Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-01 nr. 3145

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Rubavičius.
LEDINUOTOJO KRISLAS
100
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Rimvydas Stankevičius.
KAIP TAMPAMA POEZIJOS PAVASARIO LAUREATU?
62
• REDAKCIJOS PASTABA4

POEZIJOS PAVASARIS 
• Ramūnas Čičelis.
PASAULIS MARGAS IR NENUOBODUS
4
• Dovilė Zelčiūtė.
PASKUTINĮ PENKTADIENĮ...
• Ričardas Šileika.
PRIESKONIAIS IR EILĖRAŠČIAIS GARDINTA NAKTIES SRIUBA
5
• Aušra Kaziliūnaitė.
RICH PEOPLE, VERY RICH PEOPLE...
43

KNYGOS 
• „DŽIUNGLIŲ VAIKAS“
• „EIK, KUR LIEPIA ŠIRDIS“1
• „MOTERIS CASANOVOS LAIKAIS“1
• Alfredas Guščius.
KIRVIS – KRUVINAS PRIEKAIŠTAS
3
• Rima Petrauskaitė.
AR PAVYKĘS DEBIUTAS?
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE
1
• Algis Uždavinys.
BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ
11
• APIE DAILININKĘ IR MAMĄ1

MUZIKA 
• „DŽIAZAS YRA DAUGIAU NEGU TIK MUZIKA“59

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURTA REZIDENCIJA: IŠORINIS KEVALAS BE TURINIO – LANKYTOJŲ APGAVYSTĖ
1

TEATRAS 
• „PONAI GLEMBAJAI“: ATGARSIAI IŠ KROATIJOS2

POEZIJA 
• Jonas Jakštas.
PENTACIKLAS „VIA EST VITA“*
2

PROZA 
• Justinas Lingys.
KRENTANT LAPAMS
• Justinas Lingys.
BŪK LAIMINGAS
• Justinas Lingys.
POMĖGIS

VERTIMAI 
• Silvija Patterson.
PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS
• Adam Zagajewski.
LIGŪRIJOS EILĖRAŠČIAI
6

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
 Danguolė Vasiukevičiūtė.
KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS
• MOKSLEIVIŲ KONKURSO „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“ LAUREATŲ KŪRYBA

KRONIKA 
• KVIESTA MEILĖ
• LIETUVOS RESPUBLIKOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DALYVIŲ KREIPIMASIS
• 2007 METŲ „SANTAROS-ŠVIESOS” KONFERENCIJOS, VYKSIANČIOS BIRŽELIO 21–24 DIENOMIS ALANTOJE, MOLĖTŲ RAJONE, PROGRAMA
• VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ1

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
SKĘSTANČIŲJŲ BURBULIAVIMAS

DAILĖRAŠTIS 
• Jolanta Sereikaitė.
LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS
• Jurgita Rimkutė.
KŪRYBINIAI JAUNŲJŲ KERAMIKŲ IŠŠŪKIAI
1
• INFORMACIJA
• Remigijus Venckus.
AR ATRANDAMOS NAUJOS VIDEOMENININKŲ (IR NE TIK JŲ) PAVARDĖS?
1
• Vytenis Rimkus.
NAUJIENOS IŠ ŠIAULIŲ
1
• Kristina Stančienė.
DIALOGAI, MONOLOGAI IR TERAPIJA
• APIE SAVE
• ATGARSIAI
• JUBILIEJAI

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS

KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU

Danguolė Vasiukevičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kenas Kesey’s

Kenas Kesey’s – amerikiečių autorius, garsus savo romanais „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1962 m.) bei „Kartais didinga mintis“ (1964 m.). Įdomiausia tai, kad K. Kesey’s žinomas ne tik dėl kūrinių, kurie turėjo įtakos psichiatrijos istorijai, bet ir žavi savo asmeninėmis savybėmis, energija, atkaklumu bei iškalba. Šis žmogus buvo linkęs į naujas patirtis, atrodytų, šiais laikais ne taip stipriai stebinančias visuomenę. Jis nevengė narkotikų ir su bendražygiais leisdavosi į kolektyvinių išgyvenimų seansus, kartu patirdavo naujas vizijas, pojūčius. Nepamanykite, kad tai dar vienas nevykėlis narkomanas, savo kliedesius išreiškęs ant popieriaus lapo. Šis žmogus buvo pasiryžęs išbandyti psichiniams ligoniams skirtus vaistus, kitaip sakant, pabūti eksperimentiniu triušiu, tačiau, jo laimei ar nelaimei, vyriausybė uždraudė tokį eksperimentą. Galima daryti tik prielaidą, kad tai, kas aprašyta jo romane, yra ilgamečio darbo psichiatrinėje ligoninėje patirtis ir išgyvenimai (K. Kesey’s buvo sanitaras, sargas). Manyčiau, jog tik pabuvojęs ten ir matęs visus „užkulisus“ žmogus galėjo aprašyti visą tų laikų neteisybę. Juk jau XVII a. pradžioje psichikos problemų turintys žmonės buvo prievarta, be teisės kam nors skųstis, nes viskas vyko beveik teisėtai, uždaromi į ligonines. Vėlesniais amžiais psichiatrinės ligoninės buvo naudojamos politiniams tikslams, siekiant sužlugdyti asmenybes, kurios buvo nusiteikusios prieš tam tikrą valdžios politiką.

Vienas knygos „Skrydis virš gegutės lizdo“ personažų tarsi įkūnija autoriaus maištingą asmenybę. Be to, šis romanas pasirodo tuomet, kai nuvilnija didžiulė protestantų banga, kovojanti prieš tradicinę psichiatriją: prieš priverstinį pacientų uždarymą į psichiatrines ligonines, dideles dozes vaistų, elektrokonvulsines („elektros šoko“) bei psichochirurgines procedūras (lobotomija). Ši knyga, o taip pat ir jos ekranizacija (1975 m., JAV) turėjo daug įtakos psichikos sveikatos reformoms viešoje politikoje.

iliustracija
Makmerfis (akt. Jackas Nicholsonas)

Taigi, kaip jau supratote, veiksmas vyksta psichiatrinėje ligoninėje, kurioje vyrauja mis Rečid („vietinių“ vyrų vadinama Didžiąja Seserimi) palaikoma tvarka. Keista, tačiau Didžiąja Seserimi ji vadinama ne dėl to, kad yra geras žmogus. Priešingai, šioje įstaigoje ji siaubūnė, kurios bijo visi, nes ji skiria gydymą, procedūras ir laiko pacientus griežtai po padu. Ne išimtis ir pats ligoninės gydytojas. Be šaltos veido išraiškos ir paslaptingos šypsenos, mis Rečid personažas pasižymi dar ir šaltakraujiškumu bei negailestingumu. Tačiau vieną dieną šią Didžiosios Sesers tvarką sudrumsčia į psichiatrinę ligoninę pakliuvęs azartinių lošimų žaidėjas. Jis, kalėdamas pataisos darbų kolonijoje, stengiasi išvengti darbo ir įsivelia į muštynes. Teismas nusprendžia, kad jis yra psichopatas, ir išsiunčia jį gydytis į psichiatrinę ligoninę. Tai Rendlis P. Makmerfis – pagrindinis herojus, įleidęs permainų vėją į psichiatrinę ligoninę. Vos tik atvykęs jis ima žaisti kortomis, rodo įvairiausius triukus, pasakoja savo gyvenimo nuotykius, garsiai kvatoja ir kaip įmanydamas stengiasi pralinksminti ligonius. Žinoma, Makmerfiui tai nauja aplinka, besigydantys vyrai atrodo keisti, kartais iš tiesų kvailai besielgiantys, tačiau jis sugeba su tuo susitaikyti ir bendrauja su jais kaip su visiškai sveikais žmonėmis. Ligoninėje jis tampa savo skyriaus lyderiu ir iniciatoriumi. Gerai nepažinodamas Mis Rečid, jis net nesuvokia, į kokią avantiūrą įsivelia ir koks atlygis už tai jo laukia ateityje. Būdamas ligoninėje, jis mėgaujasi geru maistu, pinigais, kuriuos išlošia iš likimo draugų, ir džiaugiasi, kad čia gyvenimo sąlygos daug geresnės nei pataisos darbų kolonijoje. Vienu metu ligoniai ima įtarinėti, kad Makmerfis jais naudojasi, nes prasilošę vyručiai visai nemažai jam įsiskolino. Tačiau pagrindinis herojus sugeba kontroliuoti situaciją: kartais leidžia jiems atsilošti pinigus arba suorganizuoja tai, kas visus be abejonės pradžiugina. Tik įsivaizduokite, kiek reikia drąsos tam, kad ištrūktum su draugais iš psichiatrinės, pasiimtum kekšę ir išplauktum žvejoti... Arba suorganizuotum vakarėlį naktį su dviem kekšytėm ir alkoholiu pačioje psichiatrinėje... Smaginasi netgi visiški „daržovės“, nes jiems draugai alkoholio taip pat nepagaili...

iliustracija
Mis Rečid (akt. Louise Fletcher)

Nors pagrindinis herojus yra Makmerfis, tačiau viso psichiatrinės gyvenimo pasakotojas yra indėnas, vadinamas Vadu Bromdenu. Į jį dažnai kreipiamasi, kaip į Vadą Ražą, nes sanitarai dažnai jam įbruka šluotą, ir jis dieną leidžia valydamas ligoninės patalpas. Atrodo, kad Vadas dažnai regi haliucinacijas, kuriose Mis Rečid ima leisti rūką, per kurį jam sunku matyti. Visi laiko jį kurčnebyliu ir su juo nebendrauja, nes nemato prasmės kalbėti su tuo, kuris jų negirdi, nesupranta ir negali nieko atsakyti. Tačiau Makmerfis jau pirmą dieną kreipiasi į Bromdeną, norėdamas su juo pasisveikinti ir, tarsi nepatikėjęs, kad jis yra kurčnebylys, pamerkia jam akį. O Vadas Bromdenas atrodo tvirtas, dviejų metrų ūgio vyras. Ypač vaizdingai aprašomas jo delno dydis, kuris „buvo didumo sulig sriubos lėkštė“. Nors Vadas išoriškai didelis ir stiprus vyras, tačiau viduje jis jaučiasi silpnas ir mažas. Jis augo prie krioklio, mylėjo gamtą, ir tai buvo tarsi visos jo šeimos gyvenimo būdas. Tačiau galingesni sumenkina jį ne fiziškai, bet dvasiškai, dėl to jis ir atsiduria ligoninėje. Vieną naktį Vadas prabyla ne į bet ką, o į patį Makmerfį. Jo žodžiai skamba pamišėliškai. Tačiau Bromdenas negali liautis.

Kūrinio pabaiga netikėta, stebinanti ir sukrečianti, todėl, nenorėdama sugriauti intrigos, palieku tai paslaptyje. Lygindama knygą su pagal ją pastatytu filmu, vis dėlto išlieku kritiška. Žinoma, į filmą visos knygos neįmanoma sudėti, tačiau turinys kai kuriose filmo vietose neatitinka knygos, yra iškraipytas. Taip pat filme išnyksta Vado, kaip pasakotojo, vaidmuo, kuris labai puikiai su visomis jo haliucinacijomis atskleidžiamas knygoje. Būtent pasakotojas, žvelgiantis iš savo pozicijos, suteikia kūriniui daug „spalvingumo“. Filme Vadas Bromdenas, kurį vaidina iš tiesų įspūdingo sudėjimo aktorius Willas Sampsonas, buvo iš tiesų panašus į knygoje aprašytą herojų. Jis toks pat tylus, nuoširdus ir, nežiūrint į tai, jog jis nebendrauja, tiksliau, mano, kad jį visi ignoruoja nuo vaikystės ir jam nėra reikalo kalbėti, atrodo visai sveikas žmogus.

iliustracija
Vadas Bromdenas (akt. Willas Sampsonas)

Nors filme yra minusų, kuriuos jau išvardinau, vis dėlto jis turi ir nemažai teigiamų aspektų. Pirmiausia tai, jog jam puikiai parinkti pagrindiniai aktoriai ir parodyta tuometinė reali psichiatrijos ligoninės atmosfera. Mis Rečid, kurią vaidina Louise Fletcher, atrodo visiškai šaltų nervų moteris, neparodanti nei savo pykčio, nei menkiausios šypsenos veide. Ji griežta ir žiauri, ši aktorė nepriekaištingai atliko vaidmenį, tačiau, jei knygoje ji sudaro visiškai neigiamo personažo įspūdį, tai filmo pabaigoje jau galima dėl to šiek tiek suabejoti. Galima pastebėti, kad filmo pabaigoje Mis Rečid šiek tiek praranda pusiausvyrą ir stabilumą, tačiau vis dėlto sugeba pasiekti pergalę.

Taip pat tik teigiamai galima apibūdinti pagrindinio herojaus vaidmenį atlikusį garsųjį Jacką Nicholsoną. Jis charizmatiškas ir puikiai pavaizduoja santykius su kitais ligoniais psichiatrinėje, be to, jam neblogai sekasi ir gydytojus mulkinti. Jo būseną ir nuotaikas parodo išraiškingos veido mimikos, kurios ganėtinai unikalios šiam aktoriui, o tai suteikia gyvumo filmui.

Galima tik pasidžiaugti, kad pirmą kartą pasirodęs šis filmas sukėlė tikrą tuometinės psichiatrijos sąmyšį. Galbūt dėl to šiais laikais turime tikrai demokratišką psichiatrijos sistemą, kur kiekvienas yra gerbiamas ir su juo elgiamasi kaip su žmogumi, o ne kaip su visuomenės atlieka. Kita šio romano prasmė svarbi literatūrai ir menui. Pastatytas satyrinis filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“, kuris pelnė penkis „Oskarus“. Šio filmo dėka Prancūzijos vyriausybė režisierių Milošą Formaną apdovanojo ordinu „Už nuopelnus menui ir literatūrai“.

 

Skaitytojų vertinimai


38662. m2007-06-04 13:31
Neaktuali tema, nesuprantu, kam reikia tokio straipsnio?

38667. tom2007-06-04 13:37
jei pats butum aktualus - suprastum ;)

38675. jankis2007-06-04 14:01
yra hipoteze, kad filmas buvo uzsakytas, kadangi kongresas norejo paleisti dali pamiseliu i laisve ir parodyti kokie jie faini ir nepavojingi.norejo sutaupyti pinigu kurie buvo skirti juos islaikyti. po filmo daug buvo paleista is beprotnamiu ir jav kilo pasipiktinimo banga. taip kad mums diskutuoti be salies konteksto apie filma yra gan pavirsutiniska. tai ju filmas apie ju dalykus. pas mus viskas kiek kitaip

38857. Em.2007-06-06 21:17
Suprantu, kad Litmenis stokoja tekstų ir deda dažniausiai bet ką, kad tik puslapius užpildytų, bet šita nesąmonė - tai jau viršūnė. Sakyčiau, mokyklinukės rašyta, bet tai kad net moksleiviai geriau rašo. Kame čia pointas to teksto? Filmas senas, nei čia analizė, tai recenzija, nei argumentacijos kokios ir sąsajų su istoriniu kontekstu neradau, kalaba kažkokius akivaizdžius dalykus. DĖL DIEVO, LITMENI, NEDARYK SAU GĖDOS! Jei kurio nors dukrelė moka mokyklinį rašinuką sukurpt, tai dar nereiškia, kad ją reikia dėti į kultūros savaitraštį!

38922. @2007-06-08 00:19
ir apie ta psichuske siandienos ji nusisnekejo - niekas ten ju nelaiko zmonemis kvaisele

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 22 
16:58:55 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba