ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-06-04 nr. 751

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (378) • RENATA ŠERELYTĖ. Herojinio epo paraštės (30) • VINCENT TOURNIER. O kur jautienos troškinys?LAIMANTAS JONUŠYS. Gudaičio-Guzevičiaus nuopuolis (37) • DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Modernėjimo procesai tolerancijos aukso amžiujeEGLĖ ALEKNAITĖ. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (2) • DU FU. Benamio atsisveikinimasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Virtualios utopijos, POPULIZMAS ir saugi ateitisJĀNIS ROKPELNIS. PoezijaAUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (6) (1) • MYKOLAS SLUCKIS. Po 40 metųNeries regioninio parko kultūrologę IDĄ STANKEVIČIŪTĘ kalbina Juozas Šorys. Neris bebras, vėlių upė (12) • NIGEL FARNDALE. Kaip drįstat, pone!JURGIS JANAVIČIUS. Rudenį visad taip būnaTATJANA TOLSTAJA. Naktis

Virtualios utopijos, POPULIZMAS ir saugi ateitis

VALENTINAS KLIMAŠAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Martin Le Chevallier. Saugi visuomenė. 2003

Laikas, be abejonės, yra linkęs transformuotis, ir tai įrodo ne tik klubiniai savaitgaliai, kai haliucinogeninį penktadienį keičia pirmadienio rytas. Daug labiau toksinių medžiagų prisigėrusi ši mintis: kas nutiktų, jei žadėta rytdiena ateitų dar šiandieną? Nuo politikų veidų nuslinktų optimizmo kaukės? Ne, politikai žino futurologijos institutų prognozes ir savo galimybių ribotumą. Jų nenustebinsi. Pažadai ir utopijos skirti rinkėjams mokesčių mokėtojams. Po įtempto savaitgalio mane geriausiai detoksikuoja Lietuvos statistikos prognozės, bet, paklausęs www.bbc.co.uk internetinio radijo, nusiraminu – jos tėra maža globalaus košmaro dalis.

Futuristinių utopijų anšlagas mus atakuoja tik prieš rinkimus ir kilus politinėms krizėms. Po ilgų ideologizacijos metų "broliškų tautų" sąjungoje Lietuva išsikovojo nepriklausomybę jau beveik nevartodama tikros utopinės retorikos – ji tenorėjo kuo greičiau atkurti nepriklausomą valstybę ir pritaikyti savus įstatymus prie ES standartų. Taip utopiniu mūsų visuomenės ateities idealu tapo ekonomiškai pažangesnių šalių praeitis. Ar pasiekusi pirminius savo tikslus – tapusi ES ir NATO nare, – bet susidūrusi su naujo pobūdžio problemomis (pavyzdžiui, neigiamomis demografinėmis tendencijomis, jei reikėtų išskirti tik vieną problemišką Lietuvos realybės aspektą) mūsų visuomenė vis dar sprendžia, kuria, planuoja naujus visuomeninius konfliktus, iššūkius, utopijas? Atsakymai – oficialūs Vyriausybės tikslai: informacinė visuomenė, ekonominė gyventojų gerovė, išsilavinimas etc.; bet jie yra per daug oficialūs ir tėra bendros pasaulinės vartotojų visuomenės abėcėlė ant bevielės klaviatūros su lietuviškais rašmenimis.

Bet ką mums dabar reiškia brukama ateitis ir jos utopijos?

1928 metų vizionieriai – keturvėjininkai – skelbė: "Atsigręžę priekin matom: ant jaunų pečių užrioglintas Puntukas, didžiausias Lietuvos akmuo. Su šia našta mes su visais, neskiriant jokių negrų, žengiam į ateitį". Šiandieną Puntuke iškalti tragiškų herojų Dariaus ir Girėno veidai, skraidinta ateitis sudužo miškuose, o "Lituanica" pasirodo tik dangoraižių darbuotojų košmaruose. Bet yra ir kita išeitis – nuo Puntuko svorio mus visus gali išgelbėti skaitmeninė ateitis, genų inžinerija ir kitokia bet kokių negatyvių reiškinių prevencija. Pristatau projektą "SAUGI VISUOMENĖ" (Martin Le Chevallier, 2003, paroda "Populizmas", ŠMC). Šis filmas – tai skirtingų kompiuterinių žaidimų (toliau – ) fragmentų montažas, ateities visuomenės reklama, kurios šokčiojantį vizualų pasakojimą artikuliuoja pompastiškas balsas. "Saugi visuomenė" visų pirma yra filmas ne tik apie , bet ir apie bet kurios utopijos ar utopinės erdvės ciniškumą. Viena iš pagrindinių kompiuterinių žaidimų sėkmės sąlygų yra ta, kad gali simuliuoti itin rizikingas situacijas be jokios tiesioginės rizikos ir atsakomybės. Visi įmanomi destruktyvūs veiksmai, nesuvaldomos situacijos ir aplinkybės taikosi užkariauti , su jais ir yra asocijuojami. Žaisdami jūs galite iššaudyti visus draugus ir drauges, suvažinėti per pėsčiųjų perėją einančius pensininkus, paskandinti ištisus miestus, sukurti šeimą ir ją palikti. Kompiuteriniams žaidimams tegalioja viena etinė taisyklė – patekti į aukštesnį lygį ir dar daugiau iššaudyti. taikosi į mūsų paveldėtą "driežišką" smegenų dalį, sukelia prisirišimo jausmą, kurį psichologiškai tegalime sulyginti su transo būsena – tvirtina technologijų kritikas Erikas Davisas.

Utopijos, vizijos, virtuali technologinė tikrovė svaigina, nes nepaklūsta fizikiniams ir politiniams dėsniams. Gresiant tikroms ir išgalvotoms susinaikinimo galimybėms pasaulis neturi pasirinkimo – jis privalo sukurti virtualią komunikacijos ir medijų sistemą. Jei manote, kad jau šiuo metu žiūrite per daug televizijos, klystate. Ateityje išvien gyvensite televizijoje ir į viešas erdves projektuojamoje virtualioje realybėje. Šiuo atveju medijos ir komunikacijos sistemos veikia kaip sensoriai, net karo zonos turi internetinį ryšį, o el. paštas ir SMS padeda organizuoti maištus ir revoliucijas (pastarųjų kinų demonstracijų prieš Japoniją pavyzdys). Pasaulis tuo pat metu auga plėsdamasis į kosmosą ir smulkėja pikseliais versdamas nanoobjektus. Didėjant skaitmeninių objektyvų gebai visa yra nuskenuojama į skaitmeninius kodus – įskaitant gamtą, kvapus ir DNR, kad vėliau visa tai būtų galima atkurti (kad ir tuose pačiuose kompiuteriniuose žaidimuose). atlieka tokią pat paslaugą skaitmeninėms technologijoms, kokį pornografiniai videofilmai atliko kasetiniams vaizdo grotuvams – stimuliuodami gargantiueliškus geismus jie sukūrė masinio vartojimo naujųjų technologijų rinką.

Tačiau kokią ateitį mums siūlo "Saugi visuomenė"? Teroristų padėtų bombų sprogimams atsparios šiukšlių dėžės, saugus seksas, nealkoholinis viskis, neriebus šlamštmaistis, jokių traumų ir ligų, vidinės kaltės jausmo nesukeliantis kitų išnaudojimas ir bestresis gyvenimas – tai prozako, nano ir genų technologijų kartos vizija.

Socialinės ir politinės utopijos yra viena svarbiausių "Populizmo" parodos temų. Pats populizmo terminas yra vienaip ar kitaip susijęs su ateities planavimo machinacijomis. Populizmas kaip šiuolaikinės retorikos žanras trykšta privalomu optimizmu. Populistams ši diena yra vakar žadėtas rytojus, ji įpinama į patikimą ir saugią formulę – rytdiena niekada neateina. Utopija kaip senas žanras labiau orientuota į politinę fikciją, mokslinę fantastiką nei į futurologiją. Ji visada buvo politinių reformų siekiantis žanras. Idealios visuomenės tokios gali atrodyti tik jas sugalvojusiems politikams. Dar vaikystėje atsitiktinai į rankas pakliuvusi T. Campanellos utopinė knygelė "Saulės miestas" man sukėlė siaubą – niekaip negalėjau apsispręsti, kuriam idealaus skruzdėlyninės visuomenės sektoriui norėčiau priklausyti: valdančiajam, produktyviam ar reprodukciniam (o kuriam sektoriui save priskirtumėte jūs?). Utopijos skiriasi nuo antiutopijų tik pateikimo būdu, todėl utopija lygi antiutopijai. Vienų politinės svajonės yra kitų košmaras. Visos utopijos yra homogeniškos, o smulkiausios nedalomos jų visuomenių ląstelės (individai) yra programuojamos. Tobula utopinė visuomenė veikia sklandžiai kaip be klaidų instaliuotas kompiuteris. O jei atsiranda klaida, utopinė visuomenė yra perinstaliuojama, ir bet kokie programai nepaklusnūs elementai sunaikinami.

Futuristinių fikcijų kūrėjas J. G. Ballard’as iškelia klausimą, ar ateitis dar turi ateitį, atkreipdamas dėmesį į šiuolaikinės kultūros ekspansiją į laiką ir jos savybę teminiais parkais paversti bet kurią mūsų kultūrinę patirtį. Teminių parkų kaip kultūrinės industrijos produkto fenomenas yra vartotojų visuomenės ir korporacinio mentaliteto vaisius, kuris transformuoja žinomus mitus į lengvai atpažįstamus įvaizdžius ir produktus. Teminiai parkai yra tobulas pavyzdys, kaip bet kuris diskursas gali būti paverčiamas lengvai atpažįstamų ir suvartojamų simuliakrų komplektu. Tautiniai etnosimuliakrų parkai – "Čili kaimai" – turi tiek bendro su lietuvių tautine kultūra, kiek "Čili Kinija" – su kinų kulinarija, bet po "Čili kaimo" net Rumšiškės atrodo nuobodžios. Kad būtų sėkmingi, teminiai parkai privalo turėti "patogaus suvartojimo" funkciją. Tačiau ne visi kultūriniai parkai taip lengvai paverčiami nacionalinės svarbos atrakcionais. Minėta greitojo maisto restoranų grandinė bent jau komerciškai yra sėkminga, o Valdovų rūmų fikcijos atrakcionų gamybą nuo sėkmės skiria Gedimino pilies kalno dydžio Didžioji kinų siena.

Valstybinių utopijų gamyba yra vienas mėgstamiausių žanrų politinių radikalų ir fundamentalistų visuomenėse. Kaimyninės diktatūros prezidento internetinėje svetainėje http://president.gov.by komentarus palikę piliečiai nesidžiaugia, kad vakar juos buvo pagrobę ateiviai ir kad jie dar niekada nebuvo patyrę tokios geros kokybės sekso, bet prašo valstybės galvos dar stipriau įsikišti į valstybinės politikos formavimą ir dar griežčiau apibrėžti Baltarusijos visuomenės idealus. A. Lukašenka šioje politinėje erdvėje veikia kaip virtualių erdvių mesijas – valstybės ateities ir visuomeninių idealų programuotojas.

Bet grįžkime prie išeksploatuotos ateities. Ateities prognozės turi tendenciją kelti susirūpinimą, kuris irgi gali būti paverčiamas būtinuoju produktu. Tokiu atveju kyla klausimas: ar mes jau suvartojome savo ateitį? Jei taip, ką mums reiškia suvartota ateitis?

Bet kuriuo atveju ateitis yra svarbi draudimo industrijai. Pensijų ir investiciniams fondams. Toli į priekį suplanuotoms mega ir nano kosminėms programoms. Laukiantiems pajamų iš savo el. akcijų. Kaip sakė vienas Halo Hartley filmo "Neįtikėtina tiesa" herojų – "istorija negali pasibaigti, kai uždirbama tiek DAUG pinigų".

Ateities vizijos naudingos ir tuo, kad leidžia naujai pažvelgti į savo dabartį. Dabartis atrodo kitaip permodeliuota iš 500 metų distancijos. Internetinis kelionių laike fondas (www.timetravelfund.com) ieško trokštančių būti išgelbėtų ir visa tai – tik už 10 $. Sutikite, tai nedidelė suma. Minėtas fondas taip pat siekia pasinaudoti laiko transformacijomis – vos vieno dolerio investicija per 500 metų pavirs 39,323,261,827.22 dolerių suma. Už šią sumą jūs ir būsite išgelbėti – prieš galimą natūralią mirtį fondo darbuotojai iš ateities jus (klonuotą, sveiką ir jauną) nugabens į objektyvią realybę po 500 metų nuo šiandienos. Juk mokslas ateityje išgelbės nuo mirties ir sugrąžins jaunystę ne tik popiežiams. Tai, kas skamba kaip liūdna žinia laukiantiems nekenčiamo diktatoriaus mirties, gali tapti gera naujiena žinant, kad ateityje nebus diktatorių – žmogiškoji galia ir atsakomybė bus apribota. Be to, jūs galite pasirūpinti, kad į ateitį būtų paimtas ir jums artimas ar jūsų norimas žmogus (išskyrus atvejus, jei jis testamente pareiškia nenorą būti ištremtas į ateitį; yra kitų papildomų sąlygų).

Jei visą laiką stebėjotės, kur dingsta žmonės, štai jums atsakymas: saugi visuomenė, saugi ateitis.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 11 iš 21 
22:42:59 Jul 25, 2010   
Jul 2009 Jul 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba