tendencijas, nes deja, šioje teritorijoje – leidyboje... dar daug klaidžių brūzgėlynų!

 

Skaitytojų vertinimai


51170. amigo2009-02-01 20:36
salin rankas nuo tarakonų, peliukų, žiogų, kurmių, boružių, briedžių Eugenijų, arklių Dominykų, varnų Barborų, jie buvo ir bus, jie mums brangiausi

51229. !!!2009-02-03 16:42
O mano sesė (10 metų) sakė, kad "Krakatukai" - visiška nesąmonė! Ir aš ja tikiu, nes geras knygas ji dievina!

51292. CIC2009-02-06 17:46
Šerelytė - talentas, o ne popieriaus terliotoja.Paskaityk

51896. ??? :-) 2009-03-13 08:58
Man 9metai.Perskaiciau abi knygas:"krakatuku pievele"ir"krakatuku bruzgelynai".Man jos labai patiko,nors cia daug fantazijos ir veikejai isgalvoti ir nerealus,bet labai idomu.

61145. meskis :-) 2010-07-07 10:32
man tai tosknygos ziaurai patinka.nezinau,kaip jums,bet as vertinu jas auksciausiu balu.ir dar klausimelis-ar is tikro yra knyga ``krakatuku jura``?

Rodoma versija 2 iš 2 
19:45:50 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba