Ruxandra Niculescu, rumunų poetė, gimė 1949 m. Bukarešte ir ten studijavo filologiją, dabar gyvena Ciuriche, rašo ir vokiškai. Yra išleidusi eilėraščių knygų rumunų ir vokiečių kalbomis. Čia siūlomi eilėraščiai paimti iš žurnalo „Wegweisende Literatur der Gegenwart“ („Neue Sirene“) maloniu redakcijos sutikimu. Eilėraščiai versti iš vokiečių kalbos.
Iš kalbos į kalbą
Šiandien
vienoj kalboj
rytoj
kitoje.
Draugai
negali
paskaityti
eilių
jiems
svetima
kalba
parašytų.
Senas paveikslas
Be perstojo
ji žvelgia į mane
iš seno paveikslo
tarsi
iš lango.
Atjauninta
mirties
tarsi ji būtų
dabar
duktė.
Daiktų tėvynė
Naktį vėlai kai ir laiptai suminga
girdžiu mišką balduose ošiantį.
Prisimena medžiai savo šaknis.
Spinta iš ąžuolo prasiveria
ir išleidžia vilkus ir stirnas.
Parausta veidrodžio vanduo.
Tačiau neapykantos nebelieka.
Miegas sugrąžina daiktams
jų tėvynę.
Skubūs žingsniai
Šįvakar mus meilė aplanko
ir atneša rožių tamsių
bet ji atrodo pavargus ir šypsos
labiau bedantė nei kada nors.
Jos rankos vysta ir krenta
žemėn šnarėdamos.
Mes girdim savo balsus
tarsi skubius žingsnius
už svetimų durų
ir mes pabundam
su žvaigždėmis virš pečių
su žole žemiau kelių.
Rojus
Beskaitant
užmigus
ir mirčiai
užklupus
vis dėlto
anapus
pradėtą
knygą
užbaigti.
Baimė
Šitas eilėraštis
man sukelia
baimę.
Jis žvelgia į mane
lyg būtų
jau visad
čia buvęs
ir būtų
viską
matęs
nuo pat pradžių
tarsi akis
negalinti
užsimerkti.
Katė
Naktį
guli mano katė
tarsi prespapjė
ant šūsnies
neprirašyto popieriaus.
Jos murkimas
man atrodo
lyg ji
sapnuodama
diktuoja
eilėraštį.
Rytą anksti
ji palieka
puslapius
juodus
nuo raidžių
su spindesiu
keistu
jos šaltose lyg jūra
akyse.
Žolių uždanga
Virš mūsų
sninga
senatvė.
Mes nešiojam
perukus
iš sniego
ir raukšlėmis
grimuoti
mes vaidinam
mirusius
tėvus.
Mes sulaukiam
neregėtos
sėkmės.
Šakos
audringai
ploja.
Varnos
klykia
susižavėjusios.
Pabaigoj
krenta
uždanga
iš žolių.
Iš vieno kambario į kitą
Mes tik einam
iš vieno kambario
į kitą
kaip kasryt
iš miegamojo
į virtuvę
išsivirti
kavos.
Ir vienąkart
randam puodelį
dar šiltą
iš kurio Dievas
ką tik
atsigėręs.
Sūnus
Kaip sunku
būti panašiam
į ką nors
ko tu nepažįsti.
Į amžinai
pasigendamą
tėvą
kuris vis užsiėmęs
pasaulio sukūrimu
niekad nerado laiko
sekmadieniais
su savo sūnum
žmogumi
Edeno
sodo apžiūrėti.
ATĖNAI
Lietuva internete
