Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-21 nr. 3105

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠĖJIMO
189
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60 
• PLATĖJANTI LAISVESNĖS RAIŠKOS ZONA
 SUKAKTUVINIAI GURINIAI
• "MĖGSTU POEZIJĄ IR POETŲ CECHĄ..."

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
"BALTOS LANKOS 2006": FILOSOFIJA IR MENAI
2
• LM POEZIJA9
• Alvydas Šlepikas.
LM PROZA
43

VERTIMAI 
• MAGNUS DUCATUS POESIS: RIBŲ ĮVEIKA1

KNYGOS 
• TOLKIENAS IR C. S. LEWISAS
• DA VINČIO APGAULĖ2
• HEKTORAS IR BERNARDAS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
ESTIŠKAS NUOTYKIS
• Laima Slepkovaitė.
ĮVEIKUS DVASINĮ ATSTUMĄ TARP VILNIAUS IR KLAIPĖDOS
1

DAILĖ 
• Romualdas Alekna.
DIALOGAS: TECHNIKA IR FORMA
3
• Algis Uždavinys.
KO NEĮMANOMA PERTEIKTI MANIFESTAIS
4

TEATRAS 
• BANDYMAS SUPRASTI MINDAUGĄ
• TEATRINIŲ PRISIMINIMŲ KNYGA

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA
36

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TIKRASIS MŪŠIO LAUKAS – SMEGENYS10

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• EILĖRAŠTIS – LAIKO SŪKURY7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DANIELIUS MUŠINSKAS: "LITERATŪRA DALIAI ŽMONIŲ VISUOMET BUS NE PRAMOGA, O LIKIMAS"

ESĖ 
• Aušra Matulevičiūtė.
NEVERK, EUROPA!

KRONIKA 
• LINKSMA, BET NE VISAI
• NAUJA KUNIGO JULIAUS SASNAUSKO KNYGA
• VALENTINUI GUSTAINIUI – 110
• VYTAUTAS RUDOKAS 1928.II.13–2006.VII.13

SKELBIMAI 
• VOKIETIJOS HESENO ŽEMĖS LITERATŪROS STIPENDIJA LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA

DE PROFUNDIS 
• R.V. ir V.B..
ATSAKINGŲJŲ DAINELĖ
7
• Balys Bukelis.
LAŽYBOS
3
• GERB. REDAKTORIAU,5

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60

SUKAKTUVINIAI GURINIAI

[skaityti komentarus]

iliustracija

PIRMOJI MEILĖ

Savaitraščio sukaktuvių proga negaliu nepakartoti to, ką kartą kitą esu jau sakęs.

Mano ryšiai su "Literatūra ir menu" panašūs į pirmąją meilę.

Vienintelis savo pašto apylinkėje nuo paauglystės prenumeravau šį savaitraštį. Studijų metais jame buvo išspausdinta pirma mano recenzija, paskui straipsnis. Baigdamas karo tarnybą gavau Vytauto Radaičio, tuometinio vyriausiojo redaktoriaus, laišką, kviečiantį dirbti redakcijoje.

Literatūros kritikos skyriui vadovavau 1974–1979 metais. Kiek patirties? Tik lituanistikos studijos ir sovietinės kariuomenės muštras. Dėl menkų įgūdžių ir įpūsto uolumo iš pradžių, reikia manyti, būsiu priskaldęs malkų. Turėjau atrodyti juokingas vyresniems kolegoms.

"Literatūra ir menas" tada buvo vienintelis kultūros savaitraštis, atrodė didingai ir oficialokai, ypač jeigu prisiminsime ano meto frazeologiją nuo partijos linijos iki sielų inžinierių. Dėl to reikia tik stebėtis V. Radaičio pasiryžimu telktis jaunus žmones – Gražiną Ramoškaitę (Gedienę), Valdą Vasiliauską, Zitą Kelmickaitę, Aldoną Žemaitytę, Alę Počiulpaitę, Marių Liugailą. Ir šiandien šios pavardės ką nors sako, ar ne? Čia paminėčiau ir savaitraščio rubriką "Jaunojo kritiko tribūna". Ji atvedė naujų žmonių.

APIE VYRIAUSIUOSIUS REDAKTORIUS

V. Radaitį lakoniškai galima būtų vadinti "Sniečkaus kadru" – su pliusais ir minusais, kurie tuoj ateina į galvą. Linijos žiūrėjo. Spėju, kad savaip susidėjo – nuoširdūs jo įsitikinimai; visa, ką gavo anksčiau padirbėjęs CK ir "Komuniste"; pareigybiniai gudravimai. Visgi išspausdindavome įvairių dalykų, net drąsokų, ir toks vyriausiasis buvo tvirta gynybinė siena. Sumauti menkiau patyrusius ideologinius karštakošius tikrai mokėjo. Į nacionalinę literatūrą ir jos kūrėjus (nors atstovavo principams) visgi žiūrėjo labai pagarbiai, kokį juodašimtį ar skundiką galėdavo išvaryti iš kabineto rėkdamas. Stengėsi palaikyti gerus santykius su Rašytojų sąjunga, rūpinosi redakcijos ūkeliu, žmonių gyvenimo sąlygomis. Taigi margaspalvis žmogus, savaip simpatiškas, ir šitai mus veikė. Ir į gera, ir į bloga, kaip galėtume sakyti dabar.

Osvaldas Aleksa atėjo iš grynosios žurnalistikos. Tai buvo turbūt 1975 metais. Svajojo apie operatyvias trumpas aštrias recenzijas, minėdavo Amerikos spaudos pavyzdžius. Dėl to (ir ne tik) pravardžiavome jį amerikonu. Pamėginau vieno literatūrologo aptakią recenziją "suredaguoti amerikoniškai". Apstulbo žmogus. Turėjau sugrąžinti visas išlygas ir atsargumus. Pirmadienio pasitarimuose (išėjusį numerį aptarinėdavome nuo V. Radaičio laikų) O. Aleksa sugalvojo "juodojo metraštininko" personažą (kam skirdavo šį vaidmenį, tas turėdavo tendencingai išrankioti visa, kas blogai). Uždraudė žodį "medžiaga", viską liepė vadinti kūriniais. Ilgus pasakojimus apie tai, kodėl reikiamas straipsnis neparūpintas, nutraukdavo griežtai: "Čia istorijos, kur tekstas". Mėgino stiprinti nepriklausomą redakcijos laikyseną, skatinti narsesnį žodį, norėjo, kad apie publikacijas būtų kalbama. Peržiūrėjęs ketvirtinį būsimų publikacijų planą (turėjome tokius rengti), prisimenu, vis tarstelėdavo: "Viskas gerai, bet trūksta ko nors tokio…" Tada galėdavau išsiimti iš stalčiaus V. Kubiliaus, A. Zalatoriaus, S. Gedos, kitų rašinių. Labai mane nustebino suteikdamas galutinio parašo teisę ("Ką pats pasirašai, aš nė neskaitysiu"). Sunkiai apibrėžiamas liberalumas pravėrė laisvės langelių, bet kryptingo nuoseklumo nebuvo.

NUOTRUPOS

Iš redakcijos folkloro. Atseit vyriausiasis V. R. per vieną bendradarbių vakarėlį susiginčijo su savo pavaldiniu E. J. (abu karšti) ir vožtelėjo jam. Šis antryt už kampo palaukė ateinančio vado ir davė grąžos. Toliau abu sėkmingai bendradarbiavo.

Buvo vertinama, jeigu spaudai parengtas tekstas gerokai pabraukytas, primargintas. "Įdėta darbo!" Kaip elgdavosi Eugenijus Matuzevičius, jeigu nerasdavo, prie ko prikibti? Išbraukia žodį ir viršuje spalvotu rašikliu ranka užrašo tą patį.

Čia ne mano laikų istorijos. Girdėtos.

Šviežia galva. Pagal grafiką turėdavome eiti į spaustuvę ir peržiūrėti sumaketuotus puslapius. Toks žiūrėtojas buvo vadinamas "šviežia galva". Na, paskutinis žvilgsnis, – kad būtų švaru. Geriausiai sekėsi "šviežgalviauti" Jonui Strielkūnui. Tik palinksta virš puslapio, – ir jau rodo klaidą pirštu, ir juokiasi.

Dar apie Joną. Jo darbo stalas būdavo labiausiai sujauktas – stirtos ir kalnai prozos ir poezijos. Už tą netvarką buvo ne kartą bartas ir "svarstytas". Bet kai valdžia pareikalaudavo – duok paskaityti vieno ar kito atneštų eilėraščių, – Jonas beveik nežiūrėdamas reikiamus lapelius ištraukdavo.

Kaip pradėjau rūkyti. Jau pavakarė, galva išūžta, nieko, regis, nebegalėčiau. Užeina Romas Mačiulis (atsakingasis sekretorius): tavo parengtą straipsnį išėmė Glavlitas, per valandą duok kitą, numery skylė.

Artimiausias nervų nuraminimas ir dopingas būtų kava (po 8 kapeikas) kitapus gatvės (tebėra ta užeigėlė). Bet ten eilutė. Tada žadindavo cigaretė, nuodėmė po ranka.

Ko nereikėdavo redaguoti. Praktiškai nereikėdavo taisyti straipsnių ir recenzijų kalbos – Leono Gudaičio, Alekso Dabulskio, Tomo Venclovos, Sigito Gedos.

Purslai. Redaguoju literatūros kritiko A. G. straipsnį. Nemaža vandenėlio. Braukiu pirmą pastraipą, jau brauksiu antrą. Telefono skambutis: "Ar čia vandens perpylimo stotis?" Nesukūriau, tikras dalykas.

Apie Brežnevą. Na, išėjo garsioji genseko trilogija. Šefas liepia užsakyti recenziją. Sakau: Vilijai Šulcaitei užsakykim. Pasijuokia ir paragina rasti "kokį rimtesnį" recenzentą. Tikrai nesmagus užsiėmimas. Pasikankinęs susirašau stulpeliu kokią dešimtį pavardžių ir pradedu skambinti. Ir kalbėtis nesmagu. Kokius girdžiu atsakymus? Mielai, bet dabar išvykstu. Sergu. Negaliu, skubu skaityti savo knygos korektūrą. Ačiū, bet man per daug garbės. Ir taip toliau, ir panašiai. Pasidaro jau smagu ir smalsu, kas ką kaip sakys. Pereinu visą sąrašą. Parašė Vilija.

Kaip trumpinti. Padirbėjęs keletą metų ir daug kartų vargęs, kai straipsnio ar recenzijos "uodega" likdavo sumaketuoto puslapio paraštėje (reikėdavo išbraukti tai 10, tai 20 eilučių), štai ką sugalvojau. Straipsniuose ir recenzijose pradėjau palikti po gerą pastraipą ne ką sakančio teksto. Taigi R. Mačiuliui arba E. Matviekui paro­dydavau kančios iškreiptą veidą, jiems išėjus bemat išbraukdavau tą pastraipą ir – po valandos – grąžindavau puslapį.

Tebus čia apie visai ką kita. Parašydavo autoriai ir tokių minčių, kurios negalėjo "praeiti". Jei redakcija paliktų, – išbrauktų cenzūra. Ir pasekmių būtų. Norite tikėkite, norite ne, – apie tokius "suredagavimus" autoriams iš anksto pasakydavau. Nemalonu. Ir replikų išgirsdavau, pavyzdžiui: ar čia savo balsu kalbi, ar šefo, ar kieno, o pats ką manai?.. Bjaurus laikas mus bjaurino.

Amžinasis variklis. Sakoma, kad jo nėra. Kiek pamenu "Literatūrą ir meną" – tai vis su Irena Babiliūte. Kalbos prižiūrėtoja. Ir dabar ji paskambins, gudriai pagirs, o paskui: daugoka kabučių, netvarkinga tariamai tiesioginės kalbos skyryba, kalbininkai bars dėl slengo…

Įkurtuvės. Bene 1978 m. mūsų benamė trijų asmenų šeima gavo dviejų kambarių butelį Švyturio g. 19. Tikra laimė! Ačiū Rašytojų sąjungai, tikriausiai ir redaktoriui. Reikia švęsti. Nei stalo, nei kėdžių. O bendradarbiai kad ragina! Šventėme tuščiame bute. Kas ant grindų (kažkokį kilimą turėjom), kas ant palangės, kas ant knygų dėžės. Svarbiausia: ateidami bendradarbiai kiekvienas atnešė po molinį dubenį. Kai kurie išlikę iki šiol. Ir didysis.

Nuotrauka. Baigdamas pasiūlysiu kokių trijų dešimtmečių senumo nuotrauką. Fotografavo tikriausiai ilgametis "Literatūros ir meno" fotografas Arnoldas Barysas. Tebus taip: mes jauni iš redakcijos Komjaunimo (dabar Pylimo) gatvėje tiesiame puokštelę gėlių šiandieniniam "Literatūrai ir menui", sulaukusiam šešiasdešimties.

Iš kairės: Rimantas Šmulkštys, Valentinas Sventickas, Zita Kelmickaitė, Eustachijus Aukštikalnis, Marius Liugaila, Aldona Žemaitytė.

Valentinas Sventickas

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 16 
22:40:53 Aug 15, 2010   
Aug 2009 Aug 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba