ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-09-10 nr. 764

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (30) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Rašytojas ir alkoholis: kuris kurį? (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Tekstą apraizgę voratinkliai (456) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Praskrendantys paukščiaiTOMAS VENCLOVA. Vilniaus vardai (1) • ELISABETH GERLE. Kultūros ir religijų globalizacijaSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiOLIVIER CULLIN. Muzika ir pasaulio sandaraVALDAS DAŠKEVIČIUS. EilėsGINTARĖ ADOMAITYTĖ. Apie duobes ir tylą (23) • VALDAS STRIUŽAS. Visiems – saugų eismą-vp-. VoraiGINTARAS BERESNEVIČIUS. Tove Jansson, skaitymai ir rašymaiVIDAS POŠKUS. DurysGILBONĖ. Mano pirmoji meilėRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (63) • LAIŠKAI (192) •

Apie duobes ir tylą

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys

Aukštadvaryje – tiek kartų "Šiaurės Atėnuose" aprašytame Audros Baranauskaitės – ir aš sau radau šį tą svarbaus. Ne tik Baranauskaitę lysvėse...

Tykią Verknės gatvelę, smarkų šaltinį – maždaug čia upės Verknės pradžia. Kartuvių kalną – kopiau aukštais siaurais laiptais į aukštybes, kad susivokčiau: nieko viliojančio viršūnėje nematyti. Tik šabakštynas, užstojantis tai, dėl ko veržiausi lipti. Pamėgau "Velnio duobę" – ne mįslingą gamtos pokštą, o pakelės kavinę. Iki tikrosios duobės nenukeliavau – gal kada nors... Tačiau kavinės – jos sienų ir ant sienų kabančių paveikslų, jos viliojamai atbaidančio pavadinimo, jos darbuotojų – galėjau ir atsiprašyti.

Tiek lėkta pro šalį!

Aukštadvaris – ta vieta, kurioje mieguistas vilnietis, paskubom iš namų išsprūdęs (gal į Marijampolę? gal į Lenkiją? gal toliau?), užsimano kavos. Grįždamas ties Aukštadvariu geidžia ne tik kavos – ko nors stipresnio dulkėms nuplauti. Ne gurkšnis, ne kąsnis svarbu. Labiau – atitolinti Vilniaus triukšmą, vangiai dėlioti, kas pakeliui patirta.

Fui, smurglinė! Smurglinė ta "Velnio duobė"!

Kiek kartų girdėtas "fui"...

Jei Lietuvos snobai kurtų himną, užtektų vieno žodelio: fui. Fui, Palanga ir galbūt Šventoji. Fui, Kaunas, fui, cirkas ir operetė, fui, Lietuvos lenkų tarmė ir visas jų gyvenamas kraštas, fui, pigios kavinės ir Stakliškių gėrimai, fui, gatvės prekeiviai, fui, skaitalas – detektyvai, fantastika, pasakos, fui, kaimo poetai ir memuarų kūrėjai, fui, žmonės, auditorijose su mumis nesėdėję – tiek daug to margaspalvio, aromatingo, slaptingo, iš paraščių smagiai besidairančio "fui".

"Velnio duobėje" ne tik gardus maistas. Kavinėje jauku. Ramu. Ten dirbančios šviesiaplaukės sesės suvokiamai paaiškina, kaip rasti tikrąją Velnio duobę ir kitas miestelio įžymybes – sakytum esi informacijos biure. Sesės atidžios: pastebi, ką valgyti mėgstu, o ką – lėkštėje palieku; rūpinasi, kad nebūtų mums, ateiviams pakeleiviams, pernelyg saulėta ar triukšminga.

Aukštadvaris šią vasarą iš tiesų buvo triukšmingas – platino gatvę (tai vietiniams). Arba plentą (tai pravažiuojantiems). Ir nesakykite man, jog mandagiai elgiamasi su klientais vien dėl to, kad mūsų ten stinga. Kitoje Aukštadvario kavinėje sužinome: dirba jie sau. Kai pabunda – atsidaro, kai pavargsta – užsidaro; ne mes, ne lankytojai svarbūs – tik užsakymai! Ten tai jau tikrai smukau prie slenksčio į vilkduobę: klebendami duris nepastebėjome, kad remontuojami laiptai klastingi.

Kritau sėkmingai. Gal slaptingai, – beveik kaip stebuklų ir veidrodžių karalystės Alisa. Ta nubrozdinta, dilgsinti koja, tas menkas laikinas skausmelis tiksėjo pernakt, stiprėjo paryčiais: gimstame ne bet kokiems, o savo darbams. Skauda, jei neriamės iš odos. Taip žiauriai skauda, kad žeidžiame artimiausius. Jei randame skirtą vietą – tai ne tik gyvename patys, bet ir leidžiame – bent jau netrukdome – džiugiai gyventi kitiems.

Ne, tai ne aš, tai kiti žmonės... Kaip moka jie dengti staltiesę; ta staltiesė klusniai šoka! Kaip sukasi virtuvėje: tuoj keps blynus ar kotletus – kiaušinį sutraiško rankomis, ir viską, viską – visada! – švelniai rankomis, o dar mosuoja, dar diriguoja plačiais mostais pagal radijo muziką – kad ir ką tas užgrotų; bandžiau taip smagračiu suktis ir aš – ilgai prausiausi. Nelemta.

Stipriausias vasaros įspūdis – Juodkrantės (apie ją snobas niekada nesakys "fui"...) ūkvedės. Kai kurios – poilsio namų kambarių savininkės, kitos – samdytos. Jos nesidrovi paklausti atvykusios poros: kartu miegosite ar atskirai? Skuba piršliauti, jei tik apgyvendina vienišių – vyrą ar moterį. Balsiai įvertina, pavargęs ar gaivus naujasis gyventojas. Nustemba, kad atvyko jis autobusu, ne automobiliu. Siūlo pietauti tik toje, ne kitoje kavinėje. Prognozuoja orus: amžinas rojaus klimatas!

"Kauno A. Sniečkaus politechnikos institutas" – šit koks antspaudas Juodkrantėje puošė mūsų patalynę. Nei Antano Sniečkaus, nei instituto seniai nebėra, bet patalynė – naujutėlė.

– Tai bent ilgam prisivogė... – saldžiai atsiduso prieš miegą bendrakeleivis.

Aukštadvario atmintin įrašyta kita aukštoji mokykla. Visiukų ežeras! Gedimino technikos universitetas, kadaise vadintas VISI, ten turi poilsiavietę. Atoku. Vėsu. Prie to ežero net kaitriausią dieną justi ledynmečio alsavimas.

Nežinau, ką mąsto snobai apie Marijampolę – gal fui, gal ne... Bet... Malonu stebėti Visiukų ežere baidarininkų treniruotes: į sporto stovyklą atvykę Marijampolės paaugliai mums, krante parimusiems, ežeru prasiirdami skubėjo sakyti raiškų suvalkietišką "laba diena". Sūduviai nekalbūs, uždari? Netiesa!

Jų trenerį Benių užtikome Aukštadvario parduotuvėje. Mes, sekliai morkos, stebėjome: ko dairosi taip ilgai – toks vienišas... – prikimštose lentynose, ko neršia, ko stinga jam? Pirko kamuolį. Kleganti komanda kantriai laukė autobusiuke.

Fui, – kiek kartų skubėjau skelbti. Fui – tie amerikiniai filmai, kur paauglių pasaulį tvarko gerieji treneriai. Atsiimu. Kadaise trenerę turėjau ir aš – per jautrią, kad įžiebtų (pripumpuotų) trumpalaikes sporto žvaigždes. Smalsiai prie Verknės šaltinio per Aukštadvarį su mumis ėjo treneris Benius ir jo paaugliai: prie pasaulio slapties irklu prisilietusiems vandens jausmas – šiek tiek šlapias, gal ašarotas – svarbus.

Vieną pavakarę Visiukų ežere užtikome keistus žmones. Tamsūs skafandrai – ir ant žolėto kranto, ir ežere... Kaip gardžiai vėstančios saulės nutvieksta rūkė cigaretę, kaip gurkšnojo alų, kaip kando sumuštinį pusnuogė drėgna moteris. Brandi, stotinga – kaip vasara, kaip liepa. Ji – narė (kirčiuoti pirmąjį skiemenį). Ką tik pati išnirusi, moteris švelniai drąsino naujoką, drįsusi leistis į gelmes pirmą kartą.

Grigiškėse gyvenanti šeima nuo kovo iki spalio nardo. Ilgai ir atidžiai klausėmės, ką jie, povandeniai žmonės, dugne randa, ką vandenyje mato. Teiravausi svarbiausio:

– O garsas?

– Tyla. Ten tai tikrai – tyla.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2010 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


41811. ežeras2005-09-12 08:20
"fui, cirkas"-:) gintare, as tau jau pries 16 metu tai sakiau - tada nepriestaravai, snobu nevadinai:).

41816. cikada2005-09-12 10:05
geru tekstu nekyla ranka komentuoti... noris tik ilgai dar klausyti to duzgimo kazhkur ten, viduje ... :)

41820. IVS2005-09-12 10:17
Būtent.

41831. zeta2005-09-12 12:09
Man tai nelabai. Ne tas skladas.

41859. cikada2005-09-12 16:57
ten gerai apie kryti...

41861. cikada2005-09-12 17:00
...toks "kamiusishkas" nutrukimas... (fui, prirashiau, fui :))

41872. zeta2005-09-12 17:56
As taip pat maloniai perskaitau tokius tekstukus, Adomaityte seniai raso, moka rasyt, tik mane ta melancholiska nuotaika kartais siek tiek migdo, tas toks nuogas jautrumas, kaip ta nubrozdinta koja - truputi trikdo. Kitas auklejimas. Kiti mokytojai. Po siai dienai vaikstau su Konsulu uz parankes is "Ugnikalnio papedes". Uztai nesakau, kad negrazu. Sakau, kad negyvenu tam pasauly. Kitaip tariant, duokit man pelynu, keksus pati pasiimsiu.

41884. pastabioji2005-09-12 19:56
o, ezerui jau daugiau kaip sesiolika.

41919. >GA2005-09-13 04:05
Fui, paviršutiniškumui toje bedugnėje akimirkoje, Gintare. Žinau, kad suprasi, apie ką tai, kai užsimerkus barbensi pirštais per "uždarytą" pianino klaviatūrą... Jei tik atsilieptų vandens teliuskavimas, galima būtų ir truktelėti irklus... ;)

42373. fui :-( 2005-09-16 15:34
fui

42407. pasi - Zigmutis :)2005-09-17 10:19
Priezastys parasyti straipsneli apie Aukstadvari.

Priezastis 1. Kazkas liepe autorei parasyti rasineli, o minciu ba-ba; tenka eilini syki rasyti apie vasaros atostogas.

Priezastis 2. Griztant is Juodkrantes, norejosi gardziai pavalgyti, o uzmokesti pasiulyti straipsniu kokiame laikrastyje; vienur pavyko, kitur ne. (Juodkrantes poilsio namuose irgi nepavyko.)

Priezastis 3. Autore nukankino snobai. Jai patinka Kaunas, cirkas ir operetė, Lietuvos lenkų tarmė ir visas jų gyvenamas kraštas, pigios kavinės ir Stakliškių gėrimai, gatvės prekeiviai, skaitalas – detektyvai, fantastika, pasakos, kaimo poetai ir memuarų kūrėjai... Ir - paslapcia - snobai, nepriimantys jos i savo tarpa. Juk atostogauja tai Juodkranteje.

Priezastis 4. Autore jauciasi nebejauna. Samone vercia pabreztinai uzsiminti apie greta uzminganti bendrakeleivi, o isdykaujanti freudiska pasamone dar pakisa pusnuoge, brandzia, stotinga, dregna moteri...

42428. Šypsena :)2005-09-18 14:04
Taip... Atėjo "batka Frioyd", trinktelėjo per galvą irklu, ir pžiro pabiro keturi begaliniai brangakmeniai. Širdžiai mintys nerūpi. Atjausk ir savo užsikentėjusį kelionėj skrandį, ne vien alkaną bendrakeleivį. Kodėl gi nepasidžiaugus sėkme, net jei ji, vargšelė, tik į "fui" ir teįtelpa? Brandumas leidžia seniui su kūdikiu jo kalba šnekučiuotis. Abu šypso laimingi, o Tu, žmogau, taip nieko ir nesupratai besišaipydamas. :)

42431. Kita šypsena :)2005-09-18 16:18
"Stipriausio įspūdžio" - pasakiau ir baigta! Net ne įspūdžio, o įspaudžio "Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto" ant paklodės. Šekit, rykit, intelektualai.

42435. Šypsena :) :-) 2005-09-18 17:34
Tai kad tiems - minimiems (ar tai minamiems?) intelektualams (khm..khm.. jei tiksliau - tai save tokiais laikantiems, fui..) per sprangi toji gerb. GA duonelė: jų buros nuo tuščio aušinimo šalimais ir pro šalį jau senų seniausiai išdžiuvę. Tai kur kas geriau tarnauja ir už norą nieko negirdėti, ir net už vaškinius kamščius ausims, kai nuo sirenų balsų sukeliamo galvos skausmo apsiginti nepravėdintas smegenas jau nebeišgali. :)

42437. Kita šypsena :)2005-09-18 17:52
Nesakyk, Šypsena, nesakyk; su tuo sprangumu būna visko. Būna, duonele springsta ir pati gerb. (...), kaip kad šįsyk. Būna, žinoma, paspringsta ir alkanos, meile nepalaistytos burnos. Intelektualas gi - ne šiukšlių dėžė, į kurią kloja polietileninį maišą, kad prie sienelių nepriliptų...

42438. Šypsena :)2005-09-18 18:16
Ne kaip neteisi gerb. (...), o kodėl. Nejau todėl, kad nesukramtė išrankiai galvai to, kas teskirta knyginiuos jausmuos paklydusiai ir neva tai atbukusiai širdžiai? O gal todėl, kad dar komjaunuolių ir pionierų laikais kadais taip šauniai raudongalvio pašonėje įvaldytą antspaudą uždėjo? Bac, - ir drevė. :)))

42440. Kita šypsena :)2005-09-18 18:41
Suktai mosuoji raudongalviu :). - Nepapirksi. Įmantri publicistika, toks šio rašinėlio stilius-duondirbys -- nei jis gerb. (...) arkliukas, nei ką, nei jis koks kinkomas Pegasas, nei žuvis dešroms. Jau gana ir gerb. Sigito G., - tas seniai užsėdęs savo atrastą bulvarinio artojo kėdę, be savo AŠ po savo ir ne savo daržą besirausdamas, laimingas nesuklydęs, minta atrajom. Jam sudaryti konkurenciją? - O kam?

42443. Šypsena :)2005-09-18 20:27
Taip... Kiek bepjaustytum žvilgsniu bulvę, antspaudai ant lūpų vis mažės ir blyškės, kol ir vėl kitos nepasiimsi ir į spirgas nepadažysi. :)))) Gi raudongalvis te sau su kryžiasnapiu dalinas, kaip tą pušį lukštenti. - Abu jau seniai palaidojo "ezopišką" kalbą. O ir miško nebeliko. - Nuo styrančių nuodėgulių vien tik anglį tabletėms ir tepaskrebentum, jei nebūt aptverta ir užlipdukuota. Deja... Visai kas kita, kai pati šerdis toj drevėj, kurią išgraužusį kirminą raudongalvis vis dar mano rasiąs besibaladodamas, jau seniai išdegus, kol anas dar nė neišsiperėjo. Juk suodinas tik likęs atspaustas rašmenimis lapas. Ir tas pats sulytas...

42446. Kita šypsena :)2005-09-18 20:37
- Neprieštarauju :). Linkiu visiems gerb. gerb. (...) garbingos duonos.

42449. Šypsena :)2005-09-18 20:47
Liūdnoka vienok. Mieliau būtų širdžiai, jei vis tik išeitų pa... Nieko, bet užtat nors džiuvėsius begraužiant seilė tįsta dar vis. ;) Mielo vakarėlio, staugiant vilku prie tokio rytuos patekėjusio mėnesėlio. :)

110860. onute :-( 2008-02-25 16:05
as buciau daug geriau parasius Nes as ju net neskaiciau

110862. kazys :-) 2008-02-25 16:07
nes blusos valdo jejejejejejejejejejeejejejjejejejejeje

Rodoma versija 15 iš 22 
22:32:20 Jul 25, 2010   
Jul 2009 Jul 2011
Sąrašas   Archyvas   Pagalba