Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-30 nr. 3192

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Viktoras Rudžianskas.
SVEIKINAME ŠIŲMETĮ POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĄ!
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Macaitytė.
„DEKALOGAS“, ARBA DIALOGO STOKA
1

POEZIJOS PAVASARIS 
• Mykolas Karčiauskas.
POEZIJOS ATLAIDAI
1
• Benediktas Januševičius.
ATSARGIAI – POEZIJA!
6
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
KAIP AUGA BALIO LUKOŠIAUS „MOLINUKAS“
• „LĖLĖS“ ĮKŪRĖJO BALIO LUKOŠIAUS PAGERBIMAS
• Ridas Viskauskas.
IŠ LĖLININKŲ ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE GRĮŽUS
• Indrė Stakvilė.
SPALVOTAS LIETUVIŠKAS JUOZAPO APSIAUSTAS

KNYGOS 
• „AUKSO LEGENDA, ARBA ŠVENTŲJŲ SKAITINAI“
• „DIENORAŠČIAI: 1978–2004“
• KITAS LIETUVIŲ PROZOJE“
• „DE PROFUNDIS“
• Ramūnas Čičelis.
LAISVO ŽMOGAUS ATVIRI NIUANSAI
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
„JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ…“
1
• ARTIS: „...IŠGYVENTI PILNATVĘ“

DAILĖ 
• Kristina Stančienė.
IŠ PILIŲ GYVENIMO
1
• Julija Petkevičienė.
AMŽINAS LAISVĖS TROŠKIMAS
1

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
BALTIJOS ŠALIŲ RESTAURATORIŲ KONFERENCIJA TALINE

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS15
• BIRUTĖ GLIAUDIENĖ2

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
TAVO YRA LABIRINTAI
1
• Nerijus Meškauskas.
FONTANŲ ARCHITEKTAI

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• MILOŠ ĐURĐEVIĆ2
• ANNE PORTUGAL
• PER-ERIC SÖDER
• WERNER SÖLLNER2
• JIŘÍ ČERVENKA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠOKIS PATIEMS MAŽIAUSIESIEMS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Rimantas Gučas.
VILNIUI – GUGENHEIMO VEIDĄ!
24

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aurimas Lažinskas.
ŠIANDIENINĖ DESADIŠKA LITERATŪRA
5

KRONIKA 
• ŠIRDIS ANT DELNO
• VYTAUTO KERNAGIO ATMINIMUI
 MEILĖS PAŠTAS1

DE PROFUNDIS 
• Jadvyga Černiauskienė, Kaimo rašytojų sąjungos narė.
PASTABĖLĖS
1
• ZOFIJA VIRGANAVIČIENĖ-SUBAČIŪTĖ1
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (4)
13
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• Voldemaras Zacharka.
MŪSŲ MEDIKAI
1

PARK@S 
• Petras Rakštikas.
APIE ŽVAIGŽDES
2
• Sigita Inčiūrienė.
15 ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOS METŲ: MISIJA ĮMANOMA
1
• Gintautas Mažeikis.
KAIRYSIS KOMUNITARIZMAS IR ALTERNATYVUSIS PILIETIŠKUMAS
• Vigmantas Butkus.
PILIETIŠKUMO SERŽANTAS
• Sigitas Vaičiulionis.
II TARPTAUTINIS PRANO STEPULIO TAUTINIŲ INSTRUMENTŲ ANSAMBLIŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
• Jonas Nekrašius.
TASMANIJA – OBUOLIŲ SALA

KRONIKA

MEILĖS PAŠTAS

Gerb. Giedre Kazlauskaite,

[skaityti komentarus]

Nors nuo 1977-ųjų bent dviejose Klaipėdos aukštosiose mokyklose, šiuo metu suvienytose universiteto, skaičiau bendrosios ir vaikų literatūros kursus ir net dabar turiu įžūlumo kokiame nors laikraštyje kaip vargo kritikė (ryškinu tik įvertinančias citatas!) viešai paskaitinėti ne tik grožinius kūrinius, bet ir jų analizes, tačiau Jūsų atžvilgiu esu nekompetentinga. Vis tiek drįstu ieškoti su Jumis bendros kalbos, nes išgirdusi gegužės 12 d. „Labo ryto“ laidos knygų apžvalgoje Jūsų komentarus apie Jono Avyžiaus knygą „Didžiojo Užutekio gyventojai“ šiek tiek sutrikau. Bandau paaiškinti, kodėl.

Gerbiamoji Apžvalgininke, jaučiu Jums didelį palankumą. Vis dėlto nesupratau, nuo kada sąvokos darbštumas ir draugiškumas tapo tik „tarybinėmis/sovietinėmis“ ir „pasenusiomis/senoviškomis“ vertybėmis? Gal dėl to nesupratau, kad esu „auginta tarybinių laikų“?.. Tačiau nežinau nė vienos tautos, nežinau nė vienos bendruomenės, kurioje būtų buvę gerbiami nepalankūs kito asmens atžvilgiu žmonės ar tinginiai. Nemanau, kad ir Jūs jais žavitės, nes neatrodote esanti mizantropė, o duoną, kaip suprantu, užsidirbate sąžiningu darbu –­ vien minima knygų apžvalga kiek triūso iš Jūsų turėjo pareikalauti.

Jūs laidoje gražiai pageidavote knygos apie tinginystę – pasiilgote „tinginystės filosofijos“. Man šis Jūsų sakinys patiko, bet, matyt, nelabai domitės „provincijos“ rašytojais, nes vienoje Sigito Poškaus „Dovilės albumo“ pasakaičių yra tokia frazė: „Guliu ant viržių plausto, / į debesis žiūriu.“ Smagi ir tinkamai išplėtota kūrinyje Jūsų geidaujamu aspektu frazė. Gal šio autoriaus apmąstymuose kada nors gims ir visas „traktatas“ apie kūrėjo „tinginystę“? Tikėkimės. Beje, man patinka ir kitų dabartinių klaipėdiškių (N. Kepenienės, R. Černiausko) pasakaitės mažiesiems. Vien dėl to, kad viskas ten yra „aukštyn kojomis“. Deja, esu sentimentali, tad iš nostalgijos kartais pavartinėju ir kitas šiuolaikinių autorių knygas mažiesiems. Džiaugiuosi pramano galia jose, bet dar smagiau, kad amžinosios vertybės dabartinėje lietuvių vaikų literatūroje irgi yra svarbios – taigi darbštumas ir draugiškumas (bendruomeniškumas/kolegiškumas) taip pat.

Bandydama suprasti, kaip Jūsų kalboje galėjo atsirasti man nepriimtini teiginiai, išsitraukiau iš knygų lentynos apdulkėjusį J. Avyžiaus literatūrinių pasakų ir apysakų-pasakų rinkinį „Gėlė mažylė“ (1979) ir dar kartą perskaičiau „Didžiojo Užutekio gyventojus“. Dėl kūrinio veikėjų praktinės veiklos, bendruomeniškumo ir dėl gimtinės, sėslumo bei šeimos adoravimo šiuo J. Avyžiaus kūriniu galiu tik pasidžiaugti. Čia sugebama nepažeisti ir gyvūnų veikimo logikos (tikroviškas – gamtos pažinimo – lygmuo), nors šiuo aspektu esu diletantė, ir puikiai iliustruojama ne tik senoji lietuviška bendrystės kultūra, bet ir XX a. vidurio mūsų šalies realijos (pasakiškas teksto lygmuo). Bėda ta, kad šių dienų mažiesiems skaitytojams teks atkoduoti daugybę žemdirbiškos kultūros ir nemažai sovietinės istorijos ženklų. Ar tam jiems užteks kantrybės?

Vis dėlto man šis J. Avyžiaus kūrinys buvo gana nuobodus raiškos požiūriu, o pažintiniu aspektu irgi kilo daug klausimų. Neturiu galimybių pavartyti dabar išleisto teksto, tad smalsu, kaip mūsų dienomis leidėjai dorojosi bent su junginiu „iš mūsų šalies šiaurės“, atsiradusiu tais laikais, kai K. Kubilinskas net už frazę „dėl Tarybų Lietuvos jis kaip didvyris kovos“ buvo atsidūręs „ant raudono kilimo“... Na, o „skanduotę“ –­ „naš adres – ne dom i ne ulica, naš adres –­ Sovietskij Sojuz“ – dar ir Jūs, Gerbiamoji Kritike, ko gero, be vertimo suprantate? Senajame leidime yra ir etikos požiūriu kai kas taisytina. Pvz., bebrė ten yra tik boba. Kūrinyje mažiesiems! Nekalbant apie juokingus dalykus – pvz., pagrindinio veikėjo kreipinį „žmona“. Tokia oficialaus etiketo formulė grožiniame tekste visada yra komiška, nes nenatūrali...

Deja, daug man nepatikusių dalykų turėjo išlikti dabartiniame J. Avyžiaus knygos „Didžiojo Užutekio gyventojai“ leidime, kitaip būtų pažeista redagavimo ir leidybos etika. Tad nepavydžiu šio teksto redaktoriams ir dar labiau smalsauju (vis dėlto radote vieną skaitytoją – tik ne pirkėją!..): koks naujo leidimo anotacijos turinys, kaip jame mažiesiems atskleidžiamas tokio kūrinio genezės kontekstas ir kaip paaiškinama, kodėl tekstas kartojamas? Juk knygos vaikams leidžiamos ne iš nuobodulio? Dargi šių dienų vaikams. Ir taip nemėgstantiems skaityti...

Tad, Gerbiamoji Apžvalgininke, turėjote pastebėti, jog ir man aptariama knyga sukėlė daug klausimų. Tačiau, nors ir esu Nespecialistė (tai ne pretenzinga bravūra: taip esu įvertinta oficialiai – de jure ir de fakto – neturiu teisės tą nutylėti ir to neafišuoti), nesutinku su Jumis ir dėl to, kad kūrinį verta pirkti „vien dėl iliustracijų“. Mano nuomone, knyga yra ypatingas darinys. Jis yra tobulas tik tada, kai jo prasmės ir kalbinės raiškos, struktūros ir iliustracijų bei poligrafijos neįmanoma mechaniškai išskaidyti – lygiai taip pat, kaip aukščiausios prabos lydinio. Šiais laikais jau galime mėgautis tokia prabanga...

Gerbiamoji Kritike, atsiprašau už šį bjaurų laišką, nes Jūsų nepažįstu ir įtariu, kad esate daugiau vienumos, o ne viešumos –­ taigi rašto, o ne iškalbos žmogus. Tad manau, jog tai, ką Jūs ištarėte apie darbštumą ir draugiškumą, o nelabai aiškiai sudėjote ir kitus savo kalbos akcentus (duok Dieve, jog taip būtų atrodę tik man) toje, mano požiūriu, kičiškai sukomponuotoje televizijos laidoje (ar Jūs iš tikrųjų gerai jautėtės tame „atviruke“?), yra tik apmaudus lapsus linquae. Todėl ir rašiau –

Atvirai, nuoširdžiai ir kolegiškai

(tad, pasak Jūsų, kaip?),

Sigita Kondratienė

 

Skaitytojų vertinimai


47101. pr2008-06-02 13:56
nu ką aš žinau. tas "darbštumas ir draugiškumas", ištraukti iš konteksto gal ir durnai atrodo, bet klausius apžvalgą buvo aišku, kad Kazlauskaitė kritikuoja didaktinę, sovietinio stiliaus vaikų literatūrą. o jei būtų pasakiusi "JAU vien dėl iliustracijų", aiškiau taptų? nesuprantu, kam taip kabinėtis ir dar tokiu tonu, su tais visais paryškinimai... man tai kiek komiškai atrodo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 7 
19:44:04 Aug 23, 2010   
Dec 2007 Apr 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba