ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-11-22 nr. 677

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Maskva (67) • KASPARAS POCIUS. Kitokio scenarijaus jėga (7) • LAIMANTAS JONUŠYS. Laikraštis monitoriuje (44) • CHARLES SIMIC. Amerikiečių poetasKAREN HORNEY. Kultūra ir neurozė (10) • Išsivadavimas pagal Osho (19) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (18) • VIKTORAS LIUTKUS. Norėčiau būti Algimanto Kuro nutapytu daiktu (10) • CHRISTOPH KLIMKE. Kūnų ir daiktų šventumasMARIJA JURGELEVIČIENĖ. Tikra mergaitė (29) • GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ. Moteriškosios reprezentacijos A. Žagrakalytės poezijoje (22) • VYKINTAS VAITKEVIČIUS. Senosios Vilniaus šventvietės (10) • VYGANTAS VAREIKIS. Samsonas Gazoje (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Pinigus ir meilę sunku paslėpti (9) • Mielieji skaitytojai! (41) • Laiškai Sau ir Kitiems (140) •

Tai kurmio kosuliai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 24

2001

Gegužės 6, sekmadienis

Pakeliui į Vilnių, slėnyje, kur kitados stūksota geležinkelio...

Visi, kurie neva jums gera darę... Po daugelio metų paaiškės, kad ir sau pasidarė!

Gėris bet kokiu atveju yra investicija.

Gegužės 7, pirmadienis

Vartydamas visokius lapelius (savo paties) radau tokią žiemos pastraipą apie J. Meko "Nervuotus dienoraščius":

"Kada J. Mekas savo "Nervuotuose dienoraščiuose" rašo: "Kas man, ar Saulė ar Žemė viena apie kitą sukasi. Man vis vien, aš to nežinau...", jis darosi panašus į F. Dostojevskio personažą iš apysakos "Palūkininkas". Tasai sako:

– Kas man! Tegul visas pasaulis griūva. Man svarbu, kad aš galėčiau gerti savo arbatą..."

Nežinojimo palaima. Daugelio mūsų tikėjimas Kristumi yra būtent toks – egoistiškas ir juslinis.

Kam mums reikia Č. Kavaliausko sintezės ir pažinimo! Mes tikime ir mums to užtenka!

Sensualus tikėjimas labai greitai papildomas apreiškimais, vizijomis ir fantastiškumu.

Bet kuriuo atveju – albuminė poezija.

Robertas Walseris:

"Gamtos dykrose esama kraupaus ir įstabaus žavesio".

Šįryt mūsų laikraštyje per plauką neįsivėlė klaida (A. Nyka apie J. Girnių):

"...ir taip jis visą laiką liks byboti, vengdamas pasirodyti per senas ar per jaunas".

Turėjo būti "kyboti".

Labai patetiškas tonas susilaukė bausmės.

Gegužės 8, antradienis

Jeigu žmogus labai kantrus, tai kažkokia jėga (galia, dvasia, dievulėlis) atsiunčia jam... žmogų.

Šiandien paskambino Saulius R. (jis buvo Willono vertimų iniciatorius), klausdamas, ką žadu daryti su Baudelaire’u?

– Sėdžiu duobėj. Kol verčiau, negalvojau apie leidybą. Maniau, dviejų dalykų nepakelsiu.

Beveik tikiu, kad Ch. B., kuris jau tapo mano gyvenimo dalimi, vienu praėjusiu gyvenimu, pavyks išleisti.

Genovaitė D. padovanojo storulę knygą. Jozefo Franko "Atsiminimai apie Vilnių". Vadina mane jos krikštatėviu... Žinoma, nebūtų išėjusi, jeigu ne...

Galgi p. Jozefas dabar padės man ir Baudelaire’ui?..

Iš ano amžiaus pradmenų.

Apie vieną užtemimą

Tai buvo 1991-ųjų gegužės mėnesį. Buvau kraupiai pervargęs. Tarsi perdegę visi saugikliai galvoje. Prieš performansą Šv. Jonų bažnyčioje...

Vidudienį užėjau pasitarti pas Vaidotą Ž. Jis, išklausęs mane, tepasakė: "Sigitai, daryk kaip nori!"

(Buvo kalbama apie "velnių išvarymą"...)

Nuėjau į Rašytojų sąjungą. Čia, kur prezidiumų salė, būta svečių. Daug dūmų. Po stalu mano akys užkliuvo už degtukų dėžutės.

Etiketėje – vyras iš XVIII a., po juo du sukryžiuoti kardai. Užrašas "Thorwaldsen..."

Aš palaikiau jį man siunčiamu ženklu, net ir dabar negalėčiau paaiškinti kodėl.

Berthelis Thorwaldsenas (1768 arba 1770–1844) – danų skulptorius. Grįžimo į antiką šalininkas.

Prieš karą Palangoje, parke, stovėjo jo darbo Kristaus skulptūra, bet tada šių dviejų dalykų mano atmintis niekaip nepajėgė susieti.

Man tai buvo mistiška. Dėžutę įsidėjau į kišenę. Tebėr kažkur paslėpta.

Kaip pamišęs teberašiau "Babilono atstatymą".

Turėjau "planų" parašyti dar bent 28 knygas (!).

Sofija Viktorija Tyzenhauz (1790–1878), grafo Tyzenhauzo ir Marijos Pšezdeckos duktė. Augo Taujėnuose (ten jaunystėj esu nakvojęs, buvo labai jaukaus dvaro liekanos). Prancūzijos pero A. L. O. de Šuazelio antroji žmona. Po vyro mirties gyveno Plateliuose (ten irgi esu vasarą tris naktis nakvojęs!). Rašė prancūzų kalba.

"Lenkas San Dominge, arba Jaunoji kreolė" (1818),

"Barbora Radvilaitė" (1820),

"Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos" (1824),

"Politinis neūžauga" (1827),

"Halina Oginska, arba Švedai Lenkijoje" (1830),

"Prisiminimai apie imperatorių Aleksandrą I ir Napoleoną" (1829).

Įdomu, kur tie romanai dabar? Kas juos skaitė?

Dalis šių temų mūsų jaunystėje buvo gyvai diskutuojamos, visi norėjome ką nors parašyti apie Barborą ar Vytautą su Jogaila...

Tikriausia todėl, jog veikia reliktinės atminties mechanizmas.

Gerai, kad nedaug apie tai sapaliojome. Gražiųjų grafienių pavyzdžiu.

Maironio:

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik brangią kalbą tėvų pamynę
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

(iš "Lietuva brangi")

Mūsų atgimimo dainius buvo valstiečių kilmės.

Šatrijos Ragana, ko gero, jį menkai bežavėjo. Bakūžė jam buvo "arčiau dūšios". "Ten užaugau, iškentėjau..."

Pradžia – iš vargdieniškos XIX a. savimonės.

Kaži kokie atminimai. Beveik iš "komunalkės". Iš tos vasaros. Prieš 29 metus.
Aš buvau šiurpiai jaunas. Senamiestį niūrų...
O mes gėrėm tada iš itališkų taurių.
Ošė medžiai – Moniuszkos... Šuo ir vanduo.
Vieną užmirštą taurę indaujoj randu.

Po 40 metų

Pernai pavasarį esu rašęs, jog priemiesčių daržuose girdėjau jaunimėlį, deklamuojantį S. Jeseniną...

Tada pamaniau: negi sugrįžta?

Šiemet LR parengė visą programą lietuviškai: skaito Algirdas Dainavičius.

Rašau todėl, kad Lietuvoje jis skambėjo apie 1961-uosius. Aš buvau bebaigiąs gimnaziją.

Anuometinė lietuvių poezija rėmėsi S. Jeseninu, vertė ir V. Bložė, ir Just. Marcinkevičius, ir P. Širvys. "Baltoji obelų pūga" – tokią knygelę esu išsaugojęs. Po I pasaulinio karo jis bus daręs įtekmę ir J. Kossu, ir A. Miškiniui, ir Salomėjai, ir K. Borutai.

Po jaunystės "žavesių" – ilgą laiką negalėdavau jo net atsiversti. Kažin kas vulgaraus.

Betgi: ir vyšnios, ir obelys žydi lygiai taip kaip 1961-aisiais. Turgaus paveikslėliai, armonika, smuikelis dirba tą patį darbą. Kodėl turėtų "pasenti" – tos šiek tiek girtos, šiek tiek seilėtos dainos?

Bėda, kad vertimai susenę. 40 metų išties yra viena amžinatvė.

Kas dar?

Neapleidžia mintis, kad anuomet gyvenę žmonės buvo siaubingai prislėgti. Emocijos laužėsi kaip žibukai pro sniegą...

D. Poškos žodyne pakartotoji tiesa (išvis išmintingiausia nieko nematyti ir nieko nekalbėti) tada buvo visas gyvenimo mokslas. Iš likimų, kuriuos apmąstau (pažinojau keliolikos sodžių tėvus, vaikus ir senelius), apysveikiai išliko tik tieji.

Beje, su sąlyga: jeigu ir tylėdami nepakliuvo į nagus vienai ar kitai pusei.

1992-ųjų "Metuose" radau Linos Žukauskienės atsiminimus apie Albiną Ž. Man nežinomas epizodas apie tai, kaip vokiečiai karo metais jį pagavo sykiu su kitais bernais, vengiančiais mobilizacijos, rodos, Plungėje.

Lina ir pasakoja: susiradau kažkokiam aptvare, sėdi visai palūžęs, rankas už kaklo sukryžiavęs... Išprašiau iš vokiečių, kad paleistų. Kai 1950 metais areštavo jau NKVD, tai vienas iš kaltinimų buvo "bendradarbiavimas su vokiečiais".

Aukso vidurio taisyklė veikė ne visada. Jei ne su rusais – vadinasi, su vokiečiais. Jeigu ne su vokiečiais, tada atvirkščiai. Abi pusės triuškino nematančius ir negirdinčius.

Apie mūsų mentalitetą

Kartais visai nereikia sukt galvos. Pasiklausykite pageidavimų koncerto. Ko nori, ką sako, ko linki žmonės.

Štai – balsas kaip Antano Terlecko:

– Čia skambina Jonas iš Švenčionių.

Noriu pasveikinti savo sesutes –

Aldutę ir Janytę...

Su pavasario grožiu!

(Pauzė.)

Abi jos tautininkės...

Tepadeda jums Dievas!

(Viskas.)

Dabar bus ramus pusę metų.

Geriausias lietuvių eilėraštis per 50 metų

Dažnai pagalvoju, kad tai yra A. Mackaus "Mirtiškoji" ("Mirtis yra pasenęs ir nuvėsęs...") iš "Chapel B".

Pasirodė po jo mirties – 1964 metais. Jis pats nurodo, kad modelio ieškotina P. Celano "Mirties fugoje". Ši pasirodžiusi apie 1947 m. Padarė įtakos visai europinei poezijai. Nieko stebėtino, kad ir A. Mackui. Esu tą kūrinį vertęs. A. Mackus modeliu naudojasi labai išmoningai, esama naujų bruožų ir niuansų. Kita gera įtekmė – iš Dylano Thomo...

Dar – F. Garcķa Lorca, džiazas, Afrikos poezija, VII dešimtmetyje paveikusi daugelį ieškojimų.

Atgaline tvarka A. Mackus bus smarkiai veikęs netgi vyresniuosius (pavyzdžiui, K. Bradūną).

Ką ir kalbėti apie tai, kad Lietuvoje jo įtakos būta 3–4 generacijoms.

Taigi.

Rusas, kuris prisijaukino tarakoną

Gyvena kaimynystėje. Pastebėjo, kad "anas" mėgsta alaus kvapą. Papila ant palangės.

– Gerk, Savelijau, gerk!

"Anas" krutina ūsus.

Gegužės 9, trečiadienis

Madų avangardas patvirtino: erotiškiausios spalvos yra juoda ir raudona... Tą paliudijo XIX amžiuje Stendhalis.

Vis dėlto: Ch. Baudelaire’as ketureily "Lola de Valence" (užrašas prie E. Manet portreto) kalbėjo apie jos amžinybę – "rožinę juodą".

Tamsiai rožinė moters suknia prieblandoj, – ko nebus traukusi?

Arba kambario šešėliuos. Kodėl taip?

Aistrų spalvos ir atspalviai. Lelijų magija, tulpės, rožės, tam tikri aromatai.

Taip atsiranda puokštės, vynai... Skonio, lytėjimo bukietai.

V. Mykolaičiui-Putinui apginti

Neturėjau gero darbo, kankinausi gal su paskutiniu vertimu iš Ch. Baudelaire’o. Romantinis saulėlydis.

Tada pagalvojau: kiek daug skyrybos ženklų jis vartoja! Kaip keičia plotmes (žiūrėjimo taškus) tokiam trumpam daikte kaip sonetas.

Putinas, bandydamas prie jo priartėti, tempė į savąją poetiką. Net albatrosą iškeitė į sakalą.

Prigrūdo pompastikos, retorikos...

Niekas nėr nagrinėjęs to, kas beverčiant padaryta: nuo Maironio iki Putino.

Iš esmės tai mėginimai priartėti.

Drąsiai Putinas jautėsi ten, kur A. Mickevičiaus "žemė" ("Pono Tado" vertimas). Bet mes visi čia drąsūs!

Ir vis dėlto: poezijos vertimo istorija. Kaip ir kokiu būdu lietuvių poetai išmoko versti. Nuo paviršiaus iki gelmės. Nuo žodžių prie dvasios. Kelias linkui perkūrimo, improvizacijos. Laisvės kelias.

Laisvojo vertimo džiaugsmas. Kūrybos išteisinimas. Kuriantysis sveikina kuriantį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


9450. ebola :-) 2003-11-24 16:11
Turetu buti idomus darbas versti poezija....? Turbut butu idomu palyginti dvieju verteju vertimus.Pavyzdziui kai rusu kalboj buna ir lietuviska paimi, o verstas koks arabas, tai sunku pazinti net...Viena kita tesu mates...Vertimas irgi kuryba, saviraiska...Pazystama moteriske verte South Parko dainuskas...tai sake labai negrazios...:)

9461. maxas2003-11-24 21:08
jau kelinta karta geda ant meko vaziuoja..matyt , pavydi kazko juodai . toli jam iki meko .

9479. varna2003-11-24 23:43
Tikras berniukas.

9480. p.s. varna2003-11-24 23:55
Praeitam numeryje jau buvo akimirkai pasirodę, kad Geda pradeda brįsti iš nesąmonių liūno. Deja. Kaip neskyrė bezdalų nuo kosulių, taip ir neskiria. Senatviškas marazmas.

9487. geroji naujiena2003-11-25 07:56
visi turi teisę važiuoti ant visų. jei kritikuoji - reiškia gerbi ir myli. geda myli ir gerbia visus. kitaip ir būti negali

9510. gerajai naujienai nuo maxo2003-11-25 11:52
"visi turi teisę važiuoti ant visų"- va cia tai super , va cia tai subrendus demokratija .

9537. demosas 2 maxim gorko2003-11-25 16:21
jei ko nemyliu negerbiu, tai tingiu nesivarginu ispirti, kilniai nutyliu.

9582. maxas2003-11-26 07:26
kilniai nutyliu

9652. zvierius2003-11-27 05:31
oj tu varna, varna... ar tik ne mentovska aplinka atsispindi tamstos kranksejimuose?

9661. ebola2003-11-27 12:05
9510 > tiesiai i desimtuka. Bet mekas man irgi ispustas baliuonas atrodo, nesupykit...:)

9667. liufvaflis 2 ebola , mylimajam vox populisui :-) 2003-11-27 13:00
baik atsiprasinet kas ant taves gebetu supykti tu brangakmenis perlas juodas; svarbiausia - neapdorotas bez opravy stai kur kaifas p.s darsyk atsiprasyk - lacanui apskusiu; tada rimtai taves imsis

9668. pacientas2003-11-27 13:02
o jegu taip - kurvio kosuliai, a? Nes kurmio bronchitas - negyvai nusibodo.

9678. saimhe :-) 2003-11-27 14:10
Kas per žodelis -- įtekmė!

9696. ebola2003-11-27 17:24
lift....kaip ten tave.Tu kokios lyties, a?

9735. Realistas2003-11-28 09:12
Apie Meką. Nieko bloga apie jį Geda neparašė, o kad J.M. eilėraščiai - didžia dalimi tik albuminė poezija, tai čia tiesa, tereikia atsiverst knygas ir paskaityt, viskas kaip ant delno. Aišku yra ir gražių eilėraščių, bet kai Mekas skelbia viską, ką tik pirstelėjęs yra, tai žinoma, apie kokybę kalbėti netenka.

9740. maxas2003-11-28 11:02
be abejo mekas yra ispustas- sutinku. bet mekas YRA ispustas .o geda save pucia kitu pagalba "kurmio kosuliuose". is kitos puses mekas yra tapes gyva legenda ( toks vaiksciojantis iskasena)visai ne lietuvos kontekste , tai lietuviai nors lietuviskus tekstus, poezija isleidzia.+ neteko girdeti,kad mekas atsilieptu blogai , piktai apie kita zmogu.../o tai taip nelietuviska -todel jis beveik sventasis- geda tai supranta ir vaziuoja ant jo. mekas visa gyvenima zaidzia , kai tuo tarpu geda su inirsiu kuria ( gal ir per daug as cia...

9799. .2003-11-30 02:19
neverta net kalbet. dar kantriai palauksiu kol baigsis berniukas- ir nusipirksiu laikrasti

11016. Meshalka97352004-01-05 17:08
Ot teisingai.Ot gerai pasakyta!Mekas!Ka raishkia vien tokia pavarde turet! Bet ans filmuotojas,stebetojas. O tikras poetas privalo skelbt viska. Mes suarxyvuosim ir viskaviskaviska ishsaugosim!

Rodoma versija 15 iš 22 
11:15:59 Aug 23, 2010   
Dec 2007 Apr 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba