 Vytauto Didžiojo vieškelio atkarpa netoli J. Aisčio tėviškės – Rumšiškių Nuotrauka iš Kaišiadorių muziejaus fondo |
„Seniai, labai seniai drauge su Nemuno sukria vaga vingiavo vieškelis iš Kauno į Trakus, į Vilnių, į Gardiną... Ne Kaune jo pradžia – ne Trakuose, ne Vilniuje ir ne Gardine jo galas. Ilgus amžius jį tiesė gausios lietuvių tautos kartos; jis senas, kaip sena lietuvių tauta. Mes nežinome, nei kada, nei kas jį pradėjo tiesti, tik žinome, kad jis buvo ilgus amžius tiesiamas. Pamažu ir šuoliais jis ilgėjo. Pamažu jis ir nyko. Šiandien jo yra likę tik tarpai. Jau niekas neatstatys jo, nes laikas ir žmonės jį suardė.
Ilgas tasai vieškelis buvo. Daug amžių ir daug kunigaikščių jį tiesė. Sako, kad jis prasideda Baltijos marių geltonosiose smiltyse, kad jis baigiasi Juodųjų marių bangose. Juo ėjo ir važiavo didžiųjų kunigaikščių pulkai ir gurguolės. Juo ėjo svetimų šalių vizbūnai ir pasiuntiniai. Jo pradžią aplankydavo Tyro ir Sidono laivai. Juo ėjo mūsų džiaugsmas ir nusiminimas, mūsų laimė ir vargas. Jis buvo vienintelis pagal Nemuno vagą...“
Taip apie Vytauto Didžiojo vieškelį 1934 m. spalio 9 d. kalbėjo Jonas Aistis. Šis jo pasakojimas „Graudi pasaka apie miestą“ 1935 m. pateko į esė knygą „Dievai ir smūtkeliai“.
J. Aisčiui šis vieškelis buvo brangus tuo, kad prie jo (Gastilonių kaime, Rumšiškių valsčiuje) prasidėjo Aleksandravičių giminės istorija, penkių kartų istorija. Rumšiškėse, o nuo 1914 m. netoli esančiame Išlaužos kaime bėgo poeto vaikystė.
Deja, paskutinę likusią vieškelio dalį griovė, vartė pakelės gluosnius buldozeriai, kai 1958 m. gal 20 km atkarpą ruošėsi praryti vanduo, sumanius statyti Kauno hidroelektrinę. Vytauto Didžiojo vieškelis tarsi nuėjo praeitin.
Kauno marių pakrantėje, netoli Dovainonių (Kaišiadorių rj.), snaudžia gal kilometro atkarpa, besigrumianti su krūmynais. Prie jos įsikūrusi Vytauto Žiūko turizmo sodyba, šalia – atkurta, papuošta koplytstulpiu ir seno gyvenamo namo pamatų fragmentu J. Aisčio tėviškės sodybvietė.
Kaišiadorių muziejaus direktoriui Olijardui Lukoševičiui nedavė ramybės mintis įtraukti istorinio vieškelio atkarpą į lankomų vietų sąrašą. Taip atsirado projekto „Senasis Vilniaus–Kauno kelias“ maršrutas, kuris bus pristatytas rugsėjį Europos paveldo dienų metu.
Kaišiadorių rj. savivaldybės vyr. paveldosaugininkė archeologė Augustina Grinkevičiūtė žino, kad šio kelio atkarpa džiaugėsi ne tik J. Aistis. Juo XVI a. keliavo Suomijos hercogystės valdovas Jonas, Švedijos karaliaus Gustavo Vazos sūnus ir vėlesnio karaliaus Eriko XIV brolis, Rusijos caras Pavlas I (1796–1797 m.). Tai buvo pagrindinis kelias Napoleono žygio į Rusiją metu, 1812 m. birželio 24-ąją juo važiavo imperatorius...
Vienos dienos kelionę istoriniu Vilniaus–Kauno keliu bus siūloma pradėti ties Bačkonių kaimu. Matysite Mūro Strėvininkų piliakalnį, dvaro sodybos fragmentus, Strėvos hidroelektrinę, buvusį Bačkonių dvarą ir parkus. Per Žiežmarių miestelį pasieksite Stoniavą, matysite Römerių dvaro sodybos fragmentus. Pasitiks Bublių hidroelektrinė su šalia esančiais Strėvos skardžiais, išvysite Kruonio HAE pylimą. Pravažiuosite pro pat Rusonių kaimą, iš kurio yra kilusi J. Aisčio motina Marijona Razulevičiūtė-Aleksandravičinė.
Įdomūs vaizdai lydės iki pat Jono Aisčio tėviškės sodybvietės, kol vieškelis paskęs Kauno mariose.
Stanislovas ABROMAVIČIUS