Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-01 nr. 3055

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas Šimkus.
MERGINAI, KURI VAKARAIS IŠ NE ITIN PADORIOS REPUTACIJOS ASMENŲ UŽSAKINĖJA EILĖRAŠČIUS
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
 PEN KLUBO KONGRESAS BLEDE4
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS
1

KALBOS SKILTIS 
• Irena Balčiūnienė.
PERSKAIČIUS R. MILIŪNAITĖS STRAIPSNĮ APIE SKOLINTINĘ LEKSIKĄ VERTIMUOSE
18

MUZIKA 
• MUZIKOS SIZIFAS7

DAILĖ 
• Skaistė Stukaitė.
PIRMOSIOS ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS KVADRIENALĖS LABIRINTAI
5
• Jurgita Ludavičienė.
AUKSAS IR GINTARAS, ARBA PUSANTRŲ METŲ TRUKĘS LAUKIMAS
15

TEATRAS 
• Lėlių teatro dailininkę JULIJĄ SKURATOVĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
"NEPIGAUS" TEATRO MALONUMAI
2

PAVELDAS 
• PALANGOS GINTARO MUZIEJUJE – RYGOS PORCELIANO PARODA1
• Kristina Jokubavičienė.
DACHAU EKSPONUOJAMI PRANO DOMŠAIČIO PAVEIKSLAI IŠ KLAIPĖDOS

MENO DIS/KURSE* 
• Edward Lewine.
MENAS, SUTVERTAS MIEGOTI GARAŽUOSE
6

KNYGOS 
• NUŽUDYKIME KONSTANCIJĄ1
• KAIP MES RAŠĖME ROMANĄ
• DEVYNI APSAKYMAI
• NAUJOS KNYGOS1

POEZIJA 
• Alvydas Augustinas Jegelevičius.
ŠVIESOS DĖMĖ
2

PROZA 
• Gitana Gugevičiūtė.
SENELĖS PAVEIKSLĖLIAI
6
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
2

VERTIMAI 
• Irena Praitis.
POEZIJA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ VASAROS AKADEMIJA2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Valerie Solanas.
VYRŲ SUNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS
34

KRONIKA 
• APIE FLIUKTUACIJĄ1
• ATSISVEIKINANT SU ANTANU TAMOŠAIČIU1
• ŠEŠTAS IŠ KAIRĖS1
• "GAIDA" PRIIMTA Į EUROPOS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIŲ BENDRIJĄ
• Daiva Adomonytė.
AR TAI TAPO NORMA, VILNIEČIAI?
29

SKELBIMAI 
• DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO 100-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSO NUOSTATAI1
• ISTORINĖS KELIONĖS

DE PROFUNDIS 
• Ramūnas Kasparavičius.
TAIP PASAKĖ SENAS KRIENAS
1
• EUROVIZINIS SINDROMAS2

PUBLICISTIKA

PEN KLUBO KONGRESAS BLEDE

Lietuvių PEN centro skiltis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Bledo ežeras
Autoriaus nuotraukos

71-asis pasaulinis Tarptautinio PEN klubo kongresas vyko birželio 12–21 d. Slovėnijoje, Blede, gražiame kalnų kurorte prie žydrai žalsvo ežero su bažnyčia saloje ir aukštai ant uolos stūksančia pilimi. Kongreso programa nebuvo kuo nors ypatinga – reikėjo atlikti tai, ką turi atlikti kiekvienas kongresas: išklausyti veiklos ir finansines ataskaitas, pakoreguoti įstatus, perrinkti valdybą, priimti rezoliucijas bei rekomendacijas, aptarti klubo veiklos strategijas. Tai delegatų asamblėja atliko per tris paskutiniąsias dienas. Visą kitą laiką intensyviai dirbo valdyba ir komitetai: Kalinamų rašytojų, Moterų rašytojų, Vertimo ir kalbų teisių, Rašytojų už taiką ir Išeivių rašytojų, o kiti delegatai ir svečiai dalyvavo apskrito stalo diskusijose.

Slovėnų PEN centras, vadovaujamas Tonio Peršako, diskusijoms pasiūlė tris temas: "Babelio bokštas – gėris ar prakeiksmas", "Literatūra – kaip kultūros gamtovaizdžio sargas", "Taikos kalba – literatūra, kaip lingua franca". Reikia pasidžiaugti, kad PEN klubas tebėra viena nedaugelio tarptautinių organizacijų, kurių kongresuose dar kalbama apie literatūrą. Nors iš pirmo žvilgsnio temos nenaujos, diskusijose teko išgirsti daug įdomių minčių, patirti, kaip aplinka formuoja požiūrius. Pavyzdžiui, Europos ir Amerikos rašytojai nepamiršdavo pabrėžti, kad literatūra pirmiausia turi būti gera, o tik paskui galima kalbėti apie kokius nors jos socialinius vaidmenis, o afrikiečiai tiesmukiau ją norėjo įkinkyti į visuomenei naudingą darbą. Pasakęs, kad literatūra, nepriklausomai nuo žanro, yra savyje užsisklendęs estetinis objektas, autoriaus vidinės tikrovės atspindys, tik galintis, bet nebūtinai privalantis turėti kokių nors, beje, visada trumpalaikių, priklausomų nuo kintančių aplinkybių, tiesioginio poveikio instrumentų, sulaukiau pirmųjų pritarimo, o antrųjų buvau pamokytas, kad rašytojui nevalia nusigręžti nuo tikrovės. Tokie požiūrių skirtumai visiškai suprantami – juk Afrikos šalių režimai nediegia savo rašytojams socialistinio realizmo doktrinų, jos gali rastis natūraliai, rašytojui stebint niūrią socialinę aplinką.

Kongreso metu netrūko ir literatūros skaitymų. Vyko slovėnų poetų ir atskirai Dane’s Zajco vakarai, kongrese dalyvaujančių poetų skaitymai Blede ir kituose miestuose.

Tarptautinis PEN klubas, įkurtas 1921 metais Londone, turi senas tradicijas. Tai organizacija, ginanti žodžio ir išraiškos laisvę, persekiojamus rašytojus, teigianti tautines tapatybes ugdančią kalbų įvairovę ir pasisakanti už taikų tautų sambūvį, todėl nevengianti politinių pareiškimų. Bledo kongrese buvo priimtos 33 rezoliucijos, atkreipiančios įvairių šalių vyriausybių dėmesį į bene visus šiuo metu pasaulyje esančius žmogaus teisių pažeidimus. Nemanoma, kad tos rezoliucijos akimirksniu gali pakeisti pasaulį, tačiau nenustojama teigti bei reikalauti. Tokia aktyvi veikla daugelyje demokratinių šalių yra ne vienam nusibodusi, vis daugiau rašytojų domisi tik savais reikalais, savo kūrinių leidyba, autorių teisėmis bei honorarais. Iš visų rašytojų organizacijų, ko gero, tik PEN klubo kongrese galima iš pirmų lūpų išgirsti, kaip gyvena tavo kolegos ten, kur ta žodžio laisvė suvaržyta, patirti, koks tas mūsų pasaulis nestabilus ir kaip mes vienas kitam reikalingi. Lietuvių PEN centro delegatai nebuvo nuvykę į keletą kongresų, todėl buvau ypač džiaugsmingai sutiktas ir turėjau išklausyti visus priekaištus nedalyvaujantiems latvių bei estų centrams.

Tarptautinis PEN klubas šiuo metu vienija 141 PEN centrą 99 valstybėse. Kai kurie centrai savo šalyse persekiojami ir gali veikti tik užsienyje. Klubo nariai dirba savo centruose ir anksčiau išvardintuose komitetuose, o visos organizacijos veiklą koordinuoja Londone įsikūręs sekretoriatas ir iš įvairių šalių rašytojų išrinkta valdyba. Didžiausias ir aktyviausias – Kalinamų rašytojų komitetas, kuris stengiasi pastebėti visus pasaulyje už skelbiamas idėjas persekiojamus autorius ir juos ginti. Komitetas ne tik renka informaciją iš centrų bei žiniasklaidos, bet ir kur gali siunčia savo pasiuntinius išsiaiškinti padėties vietose. Tad ir rezoliucijų jis kongresui pateikė daugiausia. Moterų rašytojų komitetas rūpinasi moterų kūrybos sąlygomis įvairiose šalyse ir nevengia diskusijų rengti ne visai turistiniu požiūriu patraukliose vietose. Pavyzdžiui, rudenį jų konferencija rengiama Biškeke. Vertimo ir kalbų teisių komitetas užsiima kalbų ekologija, literatūros mainais. Rašytojų už taiką komitetas, beje, įsikūręs Slovėnijoje ir savo kasmetines konferencijas rengiantis tame pačiame Blede, telkia pasiryžėlius mažinti ideologinę, rasinę bei religinę konfrontaciją, savo kukliomis išgalėmis slopinti beįsižiebiančius konfliktus. Išeivių rašytojų tinklas rūpinasi savo šalis turėjusiais palikti rašytojais, jų buities ir kūrybos sąlygomis. Didieji centrai turi visus čia išvardintus padalinius, aktyviai dalyvauja visų komitetų veikloje. Tačiau kaip ir kiekvienas kitas centras delegatų asamblėjoje jie teturi po vieną balsą.

iliustracija
Tarptautinio PEN centro prezidentas Jiųis Gruša (dešinėje) ir tarptautinė sekretorė Joanna Leedom-Ackerman baigiamojoje spaudos konferencijoje

Delegatai gana kritiškai diskutavo dėl PEN klubo veiklos, išaugusios jo biurokratijos, reiškė savo pageidavimus dabartiniam Tarptautinio PEN klubo prezidentui Jiųiui Grušai, tarptautinei sekretorei Joannai Leedom-Ackerman, valdybai. Diskusijos užsitęsdavo. Tačiau visiems buvo aišku, kad PEN klubas nuveikia tiek, kiek nuveikia atskiri centrai, o atskiri centrai – tiek, kiek kiekvienas jų narys. Į PEN klubą buvo priimtas Čečėnijos PEN centras, kurį globoja norvegai. O štai Afrikanso centro (Pietų Afrika) priėmimas buvo atidėtas, daugumai nutarus geriau ištirti padėtį. Mat PAR Konstitucijoje teigiama šalyje esant 11 oficialių valstybinių kalbų, o PEN statutas numato, kad vienoje šalyje gali būti ne daugiau kaip 5 centrai. Tačiau problema greičiausiai kita: Afrikansas – olandų kalbos pagrindu susiformavusi vietinė kolonijinė kalba, daugeliui kelianti blogus prisiminimus. Tačiau kuo ji kalta šiandien, ypač jei ja kalbama bei rašoma? Balsavau prieš tokį sprendimą, nes Afrikansas yra trečioji pagal kalbančiųjų skaičių PAR kalba, gana ištobulinta, turinti nemažas literatūrines tradicijas.

Kongresą slovėnai surengė puikiai. Organizacinis mechanizmas, aptarnaujantis 300 gana skirtingais dalykais vienu metu užsiimančių dalyvių, nė karto neužstrigo. Kongresui netrūko nei valdžios, nei žiniasklaidos dėmesio. Priėmimus jo dalyviams surengė Slovėnijos Respublikos Prezidentas Janezas Drnovšekas, užsienio reikalų ministras, taip pat rašytojas, Dimitrijus Rupelis, kitąmet kongresą rengiančios šalies, Vokietijos, ambasadorius Slovėnijoje Hansas Jochenas Petersas, Liublianos ir Bledo merai. Kad viskas vyktų sklandžiai, daugiausia triūso įdėjo Slovėnų PEN centro generalinė sekretorė Elza Jereb. Paklausta, ką padaryti buvo sunkiausia, nedvejodama atsakė: gauti vizas tiems, kuriems jų reikia, bet kurie apie tai praneša paskutinę minutę. Tai slovėnams irgi pavyko: nuo sienos buvo grąžintas tik vienas asmuo, beje, atskridęs naktį.

KORNELIJUS PLATELIS

 

Skaitytojų vertinimai


17573. Zora2005-07-07 15:44
Grusa desineje? hm?

17592. pasi2005-07-08 09:03
zinutes pavadinimas graziai skamba, tik truksta skyrybos zenklu :)

17593. IVS2005-07-08 09:19
je, ir pora korektūros klaidų :)

17594. blede2005-07-08 09:54
kodel ner kablelio? grazu butu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 7 
19:45:30 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba