IŠ ITALIJOS Į BALTIJOS ŠALIS

Kovo 11 ir 12 d. Italijoje, Pordenonėje, G.Leopardi–E.Maioranos licėjuje, vyko kongresas "Europos pakraščiai. Estija, Latvija, Lietuva. Istorija, religijos, kultūra", skirtas Baltijos šalims. Rengėjų teigimu, konferencijos tikslas – supažindinti moksleivius su įvairiomis kultūromis, papročiais, istorija. Baltijos šalių įstojimas į Europos Sąjungą paskatino domėtis šiomis šalimis, praplėsti istorines, kultūrines žinias. Rengėjai nurodė, jog jie galėjo pasirinkti ir kitas šalis, kurios geografiniu ir kultūriniu požiūriu yra artimesnės Italijai. Bet Baltijos šalys tik atrodo tolimos, iš tiesų jos yra artimos, nes yra Europos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija – permainingos istorijos liudininkės, atskleidžiančios skirtingų religijų, tautų, papročių, tradicijų ryšius.

Pirmojoje sesijoje kalbėjo Estijos ambasadorius Italijoje Juri’s Seilenthalis, su kongreso uždaviniais supažindino licėjaus mokytojas M.Casella, Pizos universiteto Baltų filologijos katedros profesorius Pietro U.Dini’s skaitė paskaitą "Rytų baltų bendrystės bei skirtumai praeityje ir dabartyje: kultūros, kalbos, religijos".

P.U.Dini’s analizavo baltų šalių panašumus ir skirtumus. Baltijos šalys dažnai suprantamos kaip "vienis", ir kartais tam tikrai publikai sunku paaiškinti tų šalių skirtumus. Profesorius, palyginęs Baltiją su Viduržemio jūra, sakė, jog šias šalis pirmiausia jungia geografinė padėtis, gamta, istorinė patirtis. Po Molotovo ir Ribentropo pakto jos išnyko iš pasaulio žemėlapio. Šias šalis vienija ir tai, anot P.U.Dini’o, kad jos kartu siekė savo nepriklausomybės. Daugiausia dėmesio profesorius skyrė baltų kalboms, jų istorijai. Jis pabrėžė, kad dėl dokumentų, liudijimų, raštų ir šaltinių trūkumo šių kalbų formavimosi laikotarpis mažai tyrinėtas. Priminė lietuvių kilmės iš romėnų mitą, kuris buvo populiarus Renesanso epochoje. P.U.Dini’o teigimu, didelis šių šalių lobis, kultūros paveldas – liaudies dainos, pasakos, šokiai, muzika. Profesorius kalbėjo apie lietuvių, latvių, estų kalbų kilmę, nurodė, iš ko kilę Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardai. Apibūdino šių šalių kultūrų svarbiausius bendrus bruožus ir skirtumus.

Vilniaus M.Riomerio teisės universiteto dėstytoja Violeta Janulevičienė skaitė pranešimą "Kur jūra žemei dovanoja gintarą". Ji kalbėjo apie baltų istoriją, Italijos ir Lietuvos ryšius praeityje ir dabartyje, lietuvius, gyvenančius Italijoje.

Žurnalistas Paulius Jurkevičius aptarė Baltijos šalių stereotipus Italijos žiniasklaidoje. Jis mėgino dekodifikuoti kai kuriuos stereotipinius vaizdinius, visų pirma nuomonę, kad mūsų šalys mažos, kad esame toli, nežinomi. Iš tiesų yra daug mažesnių valstybių už Baltijos šalis, ir mūsų kraštai nėra jau taip toli nuo kitų Europos valstybių.

Livida Zeibertė kalbėjo apie kultūrų įvairovę ir kultūrinės kompetencijos ugdymą latvių mokyklose. Ugo Poli’s, "Informest" direktoriaus pavaduotojas, skaitė pranešimą apie Baltijos šalių ekonomiką ir jų ryšius su Italija. Orietta Selva, Triesto universiteto mokslinė darbuotoja, pristatė Batijos šalių žemėlapių parodą. Udinės universiteto dėstytojas Valerio Perna aptarė baltų ir rusų santykius XX amžiuje. Dėstytojas iš Estijos Katrinas Madisonas kalbėjo apie estų nepriklausomybę ir atsivėrimą Europai. Enzo Rossi’s Roissas komentavo Latvijos ir Italijos ryšius.

Pertraukų metu licėjaus moksleiviai dainavo Baltijos šalių liaudies dainas, šoko tautinius šokius, rodė ir komentavo nuotraukas, skaidres, pasakojo, kaip nukeliauti ir ką galima aplankyti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, paminėjo šių šalių sostinių įžymybes, trumpai aptarė papročius, tradicijas, nacionalinius patiekalus. Kongreso proga moksleiviai išleido kompaktinį diską ir knygelę "Baltijos šalių paveikslas". Stebina toks mokinių susidomėjimas, entuziazmas, kruopštus darbas, meilė kitų šalių kultūrai, istorijai, nes visą tai darė po pamokų, padedami mokytojos Paolos Turrin.

Kovo 10–12 d. vyko ir Baltijos šalių kino festivalis. Aldo Morro kultūros centre buvo demonstruojami šių šalių filmai. Pirmoji diena buvo skirta latviams (Lailos Pakalninos "Pitonas" ir Dacės Riduzės trumpametražiai filmai), antroji – estams ( Jaako Kilmio ir René Reinumacio "Sigade Revolutsioon", Elmo Nugadeno "Names in Marble"), trečioji – lietuviams (Šarūno Barto "The House" bei "Trys dienos"). Aldo Morro kultūros centre buvo atidaryta latvių dailininkės Ilzės Janbergos paveikslų paroda.

Renginys sutapo su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais. Jis parodė, kad Italijoje domimasi Baltijos šalimis, jų kalbomis, kultūromis, istorija. Šis kongresas padėjo geriau pažinti "tolimas" šalis. Džiugina kultūrų dialogas, Italijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas.