Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-11 nr. 3039

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas A. Jonynas.
DAR KARTĄ APIE RITERĮ, VELNIĄ IR MIRTĮ
19
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE7

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
•  LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI1

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• IŠSAUGOTI – ŽMONES, KŪRYBĄ, LIETUVĄ1
• ŠVENTĖS IR RAMENTAI1

KNYGOS 
• Vitas Areška.
UŽŠIFRUOTI IR ATVIRI TEKSTAI
1
• SANKIRTA
• VIEŠKELYJE DŽIPAI2
• BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ – AKTORĖ IR RAŠYTOJA3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• JUOZAS STONYS: IEŠKANT PSICHOLOGIZMO JUNGČIŲ4

MUZIKA 
• GRIETINĖLĖS SKONIO MAŽOJI SEKSTA22
• Aneta Adomavičiūtė.
"MUZIKA MUZIKOJE"
13
• PASIRODŽIUS KNYGAI APIE LIETUVOS KOMPOZITORIUS15

DAILĖ 
• PASKAITOS JUVELYRIKOS TEMA
• Ieva Pleikienė.
V.ANTANAVIČIAUS PARODA DANIJOJE
2
• Gintaras Žilys.
PRIE DRUSKININKŲ VIEŠOSIOS PIRTIES TĄDIEN STOVĖJO DVIRATIS
1

TEATRAS 
• Lina Klusaitė.
DVASIOS REMONTAS: APIE OKT/VILNIAUS MIESTO TEATRO SPEKTAKLĮ "MIESTAS"
3
• Ramunė Balevičiūtė.
JUOZO IR JONO ISTORIJOS

TĘSIAME DISKUSIJĄ APIE ROMANĄ 
• Guy de Maupassant.
APIE ROMANĄ
2

MENO DIS/KURSE* 
• Eglė Obcarskaitė.
"ATVIROS ERDVĖS" LYGTIS: MENAS + "DIDESNIS" MENAS = ?
6
• AMBICINGAS KITOKIO KINO PROJEKTAS1

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS

PROZA 
• Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva.
KRAKAS IR NEKRAKAS
5

VERTIMAI 
• Viktor Jerofejev.
JOPS MOKYMAS
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurga Lūžaitė.
DAIKTŲ POETIKA G. GRAJAUSKO "NAUJAUSIŲ LAIKŲ ISTORIJOJE"
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SMAGI VILNIEČIŲ KELIONĖ Į PLŽ
• Kęstutis Pulokas.
SUKIRMIJĘ?

FOTOGRAFIJA 
• IR VĖL SENAMIESTIS

KRONIKA 
• GERUMO DIENOS
• LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO DIENA PASVALIO RAJONE
• LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ KNYGOS RUSŲ KALBA
• KVIETIMAS

DE PROFUNDIS 
• POEZIJA IR GYVENIMO PRISIMINIMAI
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SVARSTO, VAŽIUOTI AR NEVAŽIUOTI Į MASKVĄ ŠVĘSTI PERGALĖS ŠVENČIŲ5
• John Burns.
LITERATŪRINIS KREPŠINIS
4

AKTUALIJOS

HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI

Apdovanoti 2004 Lietuvos metų mokslo premijų laureatai

[skaityti komentarus]

Mokslų akademijos Didžiojoje salėje kovo 8-ąją Ministras pirmininkas A.M.Brazauskas aukščiausiomis – Lietuvos mokslo premijomis apdovanojo iškilius įvairių sričių mokslininkus. Jų skirta šešiolika. Premijos skyrimas ir įteikimas – šventė ir mokslininkų intelektualinio kapitalo patikra. Praėjusį rudenį humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijai buvo pristatyta daugiausia per šešerius metus – 13 pretendentų. Premijų komitetas paskelbė keturių laureatų – Juozapo Girdzijausko, Algės Reginos Jankevičienės, Mečislovo Jučo ir Jurgio Vanago – vardus. Juos atrenkant, remtasi kertiniais mokslo vertinimo kriterijais, kurių svarbiausi – tyrimų teorinis pagrįstumas, fundamentalumas, modernumas, rezultatų pripažinimas šalyje ir užsienyje.

Premijuoti humanitarinių ir socialinių mokslų darbai remiasi fundamentalia duomenų baze, sukurta iš nacionalinių ir tarptautinių šaltinių resursų, kompleksine metodika, siekiu apibrėžti ateities mokslo reikmes ir esmines raidos kryptis. Kiekvieno laureato diplomas yra grįstas mažiausiai trimis keturiomis monografijomis ir kitomis publikacijomis, kurių svoris, net juokinga sakyti, pavertus kilogramais, siektų ne po vieną pūdą. Autoriaus, laiminčio premiją vienu kad ir genialiu humanitarinių ar socialinių mokslų veikalu, matyt, dar teks palūkėti.

Premijuotąjį profesoriaus Juozapo Girdzijausko aruodą sudaro išsamios lietuviškosios eilėdaros, literatūrologinės terminijos, lietuvių literatūros istoriografijos studijos. Jose išanalizuota ir susisteminta daugiau kaip 20 000 XIX ir XX amžiuje parašytų eilėraščių, išsamiai apibūdintos eilėdaros sistemos, individualus kiekvieno poeto įnašas ugdant eiliuotą lietuvių kalbą. Europoje pripažinta pozicija, kad istorija yra kultūros procesas ir mėginimas tą procesą suprasti bei paaiškinti, remiasi monumentalus akademinis veikalas "Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius". Profesorius sukūrė jo koncepciją, parašė pusę tekstų ir atliko sudėtingą redaktoriaus užduotį. Veikalas pasižymi žinių gausumu, aiškia sistematizacija, naujoviška interpretacija. Sėkmingai pritaikyta šiuolaikinė senosios literatūros istorijos traktuotė parodė lietuviškosios istoriografijos brandą ir galimybę varžytis su svarbiausiomis Europos šalių literatūros mokslo mokyklomis. Neatsitiktinai autorius yra sulaukęs labai palankių atsiliepimų apie paskelbtus tyrinėjimus ir apdovanotas Lenkijos bei Lietuvos aukščiausios prabos ordinais. Svarbiausia šalies mokslo premija įprasmins ne tik visus laimėjimus, bet ir gyvenimo kelią: liepos 10 d. laureatas švęs 70-metį.

Algė Regina Jankevičienė ilgametę mokslinę veiklą paskyrė architektūrai. Svarbiausi jos tyrimų objektai yra sakraliniai pastatai. Apie jų architektūrą parašytos disertacijos ir monografiniai veikalai, pusšimtis straipsnių. Premijų komitetui vertinimui buvo pateikta tik dalis: vientisas mokslinių darbų kompleksas, pasižymintis duomenų naujumu ir originaliais teoriniais samprotavimais. Penkiose autorinėse ir dviejose bendraautorinėse knygose sukaupta ir apibendrinta medžiaga apie 265 bažnyčias, 220 varpinių ir 100 koplyčių. Ištirti jų pastatai, muziejuose ir archyvuose išstudijuoti istorijos šaltiniai, duomenys lyginti su kitų šalių medinės sakralinės architektūros tyrimais. Tyrinėti istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos katalikų, stačiatikių, musulmonų bei judėjų sakraliniai objektai. Iš pradžių originalios publikacijos apie vakarietišką baltarusiškų žemių gotiką kėlė audringą konservatyvių kaimyninės šalies mokslininkų reakciją: jie vis dar laikėsi sovietinio požiūrio į Rusios kultūros įtaką. Šiandien baltarusių architektūros istorikai jau pripažįsta laureatės pirmeiviškumą. Jos tyrimai turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Siūlomi sprendimai padės išsaugoti architektūros paveldą ir atkurti vertingiausių paminklų autentiškumą. Galime dar pridurti, kad laureatės vardas 2005-aisiais gražiai derės su jubiliatės vardu: įsimintinos sukakties proga ją sveikinsime birželio 27-ąją.

Retai pasitaikanti nuomonių vienovė blykstelėjo, balsuojant dėl istoriko profesoriaus Mečislovo Jučo darbų įvertinimo. Ant balsavimo svarstyklių, be straipsnių, gulė vien per pastarąjį penkmetį išėjusios keturios monografijos, kurių vienos vertimas jau pasirodė Lenkijoje. Tyrimų akiračius brėžia veikalų pavadinimai: "Žalgirio mūšis", "Lietuvos ir Lenkijos unija", "Krikščionybės kelias į Lietuvą", "Lietuvos metraščiai ir kronikos". Jų autorius yra pripažįstamas kaip žymiausias Europai lemiamos pergalės prieš pavojingą viduramžių agresiją ekspertas. Jo pirminių šaltinių interpretacijomis ir įžvalgiais apibendrinimais nuolat remiasi kitų Europos šalių istoriografijos srovių ir mokyklų atstovai. Šie veikalai užtaisė Lietuvos istoriografijos spragas, praplėtė praeities pažinimo galimybes ir ją sumodernino. Kaip teigia feodalinės epochos problemų tyrinėtojas akademikas Antanas Tyla, laureatas pagrindė senosios Lietuvos valstybingumo ir valstybės piliečių savimonės tapatumą, įrodė didžiųjų kunigaikščių valstybinį patriotizmą, Lietuvos valstybės vakarietišką orientaciją, kaip alternatyvą rytietiškai stačiatikybei. "M. Jučo darbai priklauso klasikiniam lietuvių istoriografijos fondui", – pažymėjo vertinimui pateiktų darbų ekspertas akademikas Vytautas Merkys.

Premijuoto architekto urbanisto Jurgio Vanago darbų ciklo ašis – didmiesčių urbanistinė sandara ir plėtros modeliavimas. Aktuali tema sulaukė įtakingų palaikytojų. Ją ir jos autorių argumentuotais įrodymais parėmė Vilniaus miesto meras, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir UAB "Urbanistika" vadovai. Itin įtikinamai skamba mokslinių ekspertų nuomonė. Jų teigimu, laureato tyrimai nuodugniai teoriškai pagrįsti, originalūs, orientacija ne vien į erdvines arba į teritorines, bet ir į socialines miestų plėtros sferas. Profesorius daug rašo užsienio kalbomis, todėl jo idėjos žinomos ir vertinamos tarptautinės kompetencijos mokslininkų bendruomenėse. Jų atstovai sutinka su autoriaus išvada, kad Lietuva padarytų dar didesnę pažangą, sukūrusi galingą metropolinį centrą – sostinės statuso milijoninio dydžio urbanistinį darinį, tarptautiniu mastu pripažintą politikos, mokslo, gamybos, finansų, turizmo ir pramogų industrijos telkinį.

Premijų komiteto, o ypač humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos narių vardu sveikinu laureatus bei dėkoju jų darbo svarbą suvokusiems mokslininkų kolektyvams. Kolegialumas, tolerancija, pasididžiavimas asmenybių talentu ir kūrybinio darbo laimėjimais aukština šalies mokslo bendruomenę. Ji, gebanti dirbti atkakliai, kūrybingai, nuolat keistis ir atsinaujinti, yra patikimas šalies pažangos ir ateities garantas.

Domas Kaunas

Premijų komiteto humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas

 

Skaitytojų vertinimai


15052. Baltrus2005-03-18 16:32
Ei, kas cia per turinio antraste, redakcija? Gal galetumet pagaliau pradet rasyti zmoniskai - autoriaus varda pavarde, normalu pavadinima, kuris nusako teksto zanra ir turini? O kas cia dabar per disertacijos pavadinimas?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 11 
17:54:03 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba