Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-12 nr. 3023

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DANUTĖ PAULAUSKAITĖ15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮKALINTAS ŽODIS
• Akvilė Rėklaitytė.
XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

POKALBIAI 
• Antanas Gailius.
SALDAINIAI NERAKINTAME AUTOMOBILYJE

LITERATŪRA 
• Birutė Ciplijauskaitė.
MEISTERIS (ICCHOKAS MERAS) IR JO SŪNŪS (VARIACIJOS P.CVIRKOS TEMOMIS)
3
 Vida Kuzmaitė-Kivilšienė.
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE
4

DAILĖ 
• Juozas Galkus.
VILUTIS IR JO KŪRYBA
5

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
NELENGVAI IR NESALDŽIAI
2
• SKANDINAVŲ KINAS IR ALGIMANTO PUIPOS "AUKSO FONDAS"16

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
LAIKMETIS IR TEMOS
5

MUZIKA 
• Agnė Raguckaitė.
"GAIDA": KAMERINIŲ OPERŲ BEIEŠKANT
14
• Indra Karklytė.
ŠIUOLAIKINĖS OPEROS AKSIOMA
35
• Violeta Tumasonienė.
TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE
7
• "BOLERO" PREMJERA

MENO DIS/KURSE* 
• Laura Baigorri Ballarin.
ATEITIS NEBĖRA TOKIA, KOKIA BŪDAVO

KNYGOS 
• BRÜCKEN/TILTAI
• BETONINĖ KAUKĖ
• PASLAPTIES ŠYPSENOS1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
•  ARVYDAS GENYS3

PROZA 
• Nijolė Kepenienė.
SAKSOFONISTO TEMA
4

VERTIMAI 
• ESTEBAN MOORE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "BULVIŲ VALGYTOJAI"2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• GURU IR GITARISTAI

KRONIKA 
• ŽEMĖS DREBĖJIMAS LIETUVOJE6
• VYTAUTO LANDSBERGIO FONDO PREMIJA
• NAUJAS "ZNAD WILII" NUMERIS
• Rasa Klioštoraitytė.
PASAULINĖ ITALŲ KALBOS SAVAITĖ
2
• Jūratė Grigaitienė.
LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA
1
• ĮSTEIGTA VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJA
• Enrika Striogaitė.
DOVANOS ANT KAUNO "LAIPTŲ"
• ALEKSANDRO ŠIEKŠTELĖS FOTOGRAFIJOS IŠ DANIJOS
• M.IVAŠKEVIČIAUS PJESĖS PREMJERA KLAIPĖDOJE1

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIUI
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2005 METAMS
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS11
• LIETUVIŠKŲ PJESIŲ KONKURSAS1
• UŽDEKIME VILTIES ŽVAKUTES

DE PROFUNDIS 
• Renata Šerelytė.
ŠAKUČIŲ SLĖNIO ONTOLOGIJA
9

LITERATŪRA

BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE

Vida Kuzmaitė-Kivilšienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vida Kuzmaitė (dešinėje) ir Birutė Ciplijauskaitė (kairėje) 1944 metais
Nuotraukos iš autorės asmeninio archyvo

Pagerbta lietuvė mokslininkė: Ispanijos švietimo ir kultūros ministerijos teikimu karalius Chuanas Karlas I apdovanojo profesorę Birutę Ciplijauskaitę komandoro laipsnio "De Alfonso X el Sabio" ordinu su trimis kryžiais. JAV gyvenanti profesorė šio pagerbimo nusipelnė ispanistikos darbais.

B.Ciplijauskaitė, kuriai šiemet sukako 75 metai, pasaulyje žinoma kaip plačios erudicijos literatūrologė. Ji yra dvidešimt keturių knygų autorė (įskaitant vertimus bei straipsnių rinkinius). Septyniasdešimt penki jos straipsniai paskelbti įvairių autorių sudarytuose rinkiniuose, maždaug šimtas dvidešimt penki – mokslo žurnaluose; čia dar reikia pridėti pluoštą populiarių straipsnių JAV ir Kanados lietuvių spaudoje. Svarbesni darbai: "Deber de plenitud" ("Pilnatvės pareiga", 1973) apie J. Guilleno poeziją, "La mujer insatisfeclata" ("Nepatenkinta moteris", 1984), "De signos y significaciones" ("Apie ženklus ir reiškinius", 1999) – apie 1927 m. poetų avangardistų kūrybą.

B.Ciplijauskaitė JAV Viskonsino universitete dėstė ispanų literatūrą, bet kaip dažnai svečias ar vizituojanti profesorė skaitydavo paskaitas ir kitose pasaulio aukštosiose mokyklose. Šitaip apkeliavo apie 100 žymiausių universitetų JAV, Kanadoje, Argentinoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse, Izraelyje, Japonijoje, Kinijoje ir kitur. Būdama patriotė, šių vizitų metu visada pabrėždavo esanti lietuvė ir propaguodavo Lietuvos vardą.

Norėdama padėti savo kraštui, vertė į kitas kalbas lietuvių literatūrą ir literatūros kūrinius iš kitų kalbų į lietuvių kalbą. Iš lietuvių į ispanų yra išvertusi dvidešimt trijų lietuvių poetų antologiją "Voces en el silencio" ("Balsai iš tylos", 1991). Šios knygos įžangoje supažindina skaitytojus su Lietuvos istorija ir literatūra. Taip pat išvertė Vidmantės Jasukaitytės "La milagrosa hierba de la raiz amarga" ("Stebuklinga patvorių žolė", 2002), Janinos Degutytės ir Birutės Pūkelevičiūtės kūrinių rinkinį "Entre el sol y la desposesion" ("Tarp saulės ir netekties", 2002), Nijolės Miliauskaitės eilėraščių rinktinę "Prohibido entrar" ("Uždrausta įeiti", 2003). Į prancūzų kalbą drauge su poete Nicole Laurent-Catrice išvertė "Vingt poetes lituaniens d‘aujourd‘hui" ("Dvidešimt šiuolaikinių Lietuvos poetų", 1997).

Iš ispanų į lietuvių kalbą išvertė Juano Ramono Jimenezo andalūzišką elegiją "Sidabrinukas ir aš" (1982 m.) ir Marijos Victorijos Atencijos eiles "Švenčiausios karalienės ekstazės" (1989 m.); iš katalonų kalbos – Merce Rodoredos romaną "Moteris tarp balandžių" (2002 m.). Daugelis B. Ciplijauskaitės vertimų publikuoti Lietuvos ir kitų šalių periodinėje spaudoje. Be to, lietuvių kalba išleistas įvairių straipsnių rinkinys "Literatūros eskizai" (1992 m.). Straipsniai skirti Lietuvos skaitytojui. Lietuvių literatūros reiškiniai juose nagrinėjami pasaulinės literatūros kontekste.

* * *

Pasinaudodama savo vaikystės prisiminimais ir ilgamečiu bendravimu laiškais su B. Ciplijauskaite, noriu skaitytojus supažindinti su šia asmenybe ne oficialiai, ne taip, kaip apie ją rašoma enciklopedijose – Lietuvos, Ispanijos, JAV ir kitose).*

Būdama dar vaikas ir paauglė, Birutė išsiskyrė iš savo bendraamžių gabumais ir fenomenalia atmintimi. Skaityti išmoko gal ketverių metukų iš atbulai padėtos knygos, klūpėdama ant kėdės kitoje stalo pusėje, prie kurio ruošdavo pamokas jos vyresnioji sesutė Jūratė. Pradžios mokykloje (Klaipėdoje) Birutei visi mokslai labai gerai sekėsi, todėl po pamokų tėvai ją leido ir į muzikos mokyklą mokytis groti fortepijonu. Greitai išryškėjo mergaitės muzikiniai gabumai ir absoliuti klausa.

1939 m. Klaipėdą okupavus vokiečiams, Ciplijauskų šeima persikėlė į Kauną (dr. J. Ciplijauskas – Klaipėdos ligoninės direktorius, pedagogė E. Stelmokaitė-Ciplijauskienė ir trys dukros: Jūratė, Birutė, Danutė). Perėjus į "Aušros" mergaičių gimnaziją, Birutė lygiagrečiai lankė pamokas konservatorijoje. Tik 1944 m. priartėjus frontui ir šeimai pasitraukus į Vakarus, muzikos mokymasis nutrūko. Tačiau pamėgtas fortepijonas iki šiol yra Birutės ištikimas draugas, o muzika, ypač simfoninė – didžiausias malonumas.

Kelerius metus sėdėjau su Birute viename gimnazijos suole, todėl galiu paliudyti: mudviem laksčius po pamokų į kiną ar pas drauges, kartais tik vėlai vakare sugrįžus namo, kitą rytą ji ateidavo į klasę visada stropiai paruošusi visus namų darbus. Ir kada Birutė suspėdavo?

Kad visam laikui įsimintų užduotus lotynų kalbos žodžius (vienam kartui užduodavo maždaug 15 žodžių), jai užtekdavo perskaityti žodynėlyje surašytus lotyniškai ir lietuviškai, po to, uždengus lietuviškus, pakartoti lietuvišką prasmę, o uždengus lotyniškus, pakartoti lotynišką. Ką išmokdavo, niekada nebeužmiršdavo.

Ciplijauskų šeimoje dukros buvo auklėjamos su meile, bet principingai. Buvo laikomasi nuostatos, kad įgimtais gabumais negalima piktnaudžiauti, bet reikia siekti maksimalių rezultatų. Tokį požiūrį galima pailiustruoti vienu įvykiu. Lietuvai atgavus Vilnių, jame buvo pasiūlytas darbas dr. J. Ciplijauskui. Šeima persikėlė ir apsigyveno Tilto gatvėje. Kraštą užėmus Hitlerio kariuomenei, toje gatvėje kažkas nušovė vokiečių kareivį. Remiantis vokiečių nustatyta "tvarka", už vieną vokietį turėjo būti sušaudyta dešimt vietinių gyventojų. Į šį skaičių pateko ir E. Ciplijauskienė su nepilnametėmis dukrelėmis. Dr. J. Ciplijauskas tuo metu buvo darbe, bet apie įvykį jam kažkas pranešė. Kol visus pasmerktuosius sulaipino į sunkvežimį, kad nuvežtų į egzekucijos vietą, dr. J. Ciplijauskas spėjo nuvykti į komendantūrą ir įtikinti komendantą, kad žudynės turi būti atšauktos. Motina su dukrelėmis grįžo namo iš baimės nei gyvos, nei mirusios. Grįžo ir tėvas, bet, pamatęs Birutę, užklausė: "Argi tau šiandien nėra muzikos pamokų? Bėk greitai, kad nepavėluotum".

1942 m. J. Ciplijauskui buvo pasiūlyta Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėjo vieta VDU, ir šeima vėl grįžo į Kauną, bet 1943-iųjų pavasarį Ciplijauskas staiga mirė. Vyko karas, šeimai likus be tėvo, prasidėjo didelių nepriteklių laikas.

1944 m. kartu su pabėgėlių banga E. Ciplijauskienė su dukromis (dvi dar buvo nepilnametės) pasitraukė į Vakarų Vokietiją. Prisiglaudė Sudetų krašte, pabėgėlių stovykloje. Penkiolikmetė Birutė kartu su motina privalėjo dirbti ginklų fabrike. Tik baigiantis karui, kai ginklų fabrikas nustojo veikti, šeima galėjo persikelti į Tiubingeną, kur pasitraukę iš Lietuvos mokytojai bei universiteto dėstytojai įkūrė lietuvišką mokyklą. Tada visi gyveno pusbadžiu, virdavo ir pasišildydavo būstą miške prisirinktais žabais. Birutė stebino mokytojus savo gabumais ir atkaklumu.

iliustracija
Vida Kuzmaitė su šunimi (kairėje) ir Birutė Ciplijauskaitė (dešinėje) 2002 metais

1947-aisiais B. Ciplijauskaitė baigė gimnaziją ir pradėjo studijuoti prancūzų kalbą bei literatūrą Tiubingeno aukštojoje vertėjų mokykloje. Išvargintos nepakeliamų nepriteklių, abi su Jūrate parašė pasižadėjimus dirbti tarnaitėmis ir galėjo 1949 m. išvykti į Kanadą. Apsigyveno Monrealyje. Vienerius metus išdirbusi pagal pasižadėjimą, Birutė gavo sekretorės vietą ir po kiek laiko pradėjo vakarais mokytis universitete.

Kai reikėjo pasirinkti, ką studijuoti, rimtai svarstė, ar nepasirinkti muzikos, bet nugalėjo dar gimnazijoje pasireiškęs potraukis į kalbas ir literatūrą. Tuo metu Birutė jau laisvai kalbėjo ir taisyklingai rašė keturiomis kalbomis – lietuvių, vokiečių, prancūzų ir anglų, neskaitant lotynų ir rusų, kurių taip pat buvo pramokusi. (Vėliau gerai išmoko dar kelias kalbas, o susikalbėti dabar gali, kaip pati sako, visomis Europos kalbomis.)

Pradėjusi studijuoti prancūzų literatūrą, vieną vasarą išvyko pasitobulinti į Prancūziją. Savarankiškai jau buvo pramokusi ir ispanų kalbos, todėl sumanė užsukti į Ispaniją pasiklausyti vasaros kursuose skaitomų kalbos ir literatūros paskaitų. Ispanijos gamta, architektūra, kalba ir literatūra Birutę taip sužavėjo, kad nulėmė tolesnį jos gyvenimo kelią. Grįžusi į Kanadą, rimtai ėmėsi ispanistikos studijų. Parašiusi darbą iš tos srities, laimėjo konkursą, o gavusi Ispanijos švietimo ministerijos stipendiją, 1955 metais vienam semestrui išvyko į Salamankos universitetą. 1956 m. Monrealio universitete gavo magistro diplomą.

Tolesnes studijas tęsė JAV Brin Mauro koledže. Čia ruošdama doktoratą, vėl gavo stipendiją kelionėms. Jų metu rinko medžiagą darbui, už kurį 1960 m. jai buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Į Kanadą negrįžo. Pradėjo dirbti Viskonsino universitete, kur dėstė ispanų literatūrą. Vėl dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, juos laimėdavo ir gavusi stipendiją važiuodavo rašyti mokslinių darbų, sukeldama kai kuriems savo kolegoms pavydą.

Viskonsino universitete 1961 m. tapo profesoriaus asistente, 1965 m. – docente ir 1968 m. – profesore. 1973-iaisiais jai buvo suteikta Johno Bascomo katedra – aukščiausias profesoriaus įvertinimas. Iš 2000 profesorių, dirbančių Viskonsine, šis vardas buvo suteiktas tik penkiems, o moteriai – pirmą kartą. 1974 m. B. Ciplijauskaitė buvo išrinkta Humanitarinių mokslų tyrimo instituto (Institute for Research in the Humanities) nuolatine nare.

Pasiekti tokį pripažinimą ir įvertinimą, būdama moteris ir dar svetimšalė, B. Ciplijauskaitė galėjo ne vien gabumais, bet ir dirbdama už savo kolegas ne du, bet, kaip pati sako, kelis kartus daugiau. Dar jaunystėje įpratusi racionaliai naudoti kiekvieną minutę, laiko niekada neleido veltui. Ne kartą jai buvo siūlomas didesnis atlyginimas kituose universitetuose, bet ji liko gyventi Madisone, kur turi savo namelį su sodeliu netoli nuo universiteto, į kurį eidavo pėsčiomis gražiu keliu palei ežerą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, norėjo būti naudinga savajam kraštui ir ne kartą buvo čia atvykusi. Mėgino užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos universitetais bei literatais. Lankėsi Poezijos pavasariuose, kuriems yra paruošusi užsienio poezijos vertimų. 1994 m. rudens semestrą skaitė paskaitas VDU magistrantams ir KTU Moterų studijų centre. Nuo 1995-ųjų kiekvieną vasarą vienam VDU studentui ar studentei apmoka kelionę ir ispanų kalbos kursus viename Ispanijos universitete. Savo motinos atminimui yra įsteigusi E. Ciplijauskienės stipendiją doktorantui, rašančiam disertaciją istorijos tema (stipendijas tvarko Vydūno fondas ir Lietuvių katalikų mokslo akademija). Tačiau, jos žodžiais tariant, "tiltas nebuvo atstatytas". Galbūt todėl, kad, taikydama sau ir kitiems aukštai iškeltą etikos kartelę, negalėjo apsiprasti su kai kurių šio meto Lietuvos veikėjų mentalitetu.

1997 m. iš Viskonsino universiteto išėjo į pensiją, bet aktyvios veiklos nenutraukė: rašo straipsnius, ruošia pranešimus konferencijoms, verčia įvairius literatūros kūrinius (pastaruoju metu – lietuvių eilėraščius į italų kalbą).

Nuo darbų B. Ciplijauskaitė pailsi lankydama koncertus, parodas, dėl kurių važiuoja net į Čikagą. Anksčiau labai daug keliaudavo. Kad galėtų vasarą kur nors išvažiuoti, visus metus gyvendavo taupiai, tik knygoms daug išleisdavo. Keliauti jai reiškia mažai valgyti, mažai miegoti, bet kuo daugiau pamatyti. Prieš išvažiuodama į dar nepažįstamą kraštą, daug apie jį skaitydavo ir net mokydavosi to krašto kalbos. Šimtus kilometrų yra nužygiavusi pėsčiomis per kalnus Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kitais keliais, takeliais. Į keliones pasiima mantos tik tiek, kiek nesunku su savim nešiotis. Lengva ir greita, žiūrint į ją, atrodo, kad niekada nepavargsta.

Dabar keliauja rečiau. Gyvena savo namelyje, kuriame net nėra televizoriaus (nes jo nemėgsta). Naudojasi universiteto biblioteka, kuri jai užsako ir lietuviškos periodikos. Vasarą kasdien plaukioja baseine. Jeigu jogos pratimų nesuspėja atlikti iš ryto, atlieka juos vakare ir baigdama būtinai atsistoja ant galvos, "kad kraujas geriau smegenis pamaitintų". Nemėgsta apie save pasakoti, nesipuikuoja savo darbais ir neparodo savo jausmų. Mėgsta valgyti savo užsiaugintas daržoves ir savo pačios išsikeptą juodą duoną. Su draugais, kurių, kaip atrodo, turi visame pasaulyje, palaiko ryšį laiškais, bet ne elektroniniu paštu.

Į pastabą, kad asketiškai gyvendama užsiaugino "kietą kiautą", atsakė: "Kartais ir pati suabejoju, ar po juo dar yra širdis". Bet žinant, kaip ji vertina gėrį ir grožį, kaip pagauna subtilius sielos virpesius poezijoje ar atlikėjo jausmą muzikos skambesy, kaip, kukliai gyvendama, rūpinasi ir padeda tiems, kurie turi mažiau, abejonė dėl širdies gerumo kilti negali.

_________________

* Dalis žemiau aprašomų prisiminimų buvo perduota D.Vailionytei, paskelbusiai juos straipsnyje ("XXI amžius", 2001.XI.14).

 

Skaitytojų vertinimai


11691. Faifoklis2004-11-17 17:36
Džiaugiuosi šiuo aukštu įvertinimu ir nuoširdžiai sveikinu gerb.Profesorę.
Norėtųsi sulaukti jos knygų lietuvių kalba. Teturime čia išleistą vieną.

11714. giedre :-) 2004-11-19 15:08
Nuostabus zmogus, didziule asmenybe. Gera skaityti apie tokius zmones, tada ir uzverda kazkas viduje, kad reikia siekti daugiau, matyti toliau...

11756. Rimantas2004-11-22 12:02
Štai apie tokius žmones turėtų kur kas dažniau rašyti mūsų spauda ir ne tik literatūrinė. Gi dabar nuolat skaitome tik apie vagis, plėšikus, pinigų padirbėjus, laikraščiuose puikuojasi žudikų ir...aukų nuotraukos. Žiniasklaida padarė žvaigždes net iš parlamentarų, net iš tokių, kurių intelekto lygis žemiau vidutinio, o apie moralę išvis nėra ką kalbėti. Dažnai paspėlioju, ar daug Europoje valstybių, kur tiek būtų rašoma apie politiką ir apie politikus. Tarkim tūlas pilietis buvo operos ssolistas ir apie jį labai retai buvo net užsimenama, bet pateko į parlamentą ir tuoj buvo pradėtas fiksuoti kiekvienas jo nusičiaudėjimas...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 9 
19:21:06 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba