ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai, 2002-12-28 nr. 634,
www.culture.lt/satenai/

Apie praeivius

Verkių Parkas

[skaityti komentarus]

Kasdien, išeidami iš namų, susiduriame su daugybe epizodinių mūsų gyvenimo personažų. Kai kuriuos iš jų (pavyzdžiui, kaimynus) matome periodiškai. Bet daugelį personažų sutinkame pirmą ir paskutinį kartą – kad iš karto ištrintume iš atminties. Šiuos žmones paprastai vadiname praeiviais. Praeivis yra tas, kuris trumpam atsidūręs šalia mūsų ir galbūt metęs mums porą žvilgsnių ar porą nereikšmingų žodžių visam laikui dingsta iš mūsų gyvenimo, kad užleistų vietą kitam. Kitaip tariant, praeivis – tai trumpalaikis žmogus.

Miesto kultūros sinonimas galėtų būti "praeivių kultūra". Į šį žodžių junginį telpa ir jau štampu tapęs teiginys apie urbanistinio gyvenimo anonimiškumą, ir už širdies griebiantys pamąstymai, kad miestiečiai menkai pažįsta kaimynus, su kuriais gyvena viename name. Miesto gatvės – praeivių stichija. Išėję iš namų, patenkame į praeivių pasaulį. Retam pavyksta patraukti mūsų žvilgsnį, dar retesniam – apsigyventi mūsų atmintyje. Praeivis pasmerktas likti anonimu. Jis neturi tos gelmės, kuri būdinga mūsų pačių Ego (sutikime, kiekvienas iš mūsų pats sau atrodo labiau trimatis negu visi kiti; mūsų Aš visada išsiskiria iš aplinkos).

Praeivis – tai žmogus be istorijos ir be perspektyvos mūsų gyvenime. Praeinantis žmogus visada turi daugiau dabarties nei praeities ar ateities: apie praeivius nežinome nieko. O kol apie juos nieko nežinome, jie tėra daugiau ar mažiau patrauklūs paviršiai, kuriais slysta mūsų žvilgsnis. Praeivis dažniausiai praeina pro šalį, net nespėjęs sulaukti mūsų dėmesio. Tiesa, kai kurie praeiviai užmezga su mumis ryšį, dažniausiai norėdami susiorientuoti erdvėje ar laike: jie klausinėja gatvių pavadinimų arba kur rasti vieną ar kitą namą. Kiti neklausinėja nieko, jie tiesiog paberia neįpareigojančių pastabų apie orus, gyvenimo džiaugsmus ar negandas. Bet tie klausimai arba pastabos dažniausiai lieka praeivio žodžiais – šie ištirpsta, vos pasiekę mūsų abejingas ausis. Tiesa, retkarčiais pasitaiko, kad atsitiktini žodžiai ar žvilgsnis mus sutrikdo. Pasistengus galima prisiminti nemažai literatūros kūrinių ar filmų, kur netikėtas susidūrimas su praeiviu buvo lemtingas, t. y. pakeitė personažo gyvenimo trajektoriją.

Kadaise vienas pažįstamas puoselėjo begalinio filmo idėją. Tai filmas apie praeivius, kur kiekvienas epizodinis personažas trumpam virsta pagrindiniu – kad kitą akimirką užleistų vietą kitam epizodiniam personažui. Nesibaigiančio filmo veikėjus sieja vien tai, kad jie netikėtai atsiduria vienas šalia kito. Pagal sumanymą šis filmas turėjo būti skirtingų žmonių gyvenimo trajektorijų kaleidoskopas. Pavyzdžiui, jūsų sutiktas kaimynas keliauja savo reikalais ir gatvėje susitinka vaiką, kuris skuba pas draugą ir pakeliui sutinka moterį, skubančią pas kirpėją, kuri pro kirpyklos langą stebi automobilį remontuojantį vyrą, retkarčiais atsitraukiantį nuo darbo, kad mestelėtų žvilgsnį į praeinančias merginas, kurios keliauja kiekviena savo reikalais, susidurdamos su kitais žmonėmis. Tačiau kiekvienas iš minėtų personažų vis dar lieka "plokščias", neišraiškingas. Vis dėlto gyvenime pasitaiko situacijų, kai atsitiktiniai žmonės įgyja gelmės: pavyzdžiui, ilgai laukdami kokios nors transporto priemonės, žmonės dažnai pradeda dalintis trumpomis gyvenimo istorijomis, taip kurdami savo, kaip praeivio, autoportretą. O kuo spalvingesnis jų sukurtas autoportretas, tuo didesnis šansas, kad jie apsigyvens mūsų atmintyje.

Praeivis, kartu su mumis patekęs į uždarą transporto priemonės erdvę, virsta mūsų pakeleiviu. Nevalingi pakeleiviai, pašnekesiais užpildantys netikėtai juos ištikusį bendrą laiką, gali labiau įstrigti atmintyje. Tiesa, bendru laiku dalinamės ir su praeiviais, bet tai įvyksta taip greitai, kad to nespėjame pajusti. Arba bendro laiko dozė yra pernelyg maža, kad galėtume įsijausti į porą sekundžių, kurios yra bendros mums ir pro šalį einančiam žmogui. Pakeleiviai nuo praeivių tesiskiria šio bendro laiko kiekiu: pakeleivis yra ilgalaikis praeivis. Bet ir pakeleivis neamžinas. Pavyzdžiui, iš taško A į tašką B važiuojantis vairuotojas paveža žmones, vienas iš kurių keliauja iš taško C į tašką D, o kitas – iš taško C į tašką E. Kartu praleidę porą minučių, valandų ar net dienų, pakeleiviai atsisveikina, ir kiekvienas tęsia savo kelionę. Trumpam susikirtę, jų maršrutai vėl išsišakoja. Galbūt kurį laiką miglotas pakeleivio įvaizdis laikysis kiekvieno atminty, kol galutinai ištirps.

Paprastai kiekvienam atrodo, kad būtent jis yra pagrindinis istorijos apie praeivius (ar pakeleivius) personažas, centras, apie kurį rutuliojasi veiksmas. Ir išeinant iš namų mums neateina į galvą, kad patys esame praeiviai.

 

Skaitytojų vertinimai


178. Praeivė2003-01-02 13:31
Puikus tekstas. Net pavydu, kad ne aš jį parašiau

205. izvalgininke :-) 2003-01-06 21:12
man atrodo, kad cia Austejos rasinelis

1868. Akmena2003-04-08 21:58
Nesvarbu, kas parašė. Visi mes esame praeiviai. Štai ir aš tik dabar užėjau šį tekstelį. (Pirma jį susiradau laikraštiniame variante kitos medžiagos ieškodama, o paskui specialiai lindau į internetą pažiūrėti, kaip jis kitiems patiko). Gaila, kad komentarų nedaug. Jei parašęs žmogus yra jaunas, jam reikia palaikymo, jei brandaus amžiaus, jam reikia supratimo, jei pagyvenęs - pritarimo. Kodėl mes tokie šykštūs gerų žodžių?

5580. ZveriZ2003-08-11 23:46
Komentaru skaicius labai priklauso nuo paties elektroninio leidinio populiarumo. Ir vargu, ar Siaures Atenams reiketu tokio kiekio ir tokios kokybes komentaru kaip tokiems leidiniams kaip, sakykime, Delfi.lt ;)

5581. saul2003-08-12 01:34
Kažkaip labai trivialu viskas. Dviračio išradinėjimai. Galiu tokius 3-4 parašyti, gal ne taip meniškai.

5601. Bacon2003-08-12 13:02
trivialumas - jėga!

5612. JL.2003-08-12 16:16
Neseniai maciau sena Bonuelio "Laisves smekla", kuri sukele asociacijas su cia minimu sizhetu apie praeivius: centrinio veikejo nera, vieningos siuzetines linijos - irgi. Visas filmas persmelktas nomadishkumo dvasia ir paties ziurovo desperatishkom pastangom surinkti epizodus i vieninga pasakojima - kas, pagal rezisieriaus sumanyma, virsta bergzdziu darbu.

21419. AMBIT2004-09-10 19:21
JO geras, ir dar kai tuo preiviu susizavi.Bet manau isgyventi galima. Jis zavus..................................................................................................

21742. asdgsad :-) 2004-09-19 14:13
s h u d a s

35051. jura2005-06-06 14:47
paprastumo grakstumas. nuostabus epizodas is meisto gyvenimo

124707. Ligita :-) 2008-07-21 23:23
Įdomu buvo skaityti. Priverčia susimąstyti.

126617. vvinged :-) 2008-08-03 18:08
Nepakartojamai.

Rodoma versija 1 iš 1 
13:33:50 Aug 23, 2010   
1 AM 1 AM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba