Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-16 nr. 2950

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LESZEK ENGELKING18
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• Rimvydas Šilbajoris.
DISKUTUOJAM
10
• Teodoras Četrauskas.
APIE GERVES IR GIEDRĄ
3
• SVETlMŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS KANCELIARINĖ PRAKTIKA6
• Edmundas Rimša.
DĖL LAURYNO GUCEVIČIAUS PAVARDĖS
8
• KAUKOLĖS GYVENA ILGIAU8

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA 5

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI 
• KNUTAS SKUJENIEKAS1
• SERGEJ MOREINO
• PETR MIKEŠ
• LUBOR KASAL
• TOMISLAV BOGDAN

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Domas Razauskas.
RAŠINĖLIS: NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
15

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lina Jakeliūnaitė.
AŠ ESU AŠ
1
• Vika Ryžovaitė.
AKMENS METAMORFOZĖS

ŠOKIS 
• Rasa Vasinauskaitė.
TAI YRA ŠOKIS
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PUNKTYRAI: ĖJIMAS PER TUŠTUMĄ
12
• Ignas Kazakevičius.
EMBLEMA
• Pillė Veljataga.
APIE ESTIJOS DAILĘ
 Salomėja Jastrumskytė.
GELEŽIES MITOLOGIJA

TEATRAS 
• ATSIVĖRIMO TRAUKA4
• Rimas Driežis.
KAMERINIAI LĖLIŲ SPEKTAKLIAI KLAIPĖDOJE

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SKAMBANTIS BALANDIS
1
• Rytis Jokūbaitis.
VILNIUS BAND
1
• SUGRĮŽIMAI1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• LAIPTAI Į ŽMOGŲ

KNYGOS 
• Gintarė Bernotienė.
KELRODĖ VILTIS
2
• Benediktas Januševičius.
APIE "DVIVEIDĮ"
• TYLOS ARTĖJANTIS
• SPACERKIEM Z MARSZALKIEM PO ZMUDZY, WILNIE I WILENSZCZYZNIE1
• 14.99 €5
• NAUJOS KNYGOS1

POKALBIAI 
• KNUTAS: "VISI MES ESAM TIE PATYS ŽMONĖS"

KULTŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
MOTERYS VILNIAUS KULTŪRINIAME GYVENIME
2

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21VALANDĄ VIETOS LAIKU
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS
• Renginių programa.
POEZIJOS PAVASARIS 2003
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
• JUOZAS KAZLAUSKAS1
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA SKELBIA KONKURSĄ1

DE PROFUNDIS 
• Vidmantas Kiaušas.
APIE KITĄ AKĮ
4
• TIKRI PASIKEITIMAI6

DAILĖ

GELEŽIES MITOLOGIJA

Salomėja Jastrumskytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Petro Gintalo ir Vytauto Mockaičio "Subjektai ir objektai" užvaldo tam tikras meno mitologijos teritorijas. Petro Gintalo medaliai, atstovaujantys rafinuotam XVII a. tradicijas siekiančiam menui, ir Vytauto Mockaičio metalo plastika, kurianti savo mitologemas, nenubrėžia griežtos demarkacinės linijos tarp objekto bekompromisinės steigties ir subjekto efemeriškumo. Metalai yra mitas, jie priklauso sferai, kurioje niekas, netgi jų tvirtos konstrukcijos negali būti realybės įtvarai. Juose glūdi jėga ir paslaptis. Kita vertus, metalai yra sudarę sandėrį ir su laiko būtimi, istorija (ar postmodernizmą išpažįstantys drįstų tvirtinti, kad istorija nėra dar viena mitologija tarp kitų?). Vieni istorijos segmentai skleidžiasi per kaulus kaip savotiškas didžiules atminties talpyklas, kiti štai mūsų akivaizdoje - per geležies metamorfozes ir statusus. Pastarieji ir yra savotiškas dviejų autorių kūrinių dualizmo raktas. Geležies amžiaus nostalgija ir subtilūs, lyriški organikos inkliuzai šmėžuoja Vytauto Mockaičio estetizuotuose mechanizmų galios reliktuose. Funkcijų užmarštis, neatpažinios formos arba biomorfizmas - keistos belaikės geležies amonimiškumo refleksijos. Kita šio autoriaus darbų kryptis neria į istorinius, antropologinius apmąstymus. Geležiniai rykai akumuliuoja sąmbūrį tų, kurie neva turėtų susirinkti kviečiami pragmatiškų formos pažadų.

Tuo tarpu Petro Gintalo medaliai imasi kanonizuoti tikslius laiko segmentus. Čia metalų, dažniausiai bronzos ir vario, statusas yra simbolinis saugojimas, budėjimas. Paminklai yra simboliniai nyksmo amortizatoriai, elegantiška, puošnia estetika ir išpuoselėta semantika maskuojantys tuštumos veidą (tuo jie ir skiriasi nuo dokumentikos ir muziejaus, kaupiančio balzamuotus nebesančius vaizdus). Petro Gintalo medalių plastika telkia savyje sudegusio laiko šilumą - tirštų reljefų judėjimo trintį. Faktų poetika ir atsargi interpretacija dengia šiuos istorinius inkliuzus, inkrustuotus į dabartinį laiką.

Vynas - kaip geležies gyslos viduramžiško mechanizmo žaismė, o ne kaip bomechanoido pasirodymas. "In memoriam" - geležiniame paminkle vyno dvasia cirkuliuoja nebent kaip "in vino veritas". Vyno substancijos amžinumas - puiki memorialinė metafora.

Gigantiškasis pasaulis, kaip mikropasaulio inversija: "new york..." dangoraižis išnyra lupos vyzdyje - istoriniai pasaulio akcentai, lyg didinamojo stiklo padarinys.

Amorfinės geležies formos klesti tarsi organikos vizionieriški pasiūlymai, abstrakčiame fluide leidžiantys įžiūrėti pavidalus (nėra skirtumo tarp būrimo iš kavos tirščių ar plaukiančių debesų fantasmagorijų). Šitaip išnyra gramofono siluetas su retrovibracijomis vidinėje klausoje (nėra skirtumo tarp akustinių reminiscencijų XIX a. fotografijose ar begarsio kino).

V.Mockaitis savo geležies pasaulio prigimtimi nenuklysta į šaltas estetines mechanizmų spekuliacijas kaip P.Kalsenas savo tapyboje. Jo geležis istorinė (tiesa, dažniausiai simboliškai), tačiau istorinės refleksijos sutelkiamos į teksto intarpus. Medalių meno kontekste tai būtų vadinama legenda (tekstas medalyje). Todėl konceptualūs akibrokštai sūkuriuoja aplink memorialinę axis mundi (mitologiniame kontekste - pasaulio ašis). Didįjį artilerijos meną galima laikyti tokiu medalio, memorialinės plokštės ir objekto hibridu. Kulkos, kaip ready made inkliuzai (kitais atvejais organiniai), tik dar stipriau sujungia šią grandinę, konservatyviame medalininkystės kontekste galinčią įgyti novatoriškumo atspalvį.

Taigi į radikalumą linkusi V.Mockaičio kolekcija nėra klasikinių P.Gintalo medalių opozicija. P.Gintalo darbuose kanono varža leidžia spinduliuoti tam tikram autentiškumui. Reikia pasakyti, kad jo medaliuose medžiaga (metalas) beveik aklinai uždengiama nepralaidžiu simboliniu sluoksniu. Tai, beje, būdinga didžiumai senas tradicijas puoselėjančio meno, kuriame medžiaga visiškai pavaldi idėjai. V.Mockaitis derasi su tankiais ir paviršiais, o P.Gintalas plėtoja mitus anonimiškoje masėje. Simbolinės istorijos įspaudai, kurie V.Mockaičio formuojami kaip heraldiniai daiktai, P.Gintalo medaliuose tampa plastiniais naratyvais. Baigiant reiktų pridurti, kad čia mirguliuojantis mitologijos teiginių pastišas atveria mums ir dar vieną sąjungą: faktai, kaip laike tarpstanti istorija, ir belaikiškume tirpstantis mitas (argi šiuo požiūriu P.Gintalo medalis neprieštaringas Adomui ir Ievai?). Šiuolaikinis ritualus įamžinantis menas nerūpestingai mėgaujasi istorija. Nes istorijos reljefą galima nulieti vienais archetipais (V.Mockaičio medalis aviakonstruktoriui Dobkevičiui su laumžirgiu po lupa tampa tiesiog moderniu skrydžio herbu).

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 5 
16:36:35 Aug 23, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba