VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ

Vytauto Didžiojo vieškelio atkarpa netoli J. Aisčio tėviškės –­ Rumšiškių Nuotrauka iš Kaišiadorių muziejaus fondo

„Seniai, labai seniai drauge su Nemuno sukria vaga vingiavo vieškelis iš Kauno į Trakus, į Vilnių, į Gardiną... Ne Kaune jo pradžia – ne Trakuose, ne Vilniuje ir ne Gardine jo galas. Ilgus amžius jį tiesė gausios lietuvių tautos kartos; jis senas, kaip sena lietuvių tauta. Mes nežinome, nei kada, nei kas jį pradėjo tiesti, tik žinome, kad jis buvo ilgus amžius tiesiamas. Pamažu ir šuoliais jis ilgėjo. Pamažu jis ir nyko. Šiandien jo yra likę tik tarpai. Jau niekas neatstatys jo, nes laikas ir žmonės jį suardė.

Ilgas tasai vieškelis buvo. Daug amžių ir daug kunigaikščių jį tiesė. Sako, kad jis prasideda Baltijos marių geltonosiose smiltyse, kad jis baigiasi Juodųjų marių bangose. Juo ėjo ir važiavo didžiųjų kunigaikščių pulkai ir gurguolės. Juo ėjo svetimų šalių vizbūnai ir pasiuntiniai. Jo pradžią aplankydavo Tyro ir Sidono laivai. Juo ėjo mūsų džiaugsmas ir nusiminimas, mūsų laimė ir vargas. Jis buvo vienintelis pagal Nemuno vagą...“

Taip apie Vytauto Didžiojo vieškelį 1934 m. spalio 9 d. kalbėjo Jonas Aistis. Šis jo pasakojimas „Graudi pasaka apie miestą“ 1935 m. pateko į esė knygą „Dievai ir smūtkeliai“.

J. Aisčiui šis vieškelis buvo brangus tuo, kad prie jo (Gastilonių kaime, Rumšiškių valsčiuje) prasidėjo Aleksandravičių giminės istorija, penkių kartų istorija. Rumšiškėse, o nuo 1914 m. netoli esančiame Išlaužos kaime bėgo poeto vaikystė.

Deja, paskutinę likusią vieškelio dalį griovė, vartė pakelės gluosnius buldozeriai, kai 1958 m. gal 20 km atkarpą ruošėsi praryti vanduo, sumanius statyti Kauno hidroelektrinę. Vytauto Didžiojo vieškelis tarsi nuėjo praeitin.

Kauno marių pakrantėje, netoli Dovainonių (Kaišiadorių rj.), snaudžia gal kilometro atkarpa, besigrumianti su krūmynais. Prie jos įsikūrusi Vy­tau­to Žiū­ko tu­riz­mo so­dy­ba, šalia – atkurta, papuošta koplytstulpiu ir seno gyvenamo namo pamatų fragmentu J. Ais­čio tė­viš­kės so­dyb­vie­tė.

Kaišiadorių mu­zie­jaus di­rek­to­riu­i Oli­jar­dui Lu­ko­še­vi­čiu­i nedavė ramybės mintis įtraukti istorinio vieškelio atkarpą į lankomų vietų sąrašą. Taip at­si­ra­do pro­jek­to „Se­na­sis Vil­niaus–Kau­no ke­lias“ maršrutas, kuris bus pri­sta­ty­tas rug­sė­jį Eu­ro­pos pa­vel­do die­nų me­tu.

Kaišiadorių rj. sa­vi­val­dy­bės vyr. pa­vel­do­sau­gi­nin­kė ar­che­o­lo­gė Au­gus­ti­na Grin­ke­vi­čiū­tė žino, kad šio kelio atkarpa džiaugėsi ne tik J. Aistis. Juo XVI a. ke­lia­vo Suo­mi­jos her­co­gys­tės val­do­vas Jo­nas, Šve­di­jos ka­ra­liaus Gus­ta­vo Va­zos sū­nus ir vė­les­nio ka­ra­liaus Eri­ko XIV bro­lis, Ru­si­jos ca­ras Pa­vlas I (1796–1797 m.). Tai bu­vo pa­grin­di­nis ke­lias Na­po­le­o­no žy­gio į Ru­si­ją me­tu, 1812 m. bir­že­lio 24-ąją juo va­žia­vo im­pe­ra­to­rius...

Vienos dienos ke­lio­nę is­to­ri­niu Vil­niaus–Kau­no ke­liu bus siū­lo­ma pra­dė­ti ties Bač­ko­nių kai­mu. Matysite Mū­ro Strė­vi­nin­kų pilia­kaln­į, dva­ro so­dy­bos frag­men­tus, Strė­vos hid­ro­e­lek­tri­nę, buvusį Bač­ko­nių dva­rą ir par­kus. Per Žiež­ma­rių mies­te­lį pasieksite Sto­nia­vą, matysite Rö­me­rių dva­ro so­dy­bos frag­men­tus. Pasitiks Bub­lių hid­ro­e­lek­tri­nė su ša­lia esan­čiais Strė­vos skar­džiais, iš­vysite Kruo­nio HAE py­li­mą. Pravažiuosite pro pat Rusonių kaimą, iš kurio yra kilusi J. Aisčio motina Marijona Razulevičiūtė-Aleksandravičinė.

Įdomūs vaizdai lydės iki pat Jo­no Ais­čio tė­viš­kės so­dyb­vietės, kol vieškelis pa­skęs Kau­no ma­riose.

Stanislovas ABROMAVIČIUS