Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-08 nr. 3121

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
PAKRANČIŲ RIBOS
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• APIE TĄ RÓŻEWICZIŲ, KURĮ ŠITAIP SUVOKIU
• Eglė Kačkutė.
„ANAPUS POSTMODERNIZMO“ – VISAVERČIO AKADEMINIO GYVENIMO LIETUVOJE LINK

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
PASIILGĘS ŽODŽIŲ, KURIE BUS DIDESNI UŽ JĮ PATĮ

KNYGOS 
• IMPERIJOS MOTERIS2
• KATINAS, KURIS ATĖJO PER KALĖDAS1
• SABALAS IR PANELĖ4
• BRUDENIS3
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Baltos lankos)
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
(Vaga)
2
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Milda Čiučiulkaitė.
PAKALBĖKIME APIE OPERĄ
17
• DĖMESIO CENTRE – KONTRABOSAS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
PRADŽIOJE BUVO, BUS, TEBŪNA…
1
• PREMJERA LIETUVOS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE
• LĖLININKŲ AKTUALIJOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
AISTRA VS SIUŽETAS
1

FOTOGRAFIJA 
 NEMATOMAS ŽMOGUS IŠ JAV3

PAVELDAS 
• Napaleonas Kitkauskas.
ŠLIOSBERGO NAMO NELIKO JAU XIX AMŽIUJE
32

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS34
• RAIMONDA JURČENKIENĖ2

PROZA 
• Aistė Kisarauskaitė.
MINIATIŪROS
13

VERTIMAI 
• Piotr Cegiełka.
PROZA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• UŽ VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO UŽDANGOS1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJA
12

KRONIKA 
• ATSARGIAI – TELEVIZIJA
• HENRIKO IBSENO METAMS BAIGIANTIS
• GIMTŲJŲ LAUKŲ ŠAUKSMAS (2)
• MENŲ SPAUSTUVĖJE – NORVEGŲ ŠOKIO SPEKTAKLIS
• CHORŲ ŠVENTĖ ,,ŽIEMOS ŠVIESA“

SKELBIMAI 
• ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA KVIEČIA TEIKTI KŪRINIUS VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJAI GAUTI

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis.
AŠ TURIU DVIRATĮ
1

FOTOGRAFIJA

NEMATOMAS ŽMOGUS IŠ JAV

[skaityti komentarus]

JAV fotografas Clemensas Kalisheris parodą „Prospekto“ galerijoje Vilniuje pavadino „Nematomas žmogus“. Su mūsiškiais fotografais ir fotografijos istorikais jis kalbėjosi Lietuvos fotomenininkų sąjungoje apie matytus ir matomus dalykus. Nieko nuostabaus, kad svečias apie Lietuvos fotografiją daugiau sužinojo neseniai iš kuratoriaus Norberto Bungės Berlyne, kur veikė Antano Sutkaus paroda. N. Bungė surengė ir C. Kalisherio parodą bei išleido išsamų katalogą, kurį įsigyti galima ir Vilniuje.

Mūsų žinios apie amerikietį irgi buvo ne itin išsamios, nes svečias į Margaritos Matulytės klausimą, kaip jis pateko į parodą „Žmogaus šeima“, ne ką galėjo pasakyti apie pažintį su parodos organizatoriumi, vienu žymiausių pasaulio fotografų – Edwardu Steichenu. Jam po karo svarbesni buvę įsikūrimo JAV rūpesčiai, nes teko daug vargti, ir fotografijos mokslai. Studijavo su fotografe Berenice Abott, bendradarbiavo su žurnalais. Jo fotografijas į parodą atrinkęs pats E. Steichenas, ir jos jam labai patikusios. Stanislovas Žvirgždas sakė, kad dar nematęs „Prospekto“ galerijoje tokių apsiašarojusių žiūrovių: įspūdį palikusios fotografijos, užfiksavusios žydus, plaukiančius iš Europos į JAV. Panašus buvo ir C. Kalisherio gyvenimo kelias: iš Vokietijos jis 1933 m. persikėlė į Prancūziją, o iš ten į JAV. Egzodo fotografijos primena ir K. Daugėlos darbus apie lietuvių pabėgėlius po karo Vokietijoje.

Niujorko skruzdėlynas – daugelio pirmųjų amerikietiškų C. Kalisherio fotografijų tema. Bet vėliau jis įsikūrė toliau nuo miesto, pamėgo provincijos gyvenimą su „nematomais žmonėmis“ – tais, kurie neatsiduria didelių įvykių centre ir nepatenka į fotoobjektyvus. Stebėtinai panašios mūsų ir amerikiečių fotografo septinto ir aštunto dešimtmečio temos: ramiai besišnekučiuojantys žmonės, valiūkaujantys sniege vaikai, jaukūs apsnigti namai. Neatsitiktinai A. Sutkus įsimylėjęs C. Kalisherį: juos jungia daug kas. Fotografijos – irgi. Kartais prireikia daugelio metų, kad suprastum, jog tuo pačiu metu kitoje Žemės rutulio pusėje kasdienis žmogaus gyvenimas buvo stebimas labai panašiu – šiek tiek lyriko, truputėlį psichologo, o svarbiausia – mylinčio kuklius savo fotografijų herojus kūrėjo žvilgsniu.

Nematomas žmogus yra pats fotografas. Žmonės jam atsiveria, laiko jį savu. Fotografas it rašytojas fiksuoja ciklas po ciklo provincijos gyvenimą. A. Sutkus neiškentė nepalyginęs C. Kalisherio su W. Faulkneriu. C. Kalisheris neprieštaravo. Neprieštaraučiau ir aš, nes ir rašytojas R. Šavelis, pakalbintas parodoje, sutiko, kad galima ir su fotoaparatu „rašyti“ knygas. Kaip ta proga neprisiminsi mūsų klasikinių autorių – A. Sutkaus, A. Kunčiaus R. Rakausko, A. Macijausko ar net peizažininko S. Žvirgždo, kūrusių ciklus ar vienos temos fotoknygas?

„Laikas labai svarbus fotografijai. Labai jo reikia ir bendravimui su žmonėmis“, – tvirtino C. Kalisheris. Paklaustas, ar nepraėjo humanistinės fotografijos laikai, svečias atsakė palyginimais iš šių dienų pasaulio, kuriame įsivyravo smurtas ir pramogos. Žmogus vis dažniau pasijunta esąs statistas. Vokietija, į kurią atvyko po daugelio metų, jam pasirodė „nebe tokia gera ir nebe jo šalis“. Tačiau laikų dialogas būtinas. Jis dalyvaująs organizacijos „One by one“ („Akis į akį“) diskusijose su buvusiais priešais ir persekiotojais. Kaip pavyzdį mini Pietų Afriką, kur pavyko įveikti priešiškumo stereotipus.

Šiaip jau esąs individualistas, nelabai domisi kolegomis ir jų idėjomis, nes ir „geriausios idėjos laikui bėgant tampa dogma“. Tai ištiko ir marksizmą Stalino laikais. Prancūzijoje jaunystės metais mėgęs iškylauti. Kartą grįždamas namo pamatė medyje valstietį, kuris kvietė jį pasikalbėti. Per porą valandų išsiaiškinę visus gyvenimo klausimus. Pokalbis ir nulėmęs jo fotografijos tolesnę linkmę. Apie ką jiedu kalbėjo, galima atsekti ir iš fotoparodos.

Paklausiau, ką 85-erių metų svečias galvoja apie skaitmeninės fotografijos ateitį? C. Kalisheris ilgai sukiojo rankose skaitmeninį „Canon“ fotoaparatą ir tarstelėjo, kad ten per daug programų, dar visų neįvaldęs. Labiau mėgstąs nespalvotą fotografiją, nors gyvenimas privertė daryti ir spalvotą. C. Kalisheris sakė turįs nufotografavęs pustrečio tūkstančio temų ir apie milijoną negatyvų. Turi galeriją Niujorke, nors gyvena toliau nuo jo – Stokbridže ir nesidomi komerciniu savo archyvo likimu (tuo skiriasi nuo lietuvių – S.V.). Apskritai jam geras fotografas yra tas, kuris ištikimai kasdien dirba, negalvodamas apie didelius uždarbius ir pasaulinę šlovę.

Skirmantas Valiulis

 

Skaitytojų vertinimai


33184. toto2006-12-12 04:29
Tokis pat "Nematomas žmogus" kaip ir 7MD, tik anam daugiau prirašyta:
http://ct.svs.lt/7md/?leid_id=733
Taigi perskaičiau apie poną C. Kalisherį ir antrą rozą. Abiejuose variantuose jaučiasi kvočiama/peršasi viena ir ta pati slapta mintis. Bet įstrigo paskutinis S.V. sakinys. Jame kaip tik už uodegos nutverta ir tyliai ant virvės padžiauta toji vis nutylima, vis numuilinama visų laikų primityviausio, individualiausio, čia pat ir archaiškiausio, dabar jau masiškiausio ir labiausiai kičinio iš pop-menų, fotografijos meno "kūrybinė" specifika.

33189. ei,2006-12-12 12:04
Tai ką norėjai pasakyti, Toto? Kalbėk aiškiai, rišliai ir... neįmantriai. Pabandyk.

33196. toto2006-12-12 16:22
ei, atstok. Kai rašysiu straipsnį aš, tada ir pasakysiu "ką noriu pasakyti". O dabar pasakau "ką išgirdau". Tai, vis tik, gal ką norėjai pasakyti, ei?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 10 
18:03:21 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba