ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-11-12 nr. 772

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (23) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sutemose (112) • GEOFFREY WHEATCROFT. Ne tokia jau nuoširdi santarvėLAIMANTAS JONUŠYS. Bookerio premija – Johnui Banville’ui (18) • DAINIUS RAZAUSKAS. Šiaurės Atėnų tremtinė viduramžių Romoje (1) • SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (17) • VYTAUTAS STRAIŽYS. LietusPETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros (1) • DŽUNA (3) • JŪRATĖ BARANOVA. Skaitymo malonumas (1) • JOHN WALSH. Keisti ir nuostabūs įvairių pasaulio kalbų žodžiai (2) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestasVIDAS POŠKUS. Fortai (1) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Lietuvą užplūdo čimčiakai žudikaiLAURA LAURUŠAITĖ. Knygų šventė RygojeIRENA SKOMSKIENĖ. Pietų vartai?VLADIMIR ŠINKARIOV. Tenai atgalLaiško faksimilė (1) • LAIŠKAI (213) •

Bookerio premija – Johnui Banville’ui

(Ir apie premijas vertėjams)

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

"Airiai dažnai angliškai rašo geriau negu anglai, – teigė anglas literatūros kritikas laikraštyje "Daily Telegraph", paskelbus šių metų Bookerio premijos finalinių nominacijų šešetą (shortlist), ir tęsė: – Šiemet čia jiems atstovauja Johnas Banville’as su "The Sea" ("Jūra") – melodingu elegišku kūriniu – ir Sebastianas Barry su romanu "A Long Long Way" ("Taip toli toli"), kurio veiksmas vyksta Dubline ir istorinių 1916-ųjų apkasuose". 1916-ieji airiams istoriniai todėl, kad tais metais Dubline įvyko Velykų sukilimas – Airijos nepriklausomybės išsikovojimo preliudija. Sebastianas Barry (g. 1955) šiame, kaip ir ankstesniuose kūriniuose, pvz., gerai įvertintame romane "The Whereabouts of Eneas McNulty" ("Kur buvojo Enėjas Maknaltis", 1998), vaizduoja likimą tų airių, kurie Pirmajame pasauliniame kare kovėsi Britanijos kariuomenėje, o netrukus po to laisvę atgavusioje tėvynėje už tai buvo ujami kaip išdavikai.

Į finalinį šešetą šiemet nepateko ankstesnių Bookerio laimėtojų Salmano Rushdie, J. M. Coetzee (nobelisto) ir Iano McEwano nauji romanai. Daug kas ypač pasigedo pastarojo romano "Saturday" ("Šeštadienis"), kurio veiksmas vyksta didžiosios demonstracijos Londone prieš karinį kišimąsi į Iraką šeštadienį (2003), bet orientuotas į asmeninį pagrindinio personažo gyvenimą. "McEwanas šiuo metu galbūt yra geriausias Britanijos romanistas ir dabar tikrai išgyvena savo įspūdingų kūrybinių jėgų žydėjimą", – teigė dienraščio "Times" recenzentė, ir, žinoma, ne ji viena taip mano. Savo kuklia nuomone tuo suabejočiau, bet turbūt geriausiame savo romane "Atpirkimas" (šiemet išleistame ir lietuviškai) jis, be abejo, stulbina bent jau literatūriniu meistriškumu. Kiek žinau, "Šeštadienis" jau verčiamas į lietuvių kalbą, tad visiems primenu, kad autoriaus pavardę reikia tarti "Makjūan".

Į finalinį šešetą pateko dvi moterys, abi pavarde Smith. Zadie Smith (g. 1975 Londone, anglo ir juodaodės jamaikietės šeimoje) šiuo metu yra itin madinga ir žiniasklaidos puoselėjama autorė, plačiai išgarsėjusi savo pirmuoju romanu "White Teeth" ("Balti dantys", 2000). Trečiajame romane "On Beauty" ("Apie grožį"), kritikų pavadintame socialine komedija, vaizduojamas akademinis Amerikos universiteto (panašaus į Harvardą) pasaulis, kuriame susiduria dvi labai skirtingos – amerikiečių ir britų – šeimos, vyksta lyčių ir rasių drama.

Škotės Ali Smith (g. 1962), iki šiol labiau pasižymėjusios apsakymais, romano "The Accidental" ("Smulkmena") pagrindas – šeimos su dviem vaikais paaugliais atostogos kaime, kur visų keturių asmenų skirtingas bėdas pakoreguoja netikėtas pašalietės vizitas.

Juliano Barneso (g. 1946) romanas "Arthur & George" paremtas realiais šimto metų senumo įvykiais. Pavadinimo Arthur yra Conanas Doyle’is, o George – advokatas, gimęs mišrioje šeimoje (tėvas – parsas). Neteisingai apkaltintas George’as patenka į kalėjimą, o išėjęs nesėkmingai bando susigrąžinti gerą vardą. Jo išleista knyga patraukia Conano Doyle’io dėmesį. Kaip rašyta "Times Literary Supplement" recenzijoje, romane perteiktas "itin kruopštus to meto Anglijos paveikslas, gvildenama įtampa tarp įstatymų ir teisingumo ir įtikinamai bei intymiai pavaizduoti du žmonės, turėję daugiau bendrumo, negu patys įsivaizdavo".

Paskelbus finalinį šešetą, manyta, kad daugiausia šansų turi Barnesas, anksčiau jau dukart nominuotas, taip pat ir su knyga "Flaubert’o papūga" (1984) – pusiau romanu, pusiau apmąstymu apie didįjį klasiką, – daugelio laikoma geriausiu jo kūriniu. Tačiau paskelbus laureatą paaiškėjo, kad didžiausias Banville’o konkurentas buvo Kazuo Ishiguro (g. 1954), jau gavęs Bookerio premiją 1989 m. už romaną "Dienos likučiai" (liet. 2000). Naująjį romaną "Never Let Me Go" ("Nepaleisk manęs" [?]) turbūt galima priskirti antiutopijos žanrui, kartu tai yra alternatyvi istorija, nes vaizduojama praėjusio dešimtmečio Britanija. Visiškai uždarame internate geromis sąlygomis augantys vaikai vėliau sužino, kad visi jie yra klonai, o jų kūnai bus panaudoti organų transplantacijai. Čia dar susidėsto meilės trikampis ir kitokios peripetijos.

Bookerio premija be paliovos provokuoja ginčus dėl strategijos: ar ją reikia skirti už knygas, patrauklias eiliniams skaitytojams, ar už elitinius kūrinius. Pirmuoju atveju galima klausti, kokia prasmė premijuoti romanus, kurie ir be to gali patraukti publikos dėmesį, o tikrai aukšto lygio literatūrai tokio dėmesio stinga. Šiaip ar taip, pastaraisiais metais buvo pakrypta prie lengvesnio pobūdžio prozos, užtat šiemet laimėjo rafinuoto literatūrinio stiliaus romanas (prieš kelerius metus turėjau nelengvo malonumo versti to paties autoriaus romaną "Parodymų knyga"), ir tai sukėlė gana prieštaringą reakciją. Banville’o (g. 1945) romano paprastu pavadinimu "The Sea" herojus – savo girtavimo sukeltų bėdų kamuojamas dailėtyrininkas – žmonai mirus nuo vėžio, nostalgijos genamas nuvyksta į miestelį prie jūros. Romane nedaug nuoseklios siužetinės intrigos, daug herojaus prisiminimų ir įspūdingų poetiškų sakinių. Pasak "Sunday Telegraph" recenzento, "Banville’o proza didinga. Kiekviename puslapyje skaitytoją pakeri eilutė ar sakinys, kuris prašosi skaitomas dar kartą. Tie sakiniai – kaip kokio pasakiško narkotiko impulsai". Tačiau Bookerio vertinimo komisijos sprendimas sulaukė ir nemažai priekaištų. Dienraščio "Independent" literatūros skyriaus redaktorius Boydas Tonkinas neslėpė pasipiktinimo, kad premija paskirta "šaltai ir dirbtinei siauro estetizmo gimnastikai".

Už šio sprendimo slypėjo savotiška intriga. Nulėmė komisijos pirmininko – iškilaus literatūros tyrinėtojo, profesoriaus emerito Johno Sutherlando balsas, nors būtent jis šiemet buvo viešai pareiškęs nepritarimą Banville’o neigiamai minėtojo McEwano "Šeštadienio" recenzijai (paskelbtai "New York Review of Books"). Sutherlandas spaudai teigė, kad "Jūra" yra "meistriška sielvarto, atminties ir meilės prisiminimo studija".

Vertimo premijos Britanijoje skiriamos pagal kalbas. Šiemet tokių premijų susidarė šešios – už angliškus vertimus iš prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, olandų ir naujosios graikų kalbų. Nuostatuose pabrėžiama, kad atsižvelgiama ne tik į vertimo kokybę, bet ir į knygos vertę.

Premijas paskelbė "Times Literary Supplement" kartu su Vertėjų asociacija. Scotto-Moncrieffo premija už geriausią vertimą iš prancūzų kalbos (pavadinta C. K. Scotto-Moncrieffo (1889–1930), Prousto vertėjo, garbei) skirta Johnui Bergeriui ir Lisai Appignanesi (abu jie žinomi kaip rašytojai), išvertusiems Nellos Bielski romaną, angliškai pavadintą "The Year is ’42", – veiksmas vyksta 1942 m. Paryžiuje ir Kijeve.

Schlegelio-Tiecko premija už geriausią vertimą iš vokiečių kalbos įvertinta Evelyn Schlag eilėraščių rinktinė, išversta Karen Leeder.

Valle Inclįno premija už vertimą iš ispanų kalbos atiteko Chrisui Andrewsui, išvertusiam pastaruoju metu vis labiau vertinamo Čilės rašytojo Roberto Bolańo (1953–2003) romaną "Tolima žvaigždė".

Geriausiu vertimu iš naujosios graikų kalbos pripažinta graikų fantastinės literatūros rinktinė (vertė Davidas Connolly). Fantastika čia suprantama plačiausia prasme, tad į knygą pateko ir K. Kavafis, ir graikų siurrealistai.

Vondelio premija už vertimą iš olandų kalbos atiteko Diane Webb, išvertusiai Hermano Pleijo knygą "Demoniškos ir dieviškos spalvos" – spalvų reikšmės viduramžiais studiją. O tarp vertėjų iš rusų kalbos pasižymėjo Oliveris Ready, išvertęs Jurijaus Buidos apsakymų rinktinę "Nuotaka iš Prūsijos". Buidą galima laikyti mūsų kaimynu – jis gimė 1954 m. Vėluvoje (Wehlau, dab. Znamensk), šis miestelis ir jo gyventojai tapo daugelio jo kūrinių šaltiniu. Naująją Rossica premiją sudaro 2000 svarų (panašiai kaip ir kitas). Vienas iš fundatorių – Boriso Jelcino fondas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


46742. mgl2005-11-14 14:24
geras straipsnis ir informacija.jelcinas irgi remia elitinius autorius.indomu.laukiam tokiu knygu.gal ir bibliotekose bus.

46768. q2005-11-14 18:49
sušaudyt

46795. mg2005-11-15 09:23
už ka

46812. g-ui2005-11-15 12:42
nesvarbu,nesvarbu,nesvarbu.ilgai popsinsit...ar tik po kokiu iškadu,po kiek laiko.kiek jo reiks,kad pradetut šaukt

46813. vasi2005-11-15 12:52
vasilisos nuo Joyce`o laikų irgi balsuoja už airius, kurie tikrai "dažnai angliškai rašo geriau negu anglai":). O straipsnis, taip taip - informatyvus, net premijų strategijų problematiką grybštelėjantis. Po gk Tualetinių užkulisių atrodo, kad mūsuose šitos strategijos formuluojamos kur kas paprasčiau:). Dar labai prajuokino pamokėlė, kaip tarti McEwan`o pavardę. Makjūan:)

46816. edva2005-11-15 13:28
Nežinia kodėl prisiminiau L.J. recenziją VARNOS romanui (apie romaną KLAJŪNAS). Nei šis, nei tas: neesminiai dalykai apčiuopti. Skubotai rašyta ar perskaityta skubotai? Ne VARNĄ eilinį gelbstint! Neeilinis jis mūsų! Vienas mano draugas visada L.J.giria. Būtent už pirminių šaltinių žinojimą. Taip ir yra.

46819. zeta (gresmingai)2005-11-15 14:13
Jau perskaiciau kelis varnos romano skyrius.

46827. vasi bando užčiuopti grėsmes2005-11-15 15:20
grėsmingai kam? - varnai ar Jonušiui?:) beje, Edva, kur tu tą Klajūno recenziją radai?

46830. 2 zeta2005-11-15 15:48
Cia galetute ir sustoti:)

46831. cikada2005-11-15 16:23
dajosh stranie uglia, xot` mielkovo...

46832. zeta2005-11-15 16:26
Kazkada grasinau varnai, kad paskaitysiu jo knyga ir paziuresiu, ar moka rasyt. Tai va ir emiausi reikalo sirdingai, su interesu ir tokiu kutuliu - kaip cia dabar viskas bus. Netingeciau, parasyciau tikra recenzija. Bet yra siokiu tokiu kliuciu: tada tektu skaityt du kartus, antra karta letai ir idemiai, kad kiti fellow critics ir autorius plauku neispesiotu. Taip kad kol kas nesustosiu, toliau skaitysiu ir perskaicius, kaip kokia varazbitka, visa teisybe pasakysiu. Bet skaitysiu letai, nes laikas kaip vanduo - rankas imerki, o paciupt negali.

46839. edva-vasi2005-11-15 17:27
Šių metų ŠIAURĖS ATĖNUOSE:2005m. gegužės 7d.Nr.17(747).KLAJŪNO PASAKOS IR MĮSLĖS.Prašau!

46854. d2005-11-15 19:08
LAIMANTAS JONUŠYS. Klajūno pasakos ir mįslės (Artūras Imbrasas. Klajūnas. V.: Vaga, 2005. 297 p.) Deja, mįslinga ir gluminanti pabaiga, kuria siekiama lyg ir šokiruoti skaitytoją, lyg ir nubraukti visa tai, kas parašyta iki tol, gadina įspūdį. Knyga, prasidėjusi daug žadančiais gero stiliaus ir gerų naratyvų pavyzdžiais, baigėsi tuo, kas šiandieninėje lietuvių literatūroje jau ima įgristi, – bjaurasties pliūpsniais.

46952. Dede2005-11-17 12:46
Geriausi XXa pabaigos - XXIa pradzios anglu prozininkai:Jan McEwan,Peter Ackroyd,Julian Barnes,John Fowles,Iris Murdoch,Graham Swift,Christopher Priest.Kodel John Fowles ir Iris Murdoch isejo is sio pasaulio be Nobelio,o E.Jelinek ir Coutzee ji gavo - neaisku.

46955. mgl2005-11-17 13:21
dede tai kur rast juos paskaityt.gal kontupery yr

Rodoma versija 15 iš 27 
22:35:50 Aug 1, 2010   
Dec 2007 Apr 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba